AS-146-187-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-187/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03006-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Kamnis“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas mažoji bendrija „Kamnis“ (toliau – ir Bendrija, pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 3–6), kuriuo prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-607) dalį, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo Nr. T-607 dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą. Prašyme nurodyta, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas sąlygos neigiamų pasekmių Bendrijai atsiradimą: didelius nuostolius, dalies klientų praradimą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi (b. l. 30–31) patenkino pareiškėjo mažosios bendrijos „Kamnis“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – t. y. laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą.

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nustatytina, ar galėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas pareiškėjo reikalavimas, įvykdymas tuomet, jeigu nebūtų imtasi įstatyme numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Sprendžiant minėtą klausimą atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.

Pareiškėjas prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune. Vadovaudamasis ABTĮ 92 straipsniu, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, nesustabdžius skundžiamojo Sprendimo Nr. T-607 galiojimo, pareiškėjas jau šiuo metu negalėtų vykdyti prekybos alkoholiniais gėrimais po 22 val. Teismo vertinimu, prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas tam tikrą laiką sukeltų neigiamas pasekmes pareiškėjo veiklai, t. y. jis netektų dalies klientų, patirtų nuostolius ir pan. Todėl teismas konstatavo, kad palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju pasunkėtų iki ginčijamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir teismo sprendimo realus įgyvendinimas. Taigi šiuo atveju pirmiausia turėtų būti galutinai išspręstas kilęs ginčas, ir tik po to turėtų būti realiai įgyvendinamas ginčijamas atsakovo Sprendimas Nr. T-607.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nutarė, jog siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su priimto galbūt palankaus pareiškėjui sprendimo vėlesniu vykdymu, būtina imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl laikinai, iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, sustabdė ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą (b. l. 33–37), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (administracinės bylos Nr. AS6-496/2006, AS15-622/2006, AS16-528/2007, kt.), reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog netaikius šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nei vienos iš nurodytų aplinkybių nevertino. Teismas nenustatė, ar netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus įmanomas ir iš esmės neapsunkintas galimo teismo sprendimo vykdymas, o apsiribojo galimų privataus subjekto turtinių interesų apsauga, nors tai nėra reikalavimų užtikrinimo tikslas pagal ABTĮ 71 straipsnį. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ nuostatas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atsakovo nuomone, tiek teigiamo, tiek neigiamo pareiškėjui sprendimo priėmimo atveju teismo sprendimo vykdymas nebus neįmanomas ar apsunkintas, t. y. pareiškėjas galės arba ne ir toliau prekiauti nuo 22 val. iki 8 val.

2. Iš teismo nutarties neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė savo išvadas. Todėl atsakovas mano, jog skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

3. Ginčijamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti, o ne pavienio verslo subjekto interesui, dėl kurio nukenčia tokios konstitucinės vertybės, kaip visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmogaus sveikata ir pan., tenkinti. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismui nevertinus reikalavimo užtikrinimo priemonės adekvatumo siekiamam tikslui, buvo pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešasis interesas.

4. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad ginčijamoje teritorijoje prekyba alkoholiu apribota tik nuo 22 val. iki 8 val. ryto, gi kitu laiku prekyba alkoholiu subjektams, turintiems licencijas prekiauti alkoholiu, yra galima.

Pareiškėjas mažoji bendrija „Kamnis“ nesutinka su atsakovo atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti bei palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime pareiškėjas nurodo šiuos nesutikimo su atsakovo atskiruoju skundu argumentus:

1. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų neįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005).

2. Atsakovas teikia išskirtinį dėmesį bendruomenės interesų gynybai ir apsaugai, tačiau nepagrįstai neįvertina to, jog pareiškėjas, pareiškėjo dalyviai ir (ar) pas pareiškėją dirbantys asmenys yra tokie patys bendruomenės nariai.

3. Pareiškėjo nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai įvertino visas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirajame skunde keliamas klausimas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo mažosios bendrijos „Kamnis“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – t. y. laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą.

Administraciniam teismui pareikšto reikalavimo užtikrinimą reglamentuoja ABTĮ 71 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių, teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad yra būtinas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, tenka asmeniui, prašančiam taikyti tokias priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS63-277/2008, Nr. AS525-801/2011, Nr. AS525-295/2011).

Nagrinėjamu atveju sprendimą taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas motyvavo tuo, jog ginčijamo Sprendimo Nr. T-607 galiojimas sukeltų neigiamas pasekmes pareiškėjo veiklai, tai yra apribojus Bendrijos prekybą alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val., pareiškėjas netektų dalies klientų, patirtų nuostolius ir pan.

Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija su nurodytais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-376/2013, 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-768/2012) aplinkybė, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali patirti finansinių sunkumų, nelaikytina tokia, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Apskritai aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamam administraciniam aktui, nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, todėl paminėta aplinkybė savaime nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo finansinę padėtį (pajamos, išlaidos, turimi įsiskolinimai, kreditoriniai reikalavimai ir kt.), kuriuos įvertinus būtų galima spręsti apie realią Sprendimu Nr. T-607 keliamų neigiamų padarinių grėsmę. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginiai dėl jo galimų nuostolių vertintini kaip nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Apskritai pareiškėjo teiginiai dėl klientų sumažėjimo ir galimų finansinių sunkumų apeliacinės instancijos teismo vertintini kaip paremti vien pareiškėjo prielaidomis ir jo subjektyviai keliama ateities įvykių eigos prognoze.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas konkretus reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas negali būti vertinamas kaip galbūt identiškas kitoms administracinėms byloms, kuriose reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimas buvo išspręstas palankiai pareiškėjams. Skundo reikalavimų užtikrinimo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-349/2012). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą, teismas atsižvelgia į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-365/2012).

Įvertinusi šios bylos aplinkybes pagal nurodytoje teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju galimi pareiškėjo finansiniai sunkumai, prielaida, jog sumažės Bendrijos klientų skaičius ir pan., atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti vertinami kaip svaresni už viešuosius interesus – visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir kt. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS756-529/2008, AS556-587/2008), pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu sprendimu užtikrinti viešąją tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taikant pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo Sprendimo Nr. T-607 galiojimą, galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Be to, iš pareiškėjo nėra atimta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais kitu paros metu nei nurodyta Sprendime Nr. T-607.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, klausimui spręsti aktualias teisės normas ir administracinių teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – t. y. laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą. Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis vertintina kaip nepagrįsta ir todėl naikintina, o klausimas spręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo mažosios bendrijos „Kamnis“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas