A-858-188-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-188/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00673-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai „Vaiteliai“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo leisti privatizuoti valstybinio žemės sklypo dalį.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. Š. (V. Š.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2), kurį patikslino (I t., b. l. 126-127), prašydamas panaikinti 2012 m. birželio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – ir Klaipėdos rajono skyrius) sprendimą Nr. 12SD-(14.12.104)-661, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, prijungiant prie 0.06 ha ploto žemės sklypo papildomą žemės sklypą ir leisti privatizuoti 399 kv. m. žemės sklypo dalį pagal uždarosios akcinės bendrovės „Inžinieriniai tyrinėjimai“ (toliau – ir UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“) parengtą žemės sklypo planą.

Pareiškėjas paaiškino, kad siekdamas nuosavybės teise įsigyti šalia jam nuosavybės teise priklausančio sklypo Klaipėdos r. sav., Dauparų – Kvietinių sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrija „Vaiteliai“ (toliau – ir SB „Vaiteliai“), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio valstybinės žemės sklypo dalį, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas), prašydamas išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Manė, kad atsakovas 2012 m. birželio 21 d. raštu Nr. 12SD-(14.12.104)-661 nepagrįstai nedavė sutikimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą prijungiant prie 0.06 ha ploto žemės sklypo papildomą žemės sklypo dalį bei atsisakė parduoti įvardijamo sklypo dalį. Pareiškėjas teigė, jog jam buvo suteiktas didesnis nei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas 6 a. žemės sklypas, tai patvirtina 1992 m. balandžio 22 d. schema, kurioje matyti, kad greta jo sklypo eina aukštos įtampos elektros linija ir šis žemės sklypas yra laisva valstybinė žemė. Pareiškėjas nurodė, jog įvardijamo sklypo dalyje yra jo statiniai – šiltnamis, šulinys, todėl akivaizdu, kad ši sklypo dalis buvo skirta jam. Akcentavo, kad UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ yra parengę žemės sklypo planą, pagal kurį numatyta prie 6 a. žemės sklypo prijungti papildomus 399 kv. m. ir suformuoti bendrą 999 kv. m žemės sklypą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (I t., b. l. 71-73) į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko.

Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 8 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Pardavimo taisyklės), reglamentuoja valstybinės žemės sklypų mėgėjiško sodo teritorijoje pardavimo ir nuomos tvarką bei sąlygas, nustato institucijų, įgaliotų parduoti ir išnuomoti valstybinės žemės sklypus mėgėjiško sodo teritorijoje, ir asmenų, perkančių ar nuomojančių šiuos sklypus, teises ir pareigas. Pardavimo taisyklių 3.1 punkte nurodyta, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus.

Nurodė, jog pareiškėjas 2012 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių prašymu dėl leidimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą išdavimo. Prie prašymo pareiškėjas pateikė planą, iš kurio nustatyta, kad pareiškėjas prašė išduoti sutikimą rengti žemės sklypų formavimo-pertvarkymo projektą, prijungiant prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 0,0600 ha ploto žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) (SB „Vaiteliai"), papildomą 0,0519 ha plotą bei parduoti papildomą plotą. Klaipėdos rajono skyrius, išnagrinėjęs prašymą, 2012 m. birželio 21 d. raštu Nr.12SD-(14.12.104.)-661 nurodė, kad V. Š. pageidaujamas prisijungti 0,0519 ha ploto žemės sklypas neatitinka sąvokos „Įsiterpęs valstybinės žemės sklypas", todėl neduodamas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi įvardijamas žemės sklypas neatitinka Pardavimo taisyklų 2 punkte pateiktos „Įsiterpusio valstybinio žemės sklypo" sąvokos apibrėžimo.

Pareiškėjas 2012 m. liepos 22 d. skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Atsakovas, išnagrinėjęs skundą, 2012 m. rugpjūčio 31 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. lSS-(8.5)-1611, kuriuo nurodė, jog jis gretimo žemės sklypo dalį Nr. 65, pažymėtą sodininkų bendrijos „Vaiteliai" suplanavimo plane, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 2 straipsnio 11 dalimi, naudoja ne įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Pareiškėjas nėra valstybinės žemės teisėtas naudotojas, gretimo sklypo dalį yra užėmęs savavališkai ir tai užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 45 straipsnį.

Pažymėjo, kad pareiškėjas pakartotinai 2012 m. spalio 15 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono skyrių prašymu dėl suformuoto mėgėjų sodo žemės sklypo Nr. 65 sodininkų bendrijoje „Vaiteliai" ir pateikė sklypo planą, kuriame prie nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 64 siekiama prijungti dalį žemės sklypo Nr. 65, t. y. 0,0399 ha žemės ploto. 2012 m. lapkričio 23 d. atsakovas pateikė atsakymą į pakartotinį pareiškėjo prašymą (rašto Nr. 12SD-( 14.12.104)-1286), kuriame nurodė, jog pareiškėjui neduodamas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą bei nurodyta, kad atsisakymo priežastys nurodytos Klaipėdos rajono skyriaus 2012 m. birželio 21 d. rašte Nr. 12Sd-( 14.12.104)-661 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2012m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. 1SS-(8.5)-1611.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu (I t., b. l. 167-171) pareiškėjo V. Š. (V. Š.) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia nuosavybės teise įsigyti šalia jam nuosavybės teise priklausančio 6 a. žemės sklypo Klaipėdos r. sav. Dauparų – Kvietinių sen. Vaitelių k., (duomenys neskelbtini) (SB „Vaiteliai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio valstybinės žemės sklypo dalį. Pagal teismui pateiktą 1994 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, 1992 m. balandžio 22 d. schemą ir sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ generalinio plano planinę medžiagą (I t., b. l. 78-79, 106-107, 151) pareiškėjas nuosavybės teise įsigijo 6 arų žemės sklypą Nr. 3-64, esantį Klaipėdos r., sodininkų bendrijoje „Vaiteliai“. 2012 m. balandžio 3 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašydamas išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, siekdamas prisijungti papildomą žemės sklypo dalį (I t., b. l. 75-80). 2012 m. birželio 21 d. raštu Nr. 12SD-(14.12.104)-661 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius nedavė sutikimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, prijungiant prie 0.06 ha ploto žemės sklypo papildomą žemės sklypą bei parduoti papildomą plotą, nurodant, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys, turi teisę pirkti įsiterpusius valstybinius žemės sklypus. Atsakovo teigimu pareiškėjo pageidaujamas prisijungti 0.519 ha žemės sklypo plotas neatitinka sąvokos „įsiterpęs valstybinis žemės sklypas“, todėl leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą nebuvo išduotas. 2012 m. spalio 16 d. pareiškėjas pateikė patikslintą prašymą (I t., b. l. 102), kuriuo prašė ištaisyti klaidą žemės sklypo plane ir prijungti neteisėtai atskirtą 399 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, kuri jam buvo suteikta uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos laivų statykla“. Su prašymu pareiškėjas pateikė UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo parengtą žemės sklypo apjungimo planą (I t., b. l. 110). 2012 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 12 SD-(14.12.104)-128 (I t., b. l. 101) atsakovas atsisakė duoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, prijungiant 0.0399 ha ploto valstybinės žemės sklypą.

Pažymėjo, kad, vertinant pareiškėjo teisę įsigyti greta jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esančio sklypo dalį, vertintini du aspektai – pirma, ar pareiškėjas pagal pateiktus dokumentus turėjo teisę įsigyti didesnį nei įsigijo 1994 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą žemės sklypą, antra, ar yra teisinės prielaidos laikyti gretimą sklypą Nr. 65 įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu.

Pasisakydamas dėl pirmojo aspekto, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje taikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių nuostatos. Pardavimo taisyklių 3.1.1 punkte numatyta, kad teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus turi sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus, o 21 punkto 5 papunktyje nurodyta, jog sodininkų bendrijų nariai ir kiti fiziniai asmenys, mėgėjiško sodo teritorijoje pageidaujantys pirkti jų naudojamus valstybinės žemės sklypus, žemėtvarkos skyriui pagal valstybinės žemės sklypų buvimo vietą privalo pateikti, be kita ko, dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi valstybinės žemės sklypu, jeigu jame nėra statinių.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš šios teisės normos turinio matyti, jog asmuo, norintis pirkti valstybinės žemės sklypą, be kitų dokumentų, privalo pateikti ir dokumentą, kuris įrodytų, jog asmeniui šis žemės sklypas buvo suteiktas, bei kad jis yra teisėtas šio sklypo naudotojas. Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas 1994 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo nuosavybėn 6 a. žemės sklypą ir tuo realizavo jam suteiktą teisę. Jokių kitų duomenų, kad pareiškėjui buvo suteiktas didesnis nei 6 a.žemės sklypas, teismui nėra pateikta, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo pretenduoti į didesnį nei yra įgijęs pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypo dalį.

Pareiškėjas savo teisę į didesnį žemės sklypą kildina iš tariamos teisės, jog suteikus sklypą jis naudojosi greta esančio sklypo dalimi ir pasistatė statinius. Pažymėjo, kad pareiškėjas pats 2012 m. liepos 31 d. prašyme (I t., b. l.

85) nurodė, jog jam buvo parodytos žemės sklypo ribos ir paaiškinta, kad 6 metrai iki aukštos įtampos linijos yra valstybinė žemė, todėl ten, kur buvo galimybė, pasistatė šiltnamį su pamatais ir kitus statinius. Atsižvelgęs į visa tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tokios tariamos teisės įgyvendinimas pareiškėjui nesuteikia teisės įgyti gretimo žemės sklypo dalies, todėl pareiškėjo reikalavimas įvardijamu aspektu, kad jam turėjo būti parduotas didesnis žemės sklypas nei nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje, nepagrįstas.

Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo teikiama teismui žemės sklypo schema (I t., b. l. 8) yra koreguota jo paties, joje atvaizduojant statinius bei kitus objektus, ji neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose numatytų sprendinių, t. y. sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ generalinio plano sprendinių (I t., b. l. 151). Be to 1994 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinta pagal schemą, kurioje nurodomas parduodamo sklypo plotas 6 a., t. y. pagal 1992 m. balandžio 22 d. schemą (I t., b. l. 78), o šioje schemoje nebuvo pažymėta jokių objektų, esančių žemės sklype Nr. 65. Šie duomenys apie įsigytą 6 a. žemės sklypą užfiksuoti ir viešajame registre. Iš 1992 m. balandžio 22 d. schemos matyti, kad jau tuomet gretimas sklypas buvo įvardinamas 65-uoju sklypu. Nurodė, kad tai, jog schemoje yra tik fragmentiškai atvaizduotas 65-asis sklypas, nėra teisinė prielaida teigti, kad jis nėra numatytas planavimo dokumentuose ir yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas.

Pasisakydamas dėl antrojo aspekto, teismas nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Šios taisyklės nustato, kad projektai mėgėjiško sodo teritorijoje rengiami tais atvejais, kai reikia pertvarkyti nuosavybės teise turimus žemės sklypus, pakeisti sodo teritorijos žemėtvarkos projekte suformuotų žemės sklypų ribas arba suformuoti bendro naudojimo ir kitus žemės sklypus ir parduoti arba išnuomoti valstybinę žemę sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais.

Valstybinės žemės sklypai mėgėjų sodo teritorijoje be aukciono parduodami Pardavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Nustatė, kad sodininkų bendrijų nariai, pageidaujantys be aukciono pirki įsiterpusį valstybinės žemės sklypą mėgėjiško sodo teritorijoje, turi pateikti prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, savo lėšomis parengtą žemės sklypo planą, kuriame pažymima formuojamo valstybinės žemės sklypo vieta ir plotas, besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinį susitarimą dėl parduodamų valstybinės žemės sklypo dalių.

Pagal Pardavimo taisyklių 2 punktą įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – žemėtvarkos projektas) neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio. Pagal Pardavimo taisyklių 3.1.2 pirkti mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpusius valstybinės žemės sklypus turi teisę sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys.

Šių Pardavimo taisyklių 4 punkte taip pat numatyta, kad be aukciono parduodami šių taisyklių 3.1.1 ir 3.2 punktuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę juos įsigyti. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu (toliau – besiribojantis žemės sklypas), savininkams. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytą reglamentavimą, pažymėjo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti rengiami ir žemės sklypai aukščiau nustatyta tvarka parduodami, jei asmuo pageidauja įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Pagal Pardavimo taisyklių nuostatas įsiterpęs, valstybinės žemės sklypas – valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio, pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.

Pabrėžė, kad iš pareiškėjo pateiktų prašymų turinio ir parengtos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. planinės medžiagos, atsakovo teismui pateikto sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ generalinio plano, kurio fragmentus teismui teikė ir pats pareiškėjas, matyti, kad greta esantis žemės sklypas Nr. 65 neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos. Pareiškėjas nuosavybės teise 1994 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo nuosavybėn žemės sklypą Nr.3-64, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodomas adresas Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini).

Iš pareiškėjo teikiamų prašymų turinio matyti, kad pareiškėjas įsiterpusiu laiko dalį sklypo, kuris generaliniame plane yra suplanuotas ir nurodytas kaip atskiras žemės sklypas ir pažymėtas 65-uoju numeriu. Pažymėjo, kad iš teikiamo sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ generalinio plano planinės medžiagos ištraukos matyti, jog teritorijų planavimo dokumento planiniuose sprendiniuose 65-asis sklypas yra suplanuotas kaip atskiras žemės sklypas. Atsakovas atsiliepime ir jo atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad šis žemės sklypas yra valstybinio fondo žemė ir šio žemės sklypo sodininkų bendrija aukščiau nustatyta tvarka nėra įsigijusi iš valstybės. Todėl sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ visuotinis susirinkimas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo leisti išsipirkti žemės sklypo ploto, kuris yra valstybės nuosavybė.

Be to, pagal minėtų taisyklių 4 punktą, jei šis žemės sklypas ir būtų buvęs pripažintas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, besiribojančių žemės sklypų savininkams jis galėtų būti parduodamas tik tada, jeigu sodininkų bendrija atsisakytų jį pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Apibendrinęs visą, ką išdėstė, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo argumentai tiek dėl įsiterpusio žemės sklypo įsigijimo, tiek dėl teiginių, kad jis yra įgijęs teisę į dalį 65-ojo žemės sklypo, yra nepagrįsti, kadangi gretimas 65-asis žemės sklypas yra ne įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, o teritorijų planavimo dokumentuose nurodomas atskiras sklypas.

Teismas, nusprendęs, kad pareiškėjas nėra įgijęs teisės į didesnio žemės sklypo ploto įsigijimą bei nustatęs, jog žemės sklypas Nr. 65 nėra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, konstatavo, kad nėra teisinių prielaidų nei ginčijamo atsakovo administracinio akto panaikinimui, nei įpareigojimui atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, todėl pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas V. Š. (V. Š.) apeliaciniu skundu (II. t., b. l. 1-2) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą (II t., b. l. 14-5) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Akcentuoja, kad pareiškėjas nenurodo apeliacinio skundo juridinio pagrindo, tik išdėsto tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir patikslintame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl 2012 m. birželio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104)-661, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, prijungiant prie 0.06 ha ploto žemės sklypo papildomą žemės sklypą teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat atsakovo pareigos leisti pareiškėjui privatizuoti 399 kv. m. žemės sklypo dalį pagal uždarosios akcinės bendrovės „Inžinieriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo planą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą iš esmės nurodydamas, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui buvo suteikta teisė įsigyti didesnį žemės sklypą nei jis įsigijo 1994 m., taip pat nėra pagrindo žemės sklypą Nr. 65 ar jo dalį laikyti įsiterpusia valstybine žeme.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija ir nepateikia argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl to, ar žemės sklypas Nr. 65 ar jo dalis laikytina įsiterpusia valstybine žeme, todėl teisėjų kolegija dėl šio aspekto atskirai nepasisako.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės teigia, kad jam didesnis sklypas buvo suteiktas 1989 m. kaip žemės sklypas Nr. 58, todėl jis turi teisę į didesnį žemės sklypą nei nusipirko.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, šiuo aspektu konstatavo, kad teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjui buvo suteiktas didesnis nei 6 arų žemės sklypas, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo pretenduoti į didesnį nei yra įsigijęs pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą.

Teisėjų kolegija tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui pritaria.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kuo, jo manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ydingas, kokias teisės normas teismas netinkamai aiškino ir taikė, kokius įrodymus netinkamai vertino. Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog valstybinis žemės sklypas Nr. 65, kurio dalį nori įsigyti pareiškėjas, yra sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ teritorijoje.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (2012 m. kovo 27 d. redakcija) 8 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant ar papildant mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (2011 m. sausio 1 d. redakcija) 3.1.1 punkte nurodyta, kad pagal šias taisykles sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus.

Taigi minėtų Taisyklių 3.1.1 punkte valstybinės žemės įsigijimas siejamas su juridiniu žemės sklypo suteikimo asmeniui faktu, taip pat ta aplinkybe, kad asmuo teisėtu pagrindu tokį sklypą naudoja.

Pareiškėjas teigia, kad žemės sklypo Nr. 65 dalis jam buvo suteikta 1989 m. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį.

Iš 1992 m. balandžio 22 d. sodo sklypo Nr. III-64 schemos (t. I, b.l. 78), 1994 m. gegužės 23 d. Klaipėdos rajono valdybos potvarkio Nr. 297-v (t. I, b.l. 147-150) ir jo priedėlio Nr. 6 (t. I, b.l. 144), 1994 m. kovo 14 d. generalinio sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ plano ištraukos (t. I, b.l. 151), 1994 m. lapkričio 12 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties (t. I, b.l. 9) matyti, kad pareiškėjui buvo suprojektuotas, suteiktas ir parduodas būtent 6 arų sodo sklypas Nr. 64. Įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui 1989 m. būtų suteiktas didesnis sodo sklypas Nr. 58 pareiškėjas nepateikė. Nors pareiškėjas į bylą pateikė, kaip jis teigia, sklypo Nr. 58 planą (t. I, b.l. 8, 163 reversinė pusė, 182 reversinė pusė), sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šis planas yra akivaizdžiai taisytas – jame aiškiai nurodyta, kad tai sklypo Nr. III-64 planas, taip pat jame aiškiai matosi išskirti du sklypai, t. y. sklypas Nr. 64 ir sklypas Nr. 65. Taip pat šioje schemoje aiškiai nurodyta, kad pareiškėjui šis sklypas (t. y. Nr. III-64) buvo suteiktas „Baltijos“ laivų statyklos 1989 m. vasario 4 d. protokolu Nr. 4. Pareiškėjas į bylą nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, kad jam 1989 m. buvo suprojektuotas ir suteiktas didesnis sklypas Nr. 58, į bylą pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad jam buvo suprojektuotas, suteiktas ir parduotas būtent 6 arų žemės sklypas Nr. 64. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė įsigyti didesnį žemės sklypą nei jis įsigijo 1994 m., todėl atsakovas pagrįstai atsisakė duoti sutikimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir atsisakė leisti ne aukciono tvarka įsigyti sodo sklypo Nr. 65 dalį.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai jų atžvilgiu taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys