AS-694-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-694-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00252-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. sausio 10 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti 2014 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) sprendimą Nr. 1D-9443(11); 3) priteisti iš VRM 6 541,92 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas manė, jog termino skundui paduoti nėra praleidęs, nes šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. Tačiau teismui nustačius, kad terminas yra praleistas, prašė jį atnaujinti. Prašymą grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu išaiškinimu, jog ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas ir dėl šių priežasčių buvo žymiai apsunkinta jo teisė į teisminę gynybą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo V. K. skundą.

2015 m. sausio 24 d. pareiškėjas pateikė skundo papildymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjo V. K. skundo papildymą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnyje nustatyta, jog pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Vadovaudamasis šia nuostata ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, t. y. administracinė byla nėra užvesta ir nėra nagrinėjama (dėl to priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartis yra įsiteisėjusi), teismas skundo patikslinimą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas V. K., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir pareiškėjo skundą priimti. Atskirajame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Priėmus Laikinąjį įstatymą, valstybėje esant itin sunkiai teisinei situacijai, buvo sukurtas teisinis lūkestis, kad įstatymu sukurtas teisinis reguliavimas bus laikinas ir valstybė, išgyvenusi ekonominį sunkmetį, panaikins laikinus ribojimus. Lietuvos valstybė 2001 – 2003 metais jau buvo neteisėtai sumažinusi valstybines pensijas ir vėliau valstybinės pensijos nepriemoka visiems asmenims, net ir tiems, kurie nebuvo kreipęsi į teismus, buvo kompensuota. Taigi pareiškėjas tikėjosi, jog ir nagrinėjamu atveju neišmokėta valstybinės pensijos dalis bus kompensuota be teismų sprendimų, todėl delsė kreiptis į teismą.

2. Įstatyme nėra sureguliuoti klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo ar sprendimo apskundimo terminai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-212/2014 pažymėjo, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialusis trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjas 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo numatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje. Įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimui, neišmokėtų valstybinių pensijų kompensavimo klausimas įstatymiškai nėra išspręstas iki šiol.

3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų mokėjimo. Kadangi pensija yra priskirtina prie periodinių išmokų, todėl šiems santykiams turėjo būti taikomos aptartos ieškinio senaties nuostatos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas V. K. 2015 m. sausio 10 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti 2014 m. gruodžio 17 d. VRM sprendimą Nr. 1D-9443(11); 3) priteisti iš VRM 6 541,92 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

2015 m. sausio 24 d. pareiškėjas pateikė skundo papildymą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2015 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjo V. K. skundo papildymą atsisakė priimti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, todėl negali būti priimtas ir skundo papildymas.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir pažymi, kad iš pareiškėjo pateikto skundo papildymo nėra akivaizdu, jog pareiškėjas siekė patikslinti savo 2015 m. sausio 10 d. teiktą skundą dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. ABTĮ 52 straipsnis numato pareiškėjo teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Atsižvelgdama į aptartą normą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tikslinti skundą pareiškėjas turi teisę tada, kai jis (skundas) yra priimtas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas nebuvo priimtas – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas negalėjo tikslinti skundo, kuris nebuvo priimtas. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismas, gavęs pareiškėjo pateiktą dokumentą, negalėjo laikyti, kad pareiškėjas pateikė anksčiau teismui paduoto skundo papildymą.

Kadangi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, pareiškėjo pateiktą dokumentą teismas turėjo vertinti ne kaip anksčiau pateikto skundo papildymą, tačiau kaip naują skundą ir spręsti jo priėmimo klausimą. Vien tik klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai ir negali paneigti pareiškėjo teisės į teisminę gynybą, todėl teismas turėjo spręsti, ar pareiškėjo pateiktas dokumentas atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus skundui ir ar gali būti priimtas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta netinkamai aiškinant proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, minėta nutartis naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius