AS-146-1045-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-1045/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03668-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl konkurso rezultatų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti konkurso komisijos 2014 m. liepos 29 d. sprendimą dėl konkurso rezultatų ir pripažinti konkurso organizavimą neteisėtu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje (b. l. 6–7) konstatavo, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. rugsėjo 30 d. skundo trūkumams pašalinti: 1) suformuluoti konkrečius ir aiškius skundo reikalavimus; 2) pateikti ginčijamą aktą arba nurodyti, kodėl jo negali pateikti; 3) patikslinti proceso šalis; 4) pateikti dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugpjūčio 18 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos konkurso komisijos 2014 m. liepos 29 d. priimtą sprendimą dėl konkurso rezultatų ir pripažinti konkurso organizavimą neteisėtu. Patikslintame skunde pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka keisti savo skundo dalyką (skunde suformuluotų reikalavimų) bei netikslins proceso šalių. Pareiškėjas pateikė prašymą išreikalauti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundžiamą sprendimą. Be to, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareiškėjas manė, kad paduotas skundas priklauso žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi (b. l. 13–14) nutarė pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą laikyti nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti skundą su priedais ir patikslintą skundą pareiškėjui. Be to, teismas išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.

Teismas vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl valstybės ir savivaldybių tarnautojų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais. Iš minėtos ABTĮ nuostatos matyti, kad žyminio mokesčio mokėjimo išimtis taikoma esant dviem būtinoms sąlygoms: į teismą kreipiasi valstybės / savivaldybių tarnautojas ir toks kreipimasis susijęs su tarnybos teisiniais santykiais. Skunde ir patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad pretendavo užimti valstybės tarnautojo pareigas, tačiau konkurso nelaimėjo. Atsižvelgęs į tai, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo nesusiklostė tarnybos teisiniai santykiai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą subjektų (valstybės / savivaldybių tarnautojų) ratą, todėl jam netaikytina šioje normoje numatyta išimtis.

Konstatavęs, kad pareiškėjo skundas nepatenka į neapmokestinamų skundų kategoriją, taip pat į tai, kad pareiškėjas kartu su patikslintu skundu nepateikė dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalo arba motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepašalino 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo, susijusio su žyminio mokesčio sumokėjimu, todėl skundą laikė nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjui.

III. Pareiškėjas A. R. atskirajame skunde (b. l. 16–17) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir perduoti patikslinto skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakydamas priimti skundą pažeidė savo nutartimi nustatytą terminą iki 2014 m. rugsėjo 30 d. pašalinti skundo trūkumus, taip užkirto kelia pareiškėjui pasinaudoti teise į teisminę gynybą, be to, šia nutartimi išsprendė skundo, o ne patikslinto skundo priėmimo klausimą. Teismas, išskirdamas priėmimą į valstybės tarnybą į atskirą bylų kategoriją, nepagrįstai susiaurino ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymą. Teismas, išeidamas už teismo diskrecijos ribų, nepagrįstai nurodė pareiškėjui kaip formuoti skundo dalyką, nes pareiškėjas mano, jog skundo dalykas yra suformuotas tinkamai. Be to, teismas nepagrįstai nustatė papildomus skundo priėmimo reikalavimus dėl trečiųjų asmenų įtraukimo, jų nemotyvavo ir teisiškai nepagrindė. Pareiškėjo teigimu, iki teismo nustatyto termino pabaigos jis dar turėjo laiko skundo trūkumams pašalinti, tačiau teismas iš jo tokią galimybę atėmė, nepagrįstai priimdamas nutartį nepriimti skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, nutarė jo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra išvardyti ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimus, skunde turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus bei 24 straipsnį, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą ir aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei patvirtinančius įrodymus, pateikti skundžiamą aktą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog skundas turi būti suformuluotas taip, kad teismui nekiltų abejonių, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, LVAT biuletenis Nr. 22, 2011 m.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat yra pripažinta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A469-261/2007, LVAT biuletenis Nr. 11).

Remiantis ABTĮ 24 straipsnio nuostatomis, prie skundo (prašymo) turi būti pridedami skundžiamas aktas, dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus (1 dalis). Išskyrus šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (2 dalis). ABTĮ 38 straipsnyje nustatyta, kad, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. ABTĮ 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas baigtinis sąrašas skundų (prašymų), kurie neapmokestinami žyminiu mokesčiu, tarp jų valstybės bei savivaldybių tarnautojų kreipimaisi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais (ABTĮ 40 str. 1 d. 4 p.).

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pagal minėtas įstatymo nuostatas, teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą, teismui yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje (b. l. 6–7) įvardijo šiuos pareiškėjo 2014 m. liepos 29 d. skundo, gauto teisme 2014 m. rugpjūčio 1 d., trūkumus: 1) reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti konkurso komisijos 2014 m. liepos 29 d. sprendimą dėl konkurso rezultatų, yra nekonkretus, nes pareiškėjas nenurodė sprendimą priėmusios institucijos ir nepridėjo ginčijamo sprendimo; 2) reikalavimas, kuriuo prašoma pripažinti konkurso organizavimą neteisėtu, t. y. prašoma pripažinti tam tikrus faktus, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas negali būti pareikštas ir nagrinėjamas byloje kaip savarankiškas reikalavimas; 3) pareiškėjo skundas nepriklauso neapmokestinamų skundų kategorijai, apibrėžtai ABTĮ 40 straipsnyje, todėl pareiškėjas turi pateikti teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas neatitiko minėtų Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų, teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. rugsėjo 30 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y.: suformuluoti konkrečius ir aiškius skundo reikalavimus; pateikti ginčijamą aktą arba nurodyti, kodėl jo negali pateikti; pateikti dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Be to, atsižvelgdamas į ABTĮ 48 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas pasiūlė pareiškėjui patikslinti proceso šalis – t. y. trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti visus konkurse dalyvavusius asmenis. Be to, teismas nutartyje išaiškino pareiškėjui, jog nepašalinus skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2014 m. liepos 27 d. skundo turinį, taip pat 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarties motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį ir nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje iš esmės teisingai nurodė trūkumus dėl kurių pareiškėjo 2014 m. liepos 29 d. skundas negali būti priimtas nagrinėti, tačiau dėl pasiūlymo patikslinti pirmąjį skundo reikalavimą ir nurodyti konkretų skundžiamą aktą, pažymėtina, kad pasiūlymas patikslinti šį skundo reikalavimą laikytinas pagrįstu tik dėl to, kad teismas nustatė kitas nutartyje išvardytas aplinkybes dėl kurių buvo pagrindas nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundo pirmojo reikalavimo ir skundo turinio yra aišku, kad pareiškėjas prašo panaikinti Aplinkos ministerijos 2014 m. liepos 15 d. paskelbto konkurso Europos Sąjungos paramos administravimo departamento Europos Sąjungos paramos planavimo ir procedūrų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei užimti konkurso komisijos 2014 m. liepos 29 d. sprendimą dėl konkurso rezultatų. Vien tai, kad skundo baigiamojoje dalyje nenurodytas visas valstybės institucijos, kuri skunde nurodyta atsakovu ir kurios sudaryta konkurso komisija, priėmė sprendimą dėl konkurso, kuriame dalyvavo pareiškėjas, rezultatų, nėra pagrindas išvadoms, kad šis pareiškėjo skundo reikalavimas yra neaiškus ir dėl to negali būti priimtas nagrinėti administraciniame teisme.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. gavo pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 17 d. patikslintą skundą. Patikslintame skunde pareiškėjas pakartojo tuos pačius reikalavimus, kuriuos buvo nurodęs 2014 m. liepos 29 d. skunde, (įrašydamas skundžiamą aktą priėmusio subjekto visą pavadinimą – Aplinkos ministerijos konkurso komisija), pažymėdamas, kad jis nesutinka keisti skundo dalyką, laikosi nuomonės, kad jo skundas priskirtinas neapmokestinamų žyminiu mokesčiu skundų kategorijai. Be to, pareiškėjas pareiškė nuomonę, kad kiti konkurso dalyviai, kurių duomenų jis nežino ir sužinoti negali, teismo gali būti apklausti liudytojais, teismui išsireikalavus duomenis iš atsakovo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patikslinto skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjas teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje įvardytų skundo trūkumų nepašalino. Esmine aplinkybe, suteikiančia pagrindą išvadoms, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų ir dėl to skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme, laikytina tai, kad pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą pagrįstai priskyrė žyminiu mokesčiu apmokestinamų skundų kategorijai. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami valstybės bei savivaldybių tarnautojų kreipimaisi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais. Šioje įstatymo normoje nustatytos dvi sąlygos, kurias nustačius skundas (prašymas) priskirtinas žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai: 1) skundą (prašymą) paduodantis asmuo (pareiškėjas) yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas ir 2) valstybės ar savivaldybės tarnautojo skundas (prašymas) susiję su tarnybos teisiniais santykiais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitinka nė vienos ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos. Pagal pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus ir skunde bei patikslintame skunde išdėstytus argumentus pareiškėjas kelia ginčą dėl konkurso rezultatų pagal kuriuos jis netapo valstybės tarnautoju, nors to siekė dalyvaudamas Aplinkos ministerijos paskelbtame konkurse. Pareiškėjo ir skunde nurodyto atsakovo (Aplinkos ministerijos) nesieja tarnybos teisiniai santykiai. Atskirojo skundo argumentus, esą pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas bei patikslintas skundas dėl reikalavimo panaikinti Aplinkos ministerijos konkurso komisijos 2014 m. liepos 29 d. sprendimą buvo suformuluotas tinkamai ir galėjo būti priimtas nagrinėti teisme, tačiau pareiškėjas nepašalino teismo nurodyto trūkumo sumokėti žyminį mokestį ir vien dėl to teismas turėjo pagrindą vertinti, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų ir taikyti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį bei laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje nurodyto trūkumo pateikti skundžiamą aktą. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir 24 straipsnio reikalavimus pareiškėjas turi pateikti teismui skundžiamą aktą. Pareiškėjas gali prašyti, kad teismas išreikalautų atitinkamą aktą iš administravimo subjekto, jei pats negali jo gauti. Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 82 punktas nustato, kad pretendentas po konkurso rezultatų paskelbimo turi teisę susipažinti su konkurso protokolu ir savo pokalbio skaitmeniniu garso įrašu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ir prašė jam įteikti skundžiamą aktą, o atsakovas atsisakė patenkinti tokį prašymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Taigi skundo trūkumų šalinimo institutas, be kita ko, skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui, nepašalinusiam teismo nurodyto trūkumo sumokėti žyminį mokestį, kilo ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nurodytos teisinės pasekmės dėl kurių jis buvo įspėtas teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatant terminą trūkumams pašalinti – teismas jo skundą laikė nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjui.

Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas suvaržė pareiškėjo galimybę patikslinti skundo trūkumus. Pažymėtina, kad teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje nustatė pareiškėjui pakankamai ilgą terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjui pagal šią nutartį kilo pareiga iki nustatyto termino pateikti teismui atitinkamą procesinį dokumentą, iš kurio būtų matyti, ar pareiškėjas pasinaudojo procesine galimybe pašalinti skundo trūkumus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. gavo pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 17 d. patikslintą skundą, kuriame išdėstyta pozicija dėl 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje nurodytų trūkumų šalinimo. Patikslintame skunde pareiškėjas aiškiai išdėstė savo poziciją, kad skundas priskirtinas neapmokestinamų skundų kategorijai. Nustatęs, kad pareiškėjas, paduodamas patikslintą skundą, nepašalino 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje nurodyto trūkumo sumokėti žyminį mokestį ir aiškiai išdėstė poziciją šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nespręsti skundo priėmimo klausimo ir laukti kol sueis 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Skundžiamą nutartį teismas priėmė per 7 dienas nuo patikslinto skundo gavimo, o tai termino prasme atitinka ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog teismas skundžiamoje nutartyje sprendė jo 2014 m. liepos 29 d. skundo, o ne patikslinto skundo (paduoto teismui 2014 m. rugpjūčio 18 d.) priėmimo klausimą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad nutarties rezoliucinėje dalyje vartojama skundo sąvoka yra apibendrinanti. Skundžiamoje nutartyje motyvuotai išdėstyta, kad pareiškėjas savo patikslintame skunde nepašalino teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje nurodytų jo 2014 m. liepos 29 d. skundo (paduoto teismui 2014 m. rugpjūčio 1 d.) trūkumų ir tai lėmė teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje išdėstytas teisines pasekmes – pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį nėra pagrindo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis