A-822-545-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-545/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00144-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. G. ir A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. G. ir A. G. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Molėtų skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. K., S. V., E. V., A. P., R. P., S. B., D. L., dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai G. G. ir A. G. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, kuri vėliau patikslino. Teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi priimti šie pareiškėjų reikalavimai: 1) panaikinti Utenos apskrities viršininko (toliau – Utenos AVA) 2008 m. birželio 13 d. įsakymą Nr.14-1048 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 14-1048) ir 2009 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 14-632 (toliau – ir Įsakymas Nr. 14-632) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo Molėtų rajone“; 2) atkurti žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktą nuolatinį kelio servitutą (I t., b. l. 2–4, 36–38, 75–77).

Pareiškėjai nurodė, kad jie 2002 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš G. P. įsigijo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Molėtų rajone, Mindūnų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Šiam sklypui buvo nustatytas kelio servitutas, užtikrinantis galimybę privažiuoti prie pareiškėjų žemės sklypo per G. P. priklausiusį žemės sklypą, kuriuo pareiškėjai naudojosi daugiau nei 10 metų. Padalinus žemės sklypą į kelis ir keičiantis jų savininkams, pareiškėjams suteiktas kelio servitutas buvo panaikintas, nesant jokių servituto pasibaigimo pagrindų. Taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 ir 4.130 straipsnio nuostatos. M. K. įsigijus žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas rengti šio sklypo detalusis planas. Tada pareiškėjams ir tapo žinoma, kad Utenos AVA 2008 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.14-1048 yra panaikintas kelio servitutas, nustatytas žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai taip pat seniai naudojosi. Išvardintų žemės sklypų savininkai savo sklypuose sudarė kliūtis – užtvėrė tvorą su užrakinamais vartais, iškasė griovį, taip neleisdami naudotis nustatytais kelio servitutais. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškėjus informavo, kad jiems yra suteiktas kitas kelio servitutas, nustatytas žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai tvirtino, kad šis servitutas nėra tinkamas, be to, jis šio sklypo savininkų nustatytas tik iki 2013 m. lapkričio 10 d., t. y. laikinas. Pareiškėjai teigė, kad atsakovas, tvirtindamas administracinius aktus, kurie panaikino buvusį nuolatinį kelio servitutą, privalėjo nustatyti kitą nuolatinį, o ne laikiną, kelio servitutą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Molėtų skyriaus, atsiliepime prašė skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas nurodė, kad Utenos AVA 2002 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 10-06-629 buvo patvirtintas G. P., R. P. ir A. P. priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, padalijimas į penkis atskirus žemės sklypus. Į pareiškėjų įsigytą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patenkama sklypams, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytais kelio servitutais „S7“, „S4“ ir „S8“.

Utenos AVA priėmė 2008 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 14-1048, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti kadastriniai matavimai ir nustatyti nauji servitutai, tarp jų – ir 794 kv. m ploto kelio servitutas „S3“. Šiuo pareiškėjų skundžiamu įsakymu buvęs kelio servitutas „S4“ buvo panaikintas. Naikinant šį kelio servitutą, buvo gauti visų gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai. Kadangi žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nesiribojo, todėl teisės aktai neįpareigojo kviesti pareiškėjų į žemės sklypo ribų parodymą ir paženklinimą.

Nuo 2008 m. lapkričio mėnesio buvo pradėtas rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kuris buvo patvirtintas Utenos AVA 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 14-632. Pagal nurodytą projektą, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du sklypus, projekto Nr. 167-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 167-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvardintuose žemės sklypuose išliko tie patys Utenos AVA 2008 m. birželio 13 d. Nr.14-1048 nustatyti kelio servitutai.

Žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris betarpiškai ribojasi su pareiškėjų žemės sklypu, atlikti kadastriniai matavimai ir nustatyti servitutai buvo patvirtinti Utenos AVA 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 14-1403. Taip šiam sklypui buvo nustatytas 458 kv. m ploto kelio servitutas „S3“, kuris iš esmės atitiko buvusį kelio servitutą „S8“. Be to, šiam sklypui buvo nustatytas naujas kelio servitutas „S2“, kuris ėjo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pakraščiu. Atsakovas, remdamasis kadastrinius matavimus atlikusios I.

K. paaiškinimu, teigė, kad pastaruoju kelio servitutu „S2“ pareiškėjai ir naudojosi, patekdami į savo sklypą. Be to, Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. B6-249 patvirtino nustatyta tvarka parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Pagal šio detaliojo plano sprendinius, kelio servitutas „S3“ yra panaikintas ir nustatyti nauji kelio servitutai „Sa“ ir „Sc“, kurie, kartu su žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu kelio servitutu „S4“, suteikia pareiškėjams teisę nuo vietinės reikšmės kelio patekti į jiems priklausantį žemės sklypą.

Pareiškėja G. G., viešai svarstant rengiamą detalųjį planą, raštu sutiko su planuojamai teritorijai nustatomais servitutais. Atsakovas akcentavo, kad net panaikinus skundžiamus administracinius aktus, pareiškėjų teisė 2002 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 10-06-629 nustatytais kelio servitutais patekti į jų žemės sklypą nebūtų užtikrinta, nes nėra nuginčytas Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. B6-249, kuriuo panaikintas kelio servitutas „S3“.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. P. ir R. P. pareiškė neprieštaraujantys, jog būtų atkurtas ankstesnis kelio servitutas. Savo pareiškime nurodė, kad G. G. ir A. G. 2002 metais įsigijus žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į jį buvo galima patekti naudojantis pareiškėjų nurodytu kelio servitutu (originale – „servitutiniu keliu“). Šis kelio servitutas buvo pažymėtas ir jų valdomo žemės sklypo ribų plane, Kadastro žemėlapyje įregistruotame 2002 m. spalio 18 d. A. P. ir R. P. patvirtino, kad, formuojant naujus žemės sklypus, kelio servitutas buvo panaikintas, tačiau teigė, kad šiuo metu nustatyti kelio servitutai yra optimalūs ir užtikrina pareiškėjams patekimą į jų sklypą (I t., b. l. 206).

Tretieji suinteresuoti asmenys S. V. ir E. V. atsiliepime nurodė, kad reikalavimas atkurti buvusį žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą nuolatinį kelio servitutą yra nepagrįstas. S. V. ir E. V. akcentavo, kad, pagal žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, šis nekilnojamasis daiktas servitutų kituose žemės sklypuose neturėjo. Nurodė, kad formuojant žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatyti du kelio servitutai „S4“ ir „S2“ yra išsaugoti. Ginčas turėtų būti sprendžiamas taikiai, susitariant dėl kelio servituto, nes pareiškėjai į savo žemės sklypą galės patekti tik per artimiausių kaimynų žemės sklypus. Jų turimais duomenimis, žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kelio servitutas apskritai nenustatytas, o kitam sklypui nustatytas tik laikinas kelio servitutas (I t., b. l. 210).

II. Panevėžio apygardos administracinio teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Remdamasis byloje surinktais duomenimis, teismas konstatavo, kad, Utenos AVA priėmus 2008 m. birželio 13 d. Įsakymą Nr. 14-1048 ir 2009 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 14-632, pareiškėjų servituto teisė buvo pažeista – jie neteko teisės naudotis Utenos AVA 2002 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 10-06-629 žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujančiam daiktui), nustatytu kelio servitutu „S4“. Teismo vertinimu, priimant ginčijamus aktus, buvo pažeistos CK 4.115 straipsnio nuostatos, kad padalijus tarnaujantį daiktą, anksčiau nustatytas servitutas lieka galioti visoms tarnaujančio daikto dalims, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis.

Spręsdamas, ar ginčo nagrinėjimo metu nustatyti nauji kelio servitutai garantuoja pareiškėjams teisę iš viešojo kelio patekti (važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius) į jų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teismas rėmėsi CK 4.127 straipsnio 1 dalimi, nurodančia, kad nustatyti tarnaujančiajam daiktui naują servitutą leidžiama, jeigu tuo nebus pažeidžiamas pirmiau nustatytas servitutas.

Nustatyta, kad nuo 2012 m. balandžio 2 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K. priklausančiam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), yra įregistruotas 0,0404 ha ploto kelio servitutas leisti keliu, plane pažymėtu „Sc“, eiti, važiuoti arba ginti gyvulius į penkis žemės sklypus, įskaitant ir pareiškėjams priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, nuo 2012 m. kovo 30 d. M. K. priklausančiam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), yra įregistruotas 0,0374 ha ploto kelio servitutas leisti keliu, plane pažymėtu „Sa“, eiti, važiuoti arba ginti gyvulius į tris žemės sklypus – tarp jų ir į pareiškėjams priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Šių servitutų įregistravimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. 40VĮ-(14.40.2)-473; įvardinti servitutai nustatyti neribotam laikui. Šie M. K. priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2013 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. B6-249 patvirtinus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, kurio tikslas buvo įvardinto sklypo padalijimas į keturis sklypus; dviejų atidalintų sklypų pagrindinės žemės paskirties keitimas į kitą paskirtį ir servitutų vietos keitimas.

Utenos AVA 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 14-1403 šiam žemės sklypui buvo nustatyti du kelio servitutai: 778 kv. m ploto kelio servitutas „S2“ leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius 6 m pločio keliu ir 458 kv. m ploto kelio servitutas „S3“ leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius 6 m pločio keliu. Kelio servituto „S3“ vieta buvo pakeista, Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus 2010 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. Ž40-14-173, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektas.

Pareiškėja G. G. dalyvavo vykusiose žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo procedūrose, teikė savo pasiūlymus dėl kelio servituto, užtikrinančio patekimą į pareiškėjų valdomą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei teikė skundus teritorijų planavimo procedūras kontroliuojančioms institucijoms dėl planavimo organizatorių atsakymo. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2013 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. B6-249 patvirtinus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, buvęs kelio servitutas „S3“ buvo panaikintas.

Tai reiškia, kad nebeliko dar Utenos AVA 2002 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 10-06-629 šiam žemės sklypui nustatyto kelio servituto „S8“, kuriuo bei tuo pačiu įsakymu nustatytais servitutais „S4“ ir „S8“ buvo patenkama į pareiškėjų valdomą žemės sklypą.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano nėra sprendžiamas, taigi teismas, darydamas išvadas, neturi jokio pagrindo nesiremti nustatyta tvarka patvirtinto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniais dėl servitutų naujai suformuotiems sklypams nustatymo.

Nustatyta, kad Utenos AVA 2002 m. spalio 8 d. įsakymu Nr.10-06-629 bei Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 40SK-(14.401.110)-352 A. P. ir R. P. priklausančiam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujančiam daiktui), yra nustatyti du servitutai: 0,0146 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims (servituto turėtojams) naudotis pėsčiųjų taku (paviršinio vandens telkinio juosta) ir 0,0766 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti kitiems asmenims (servituto turėtojams) transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius keliu. Pareiškėjai aplinkybių, jog A. P. ir R. P. priklausančiam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas kelio servitutas, kurio dabartinis plotas 0,0766 ha, pažeidžia jų teises nenurodė ir ginčo dėl šio servituto nekėlė.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis apie šiuo metu žemės sklypams, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus kelio servitutus, teismas sprendė, kad patenkinus reikalavimus panaikinti ginčijamus administracinius aktus, kuriais buvo išspręstas buvusiam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto kelio servituto „S4“ vietos pakeitimo klausimas, pareiškėjų teisė patekti į jų valdomą žemės sklypą išlieka realiai neužtikrinta ir neįgyvendinama. Teismo vertinimu, tokiu būdu išsprendus byloje keliamą ginčą, pareiškėjų siekiamas reikšmingas tikslas – teisės naudotis Utenos AVA 2002 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 10-06-629 nustatytu buvusiu kelio servitutu atkūrimas – nepasiekiamas vien tik dėl buvusiam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančiais administraciniais aktais panaikinto kelio servituto „S8“.

Nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys S. B. ir D. L. notariškai patvirtintais 2011 m. lapkričio 10 d. pareiškimais jiems priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), iki 2013 m. lapkričio 10 d. nustatė kelio servitutą, suteikiantį teisę kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius 6 m pločio keliu, pažymėtu „S4“. Pagal susitarimo dėl naudojimosi servitutais schemos duomenis, šis servitutas buvo nustatytas žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, byloje nustatyti duomenys leidžia teigti, kad S. B. ir D. L. 2011 m. lapkričio 10 d. pareiškimais nustatytas kelio servitutas „S4“ bei M. K. priklausančiam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) nustatytas 0,0404 ha ploto kelio servitutas „Sc“ ir žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nustatytas 0,0374 ha ploto kelio servitutas „Sa“ ginčo nagrinėjimo metu užtikrina pareiškėjams teisę patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgė į Nacionalinės žemės tarnybos atstovės paaiškinimus, kad šiuo metu esantys kelio servitutai yra nustatyti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pakraščiais, siekiant mažiausiai suvaržyti savininkų teises į šiuos sklypus.

Vertinant faktą, kad S. B. ir D. L. 2011 m. lapkričio 10 d. pareiškimais nustatytas kelio servitutas „S4“ yra laikinas, kas nulemia, jog klausimas dėl šio kelio servituto spręstinas civilinės teisės normų nustatyta tvarka, atsižvelgta į liudytojos I. K., rengiančios S. B. ir D. L. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, parodymus, kad S. B. iš esmės neprieštarauja dėl kelio servituto nustatymo. Kaip matyti iš rengiamo įvardinto žemės sklypo plano, esamą kelio servitutą „S4“ planuojama keisti 938 kv. m ploto kelio servitutu „S3“, kuriuo užtikrinamas patekimas į gretimus M. K. priklausančius žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, tik civilinės teisės normų nustatyta tvarka ateityje gali būti sprendžiamas klausimas dėl M. K. priklausančiam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kelio servituto nustatymo buvusio kelio servituto „S8“ vietoje. Vertindamas pareiškėjų teiginius apie prastą esamo kelio servituto būklę, apsunkinančią naudojimąsi juo, teismas pažymėjo, kad viešpataujančio daikto savininko teisė naudotis kelio servitutu nėra absoliuti, ją įgyvendinant turi būti paisoma ir tarnaujančio daikto savininko interesų, o ginčai dėl naudojimusi servitutu (servituto teisių ir servituto turėtojo pareigų įgyvendinimo (CK 4.113 ir 4.114 straipsniai), servituto turėtojo teisės reikalauti atlyginti nuostolius (CK 4.138 straipsnis), tarnaujančio daikto savininko pareigų įgyvendinimo ir pan.) gali būti sprendžiami civilinės teisės nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjai G. G. ir A. G. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–3), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

Pareiškėjų nuomone, Panevėžio apygardos administracinis teismas neįvertino, kad suteiktas kelio servitutas, kuris nustatytas S. B. ir D. L. priklausančiam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę M. K. priklausantiems žemės sklypams „Sc“ ir „Sa“ nuo vietinės reikšmės kelio patekti į pareiškėjų valdomą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra laikinas, tik iki 2013 m. lapkričio 30 d. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad suteikiant laikiną notarinį sutikimą naudotis keliu, nebuvo konkrečiai nurodyta laikino servituto vieta. Pareiškėjai nesutinka ir su teismo motyvais, kad S. B. iš esmės neprieštarauja dėl kelio servituto nustatymo ir laukia, kad geros valios iniciatyvą parodytų pareiškėjai. S. B. neatvyko nei į vieną teismo posėdį, nepateikė atsiliepimo į pareiškėjų pateiktą skundą, neišreiškė jokios savo pozicijos dėl laikino servituto pakeitimo į pastovų, todėl pareiškėjai mano, kad tokie teismo teiginiai yra nepagrįsti. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad ir esant nustatytam laikinam servitutui, norint patekti į pareiškėjų sklypą, reikia važiuoti per kaimyninį sklypą, nes dalis suteikto laikino servituto yra pelkė. Taip pat neįvertino ir tos aplinkybės, kad suteiktas laikinas servitutas nesiriboja su vietinės reikšmės keliu. Nesutinkama ir su tuo motyvu, kad pareiškėjai dėl prastos kelio būklės turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (CK 4.138 str.). Pareiškėjai mano neturintys teisės reikalauti atlyginti nuostolius, nes suteiktas servitutas yra laikinas, o kita naudojama privažiuoti kelio dalis yra savininko, kuris nėra davęs sutikimo. Mano, kad teismas nesprendė skunde nurodytų prašymų.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Molėtų skyriaus, su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 35–38) atsikirsdamas į pareiškėjų argumentus nurodo, kad šiuo metu esantys kelio servitutai yra nustatyti žemės sklypų pakraščiais, žemės sklypuose nuosavybės teise priklausančiuose S. B. ir D. L.. Pareiškėjų ir S. B., bei D. L. tarpusavio susitarimu yra notariškai patvirtintas susitarimas, kuriuo yra nustatytas kelio servitutas, galiojantis iki 2013 m. lapkričio 10 d. S. B. gera valia savo iniciatyva notariškai patvirtino nuosavybės teise jam priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kelio servitutą (tarnaujantį daiktą), kuriam sudarytas vienašalis sandoris, už kurį mokėjo savo nuosavomis lėšomis. Pareiškėjai žemės sklypą iš G. P. įsigijo 2002 m. spalio 25 d. Minėtos aplinkybės visiškai paneigia prielaidą dėl S. B. ir D. L. nerodomos iniciatyvos, nes patys pareiškėjai galėjo ir turėjo rodyti iniciatyvą dėl galimybės jiems patekti prie jų nuosavybe valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), daugiau domėtis ir taikiai bendradarbiauti su gretimų sklypų savininkais sprendžiant iškilusius klausimus dėl netrukdomo patekimo iki nuosavybės teise valdomo žemės sklypo.

Pareiškėjai argumentuodami, kad suteiktas laikinas servitutas nesiriboja su vietinės reikšmės keliu ir jiems tai sukelia nepatogumus, visiškai neatsižvelgia į teisės aktais nustatytą reglamentavimą, kad sprendžiant servituto nustatymo klausimą, kartu turi būti laikomasi proporcingumo ir interesų derinimo principų. Pareiškėjai piktnaudžiauja savo teise, siekdami patogiau patekti prie viešpataujančio daikto ir jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, prašydami teismo nustatyti kelio servitutą ne laikantis optimaliausio ir taupiausio varianto per S. B. ir D. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pakraščiu vedantį ir šiuo metu tebegaliojantį servitutinį kelią, o net per kelių asmenų nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Nustačius servitutinį kelią per trečiųjų asmenų sklypus, tai dalintų žemės sklypus pusiau ir būtų visiškai neracionalu. Servituto nustatymu daromi žemės sklypo savininko teisių varžymai turi būti kompensuojami, nes tai nustatyta įstatyme. Tokiu atveju teismas turėtų parinkti tokį kelio servitutą, kuris kuo mažiau suvaržytų tarnaujančio daikto savininko teises. Pareiškėjai nori naudotis ir patekti prie savo žemės sklypo visiškai neatsižvelgdami į kitų asmenų interesus ir nepaisydami niekieno nuomonės, renkasi tik jiems vieniems priimtiniausią variantą, taip pareiškėjai siekia didesnio patogumo sau, o ne tinkamo savo nuosavybės teisės įgyvendinimo, visiškai nekeldami klausimo dėl servitutinio kelio kompensavimo.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjų prašymu panaikinus Utenos apskrities viršininko 2008 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 14-1048 ir Utenos apskrities viršininko 2009 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 14-632 (teismo nepriimtas reikalavimas), pareiškėjai neturėtų galimybės naudotis servitutiniu keliu, kuris buvo nustatytas 2002 metais, jiems įsigyjant žemės sklypą, nes servitutinis kelias S3 (žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikintas Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 kovo 29 d. įsakymu Nr. B6-249, kuriuo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad remiantis Nekilnojamo turto registro išrašo duomenimis, nuo 2012 m. balandžio 2 d. žemės sklypui nuosavybės teise priklausančiam M. K. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), yra įregistruotas 0,0404 ha ploto kelio servitutas leisti keliu, plane pažymėtu „Sc“, eiti, važiuoti arba ginti gyvulius į penkis žemės sklypus, įskaitant ir pareiškėjams priklausantį žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)). Nuo 2012 m. kovo 30 d. M. K. priklausančiam žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), yra įregistruotas 0,0374 ha ploto kelio servitutas. Atsakovo žiniomis, šiuo metu yra ruošiamas ir paskutinio žemės sklypo savininkų S. B. ir D. L. kadastrinių matavimų planas, kuriame taip pat turėtų būti įbraižytas servitutinis kelias, kuriuo pareiškėjai galėtų laisvai naudotis. Tačiau vykstant teisminiams ginčams, S. B. ir D. L. laukia daugiau iniciatyvos iš pareiškėjų pusės, nes tik pareiškėjams yra reikalingas ir būtinas patekimas servitutiniu keliu iki viešpataujančio daikto. Nustačius servitutinį kelią S. B. ir D. L. sklypo pakraščiu, suinteresuoti asmenys būtų įpareigoti leisti pareiškėjams juo naudotis, tačiau papildomų nuostolių dėl tokio servitutinio kelio nepatirtų, jų teisės nebūtų apribotos, nes servitutinis kelias būtų naudojamas pagal paskirtį ir būtų mažiausiai suvaržytos tarnaujančio daikto savininkų teisės.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. P. ir R. P. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė neprieštaraujantys dėl ankstesnio kelio servituto atstatymą (II t., b.l. 33).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl panaikinto kelio servituto. Pareiškėjai ginčija Utenos AVA 2008 m. birželio 13 d. įsakymą Nr.14-1048 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ ir 2009 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 14-632 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo Molėtų rajone“.

Ginčijamu Utenos AVA 2008 m. birželio 13 d. Įsakymu Nr. 14-1048 buvo patvirtinti R. P., A. P., E. V. ir S. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų duomenys, šiam žemės sklypui, kaip tarnaujančiam daiktui, nustatyti trys servitutai, tarp jų – 794 kv. m ploto servitutas „S3“, leidžiantis kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius 6 m pločio esamu keliu.

Sugretinus šiuos ir Utenos AVA 2002 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 10-06-629 patvirtinto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo projekto duomenis, matyti, kad, atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, buvęs kelio servitutas „S4“ išnyko, o vietoje jo buvo nustatytas 794 m2 ploto servitutas „S3“. Atsižvelgus į 2008 m. sausio 15 d. parengtų šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano duomenis, daroma išvada, kad ginčijamu administraciniu aktu nustatytas naujas kelio servitutas „S3“ vedė Malkėsto ežero, bet ne žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), link. Dėl šios priežasties pareiškėjų teisė Utenos AVA 2002 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 10-06-629 nustatytu kelio servitutu patekti į nuosavybės teise valdomą sklypą tapo nebeužtikrinama.

Skundžiamu Utenos AVA 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 14-632 buvo patvirtintas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, šį žemės sklypą padalijant į du sklypus, bei patvirtinti naujai suformuotų žemės sklypų duomenys (I t., b. l. 111–114). Žemės sklypui Nr. 167-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujančiam daiktui), bylos nagrinėjimo metu priklausančiam A. P. ir R. P., buvo nustatytas 748 kv. m ploto kelio servitutas „S3“ leisti eiti, važiuoti arba ginti gyvulius esamu keliu, o žemės sklypui Nr. 167-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujančiam daiktui), bylos nagrinėjimo metu priklausančiam S. V. ir E. V., buvo nustatytas 197 kv. m ploto servitutas „S2“ ir 46 kv. m ploto kelio servitutas „S4“ leisti eiti, važiuoti arba ginti gyvulius esamu keliu.

Išvardintų servitutų duomenis palyginus su Utenos AVA 2008 m. birželio 13 d. Įsakymu Nr. 14-1048 nustatytų kelio servitutų duomenimis, matyti, kad Utenos AVA 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 14-632 iš esmės naujų servitutų nebuvo nustatyta, naujai suformuotiems žemės sklypams buvo palikti Utenos AVA 2008 m. birželio 13 d. Įsakymu Nr. 14-1048 nustatyti servitutai, juos suskaidant į dalis ir suteikiant joms naujus indeksus. Dėl šios priežasties buvęs 794 m2 ploto kelio servitutas „S3“ transformavosi į 748 m2 ploto kelio servitutą „S3“ ir 46 m2 ploto kelio servitutą „S4“. Teismo vertinimu, nors padalijus žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantįjį daiktą), anksčiau nustatytas kelio servitutas buvo paliktas galioti, tačiau Utenos AVA 2009 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 14-632 dalis dėl kelio servitutų „S3“ ir „S4“ nustatymo buvo pagrįsta 2008 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 14-1048 1.4.3 punktu, kuris, kaip buvo minėta, neužtikrino pareiškėjams teisės naudotis Utenos AVA 2002 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 10-06-629 nustatytu kelio servitutu „S4“.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, Utenos AVA priėmus 2008 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 14-1048 ir 2009 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 14-632, pareiškėjų servituto teisė buvo pažeista – jie neteko teisės naudotis Utenos AVA 2002 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 10-06-629 žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujančiam daiktui), nustatytu kelio servitutu „S4“, taip pažeidžiant CK 4.115 straipsnio nuostatas, kad padalijus tarnaujantį daiktą, anksčiau nustatytas servitutas lieka galioti visoms tarnaujančio daikto dalims, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis.

Nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise valdo Molėtų rajone, Mindūnų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime esantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo pagal su G. P. sudarytą 2002 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2952 (I t., b. l. 40–42). Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo (toliau – RC Utenos filialas) Kadastro žemėlapio ištraukos ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenys patvirtina, kad ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjams iki 2013 m. lapkričio 10 d. yra suteiktas kelio servitutas „S4“, nustatytas S. B. ir D. L. priklausančiam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę M. K. priklausantiems žemės sklypams, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytais kelio servitutais „Sc“ ir „Sa“ nuo vietinės reikšmės kelio pateikti į pareiškėjų valdomą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 153, 154–156; 162–164, 182–183).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja raštu sutiko keisti servitutinį kelią S3 (žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, net panaikinus skundžiamus administracinius aktus, pareiškėjų teisė 2002 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 10-06-629 nustatytais kelio servitutais patekti į jų žemės sklypą nebūtų užtikrinta, nes nėra nuginčytas Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. B6-249, kuriuo panaikintas kelio servitutas „S3“. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad netgi patenkinus reikalavimus panaikinti ginčijamus administracinius aktus, kuriais buvo išspręstas buvusiam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto kelio servituto „S4“ vietos pakeitimo klausimas, pareiškėjų teisė patekti į jų valdomą žemės sklypą išliktų realiai neužtikrinta ir neįgyvendinama.

Pagal Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. B6-249 patvirtino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius, kelio servitutas „S3“ yra panaikintas ir nustatyti nauji kelio servitutai „Sa“ ir „Sc“, kurie, kartu su žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu kelio servitutu „S4“, suteikia pareiškėjams teisę nuo vietinės reikšmės kelio patekti į jiems priklausantį žemės sklypą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatytus kelio servitutus pagrįstai vertino kaip užtikrinančius pareiškėjams teisę patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šie servitutai vertinti, kaip labiau atitinkantys visų suinteresuotų žemės sklypų savininkų teises ir mažiausiai ribojantys jų naudojimąsi turimais žemės sklypais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. B. iš esmės neprieštarauja kelio servituto nustatymui ir laukia, kad geros valios iniciatyvą parodytų pareiškėjai, suinteresuoti šio kelio servituto nustatymu. Apeliaciniame skunde nėra pateikta kitokių duomenų, išskyrus pareiškėjų prielaidas ir pasvarstymus.

Vertindama pareiškėjų teiginius apie prastą esamo kelio servituto būklę, apsunkinančią naudojimąsi juo, teisėjų kolegija akcentuoja, kad viešpataujančio daikto savininko teisė naudotis kelio servitutu nėra absoliuti, ją įgyvendinant turi būti paisoma ir tarnaujančio daikto savininko interesų, o ginčai dėl naudojimusi servitutu (servituto teisių ir servituto turėtojo pareigų įgyvendinimo (CK 4.113 ir 4.114 straipsniai), servituto turėtojo teisės reikalauti atlyginti nuostolius (CK 4.138 straipsnis), tarnaujančio daikto savininko pareigų įgyvendinimo ir pan.) gali būti sprendžiami civilinės teisės nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų G. G. ir A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė