A-502-1916-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A502-1916/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04648-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.3; 15.2.3

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Alytaus gelžbetonis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Alytaus gelžbetonis“ skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Alytaus gelžbetonis“ kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 111–119, t. II, b. l. 37-45), kuriuo prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 238; 2) priteisti solidariai iš Lietuvos Respublikos įgaliotų institucijų, VĮ Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) neteisėtais veiksmais padarytą 55 929,29 Lt turtinę žalą ir 210 402,77 Lt neturtinę žalą.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 1993 m. rugpjūčio 16 d., vadovaudamasi 1993 m. rugpjūčio 10 d. Alytaus m. mero potvarkiu Nr. 380, 1993 m. liepos 28 d. suderintu žemės sklypo Alytaus m. Ulonų g. 29 a. (dabar – Ulonų g. 29B) planu Ml: 500, Alytaus valstybinė gelžbetonio gamykla ir Alytaus miesto valdyba sudarė 253,85 a žemės sklypo, kaip Alytaus valstybinės gelžbetonio gamyklos valdomų 1962 m. rugpjūčio 20 d. teisiškai įregistruotų pastatų priklausinio, esančio Alytaus m. Ulonų g. 29B, terminuotą 99 m. nuomos sutartį.

Nuomojamos žemės sklypas Ulonų g. 29B suformuotas atidalijus Alytaus sav. Alytaus m. Ulonų g. 31 (R. Armijos g. 31) žemės sklypo šiaurės vakarų dalį, kur buvo Alytaus valstybinės gelžbetonio gamyklos patikėjimo teise valdomi pastatai. Žemės sklypo sutarties priede parodyti Alytaus valstybinės gelžbetonio gamyklos valdomi patikėjimo teise pastatai, betono mazgas, armatūros cechas (sandėlis), kalkių gamykla, sargų postas, sandėliavimo aikštelė ir kt., tačiau į žemės registrą jie nebuvo įrašyti. 2000 m. gruodžio 22 d.

Nekilnojamo turto registre Nr. 11/694 įregistruotas žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimas, nuomotuoju įrašyta AB „Alytaus gelžbetonis“, reorganizuota išpirkus Alytaus valstybinės gelžbetonio gamyklos valstybinį kapitalą. 2003 m. balandžio 4 d. Alytaus m. žemėtvarkos skyriuje patvirtintame Alytaus m. Ulonų g. 29B plane, kuris įregistruotas VĮ Registrų centro Alytaus filiale 2003 m. birželio 20 d., matyti palikti rekonstruoti pastatų pamatai ir kiti privatizuoti statiniai. 1993 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinės žemės kadastro duomenų laikinajame registre Nr. l 1/694 duomenys apie Alytaus m.

Ulonų g. 29B žemės sklypo nuomos sutarties plane parodytus statinius nebuvo įrašyti, nes 1962 m. rugpjūčio 20 d. inventorizacijos registravimo dokumentai liko neįrašyti Tarpmiestinio inventorizacijos biuro, Alytaus m., Ulonų g. 31 (R. Armijos g. 31), žemės sklypo inventorinėje byloje ir AB „Alytaus gelžbetonis“ darbuotojai apie juos nieko nežinojo. Neteisėti Lietuvos Respublikai atstovaujančių institucijų valdininkų veiksmai ir neveikimas atsisakant įregistruoti nuosavybės teises į privatizavimo sutartimi AB „Alytaus gelžbetonis“ įgytą nuosavybę – pastatus ir statinius žemės sklype Alytaus m.

Ulonų g. 29B, neperkeliant 1993 m. rugpjūčio 17 d. parduotų AB „Alytaus gelžbetonis“ 1962 m. rugpjūčio 20 d. teisiškai įregistruotų pastatų ir statinių duomenų nuo 1993 m. rugpjūčio 16 d., – padarė pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjui nuo 1993 m. nėra galimybės registruoti nuosavybės teisių, juos įkeitus gauti bankų kreditus, ginti nuosavybės teises nuo trečiųjų asmenų ir t. t., taip pat nuolatiniai grasinimai nutraukti nuomos sutartį sugriovė AB „Alytaus gelžbetonis“ dalykinę reputaciją.

Vilniaus ir Alytaus valdininkų suinteresuotumas žemės sklypu Ulonų g. 29B Alytuje padarė ir daro didžiulę moralinę ir materialinę žalą AB „Alytaus gelžbetonis“, nes sukėlė abejones galimų investicijų į šį sklypą saugumu, atgrasė investitorius nuo statybų šiame sklype, bendrovė negali ginti teisių į nuosavybę dėl privatizavimo sandoriu įgytų nekilnojamų daiktų, nors moka nuomos mokestį už žemės sklypą, nepažeidžia nuomos sutarties sąlygų. AB „Alytaus gelžbetonis“ valstybinių institucijų sprendimais pateikiama kaip nesąžininga įmonė, šiais veiksmais bendrovei sukurta nepatikimo dalykinio partnerio reputacija, dėl kurios patyrė turtinę žalą dėl negautų pajamų įšaldžius lėšas, sumokėtas už privatizuotus pastatus ir sklypo nuomą, ir moralinę žalą.

Šiuo metu Nekilnojamo turto registre Nr. 11/694 1962 m. rugpjūčio 20 d. registruotų statinių duomenų nėra, VĮ Registrų centras privatizavimo sutarties Nr. 36 nepripažįsta pirkimo–pardavimo sandoriu – pagrindu įregistruoti nuosavybės ir turtinių teisių įgijimo juridinį faktą. Alytaus apskrities viršininko administracija ir jos teisių ir pareigų perėmėjas Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius taip pat nepripažįsta AB „Alytaus gelžbetonis“ teisės nuomoti žemės sklypą Alytaus m. Ulonų g. 29B, kuriame yra privatizuoti pastatai.

Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjas 2013 m. vasario 21 d. priėmė įsakymą Nr.2VĮ-(14.2.2.)-160 dėl žemės sklypo, esančio Alytaus mieste, Ulonų g. 29B, terminuotos nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, nuomos teisių išregistravimo. Įsakyme nenurodytas joks AB „Alytaus gelžbetonis“ žemės nuomos sutarties pažeidimo faktas, tik įvardyti įstatymai, reguliuojantys žemės nuomos santykius ir nurodyti įvairūs dokumentai, kurie nekeičia žemės sklypo nuomos santykių. Šiuo įsakymu Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus filialas pažeidė įstatymus ir prievolę vykdyti sklypo nuomos sąlygas.

Atsakovas VĮ Registrų centras, taip pat atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 137-139, t. II, b. l. 52) nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 140–146, t. II, 53-55) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 13 d. sprendimu (t. II, b. l. 73-79) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą minėtų viešosios atsakomybės sąlygų.

Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nuostatomis, 2003 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. DV-121 nustatė, kad žemės sklypas Ulonų g. 29 skirtas prekybos ir smulkios gamybos įmonei statyti ir eksploatuoti, 2003 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. DV-138 pakeitė žemės sklypo, esančio Ulonų g. 29A, adresą į Ulonų g. 29B, Alytuje. Alytaus apskrities viršininkas 2003 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 11-1043Ž patikslino žemės sklypo kadastro duomenis: pakeitė žemės sklypo plotą į 2,3385 ha (sumažintas atidalijus 0,20 ha žemės dalį), nustatė žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį bei 2003 m. gegužės 6 d. susitarimu Nr. SI 1/2003-70 patikslino žemės sklypo nuomos sutartį.

AB „Alytaus gelžbetonis“ su ieškiniais kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą prašydama pripažinti negaliojančiais 2003 m. gegužės 6 d. susitarimo Nr. SI 1/2003-70 1 punkto žodžius: „išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja“, kuriais keičiama žemės sklypo 1993 m. rugpjūčio 16 d. sutartis, paliekant sutarties žodžius: „suteikia nuomininkui naudojimui“, pripažinti negaliojančiais 2003 m. gegužės 6 d. susitarimo Nr. SI 1/2003-70 įrašytus papildomus sakinius ir jų dalis: „Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – kita. Naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija. Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 1 d. (civ. b. Nr. 2A-1163-260/2010) AB „Alytaus gelžbetonis“ apeliacinį skundą atmetė ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2005 metais pateikė Alytaus apskrities viršininko administracijai išvadas bei rekomendacijas inicijuoti žemės sklypo, esančio Ulonų g. 29 B, Alytuje, ribų peržiūrėjimą.

Alytaus miesto savivaldybės administracija 2008 m. gegužės 30 d. raštu Nr. SD-4600 (6.24.) kreipėsi į Alytaus apskrities viršininką prašydama išnagrinėti galimybę nutraukti žemės nuomos sutartį su AB „Alytaus gelžbetonis“. Alytaus apskrities viršininkas 2008 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 11-Ž-1536 sudarė komisiją žemės sklypo, esančio Ulonų g. 29B, Alytuje, nuomos sutarties nutraukimo klausimui nagrinėti. Komisija 2008 m. liepos 8 d. aktu Nr. 170-A nutarė vadovaujantis LR CK 6.564 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas, 1993 m. rugpjūčio 16 d. žemės nuomos sutartį nutraukti. 2009 m. vasario 18 d. raštu Nr. 3-367 - (7.18.) pranešė AB „Alytaus gelžbetonis“, kad bus nutraukta žemės sklypo nuomos sutartis ir ją keitę 2000 m. gruodžio 8 d. susitarimas Nr. SI 1/2000-2204 ir 2003 m. gegužės 6 d. susitarimas Nr. SI 1/2003-70.

Alytaus apskrities viršininkas 2009 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. Ž-2749-(1.3.) „Dėl žemės sklypo Alytaus mieste nuomos sutarties nutraukimo, nuomos teisių išregistravimo“ nutraukė žemės sklypo, esančio Ulonų g. 29B, Alytuje, nuomos sutartį ir Alytaus miesto žemėtvarkos skyriui nurodė išregistruoti žemės sklypo nuomos teises. Tačiau AB „Alytaus gelžbetonis“ pateikus ieškinį, Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė Alytaus apskrities viršininko administracijai nutraukti žemės sklypo, esančio Ulonų g. 29B, Alytaus mieste, 1993 m. rugpjūčio 16 d. nuomos sutartį, iki bus išspręstas ginčas teisme dėl žemės sklypo nuomos. Vykdydamas Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį Alytaus apskrities viršininkas 2009 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. Ž-2847- (1.3.) pripažino netekusiu galios Alytaus apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. Ž-2749-(1.3.) „Dėl žemės sklypo Alytaus mieste nuomos sutarties nutraukimo, nuomos teisių išregistravimo“.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypo, esančio Ulonų g. 29B, nuomos sutartis sudaryta 1993 m. rugpjūčio 16 d. jame esantiems pastatams, statiniams eksploatuoti. Byloje nustatyta, kad nuo 2005 m. liepos 5 d. šiame žemės sklype AB „Alytaus gelžbetonis“ nuosavybės teise priklauso tik vienas pastatas (sandėlis) (plotas – 84, 71 kv. m), o nuomojamo žemės sklypo plotas – 2,3385 ha.

AB „Alytaus gelžbetonis“ Kauno apygardos administraciniam teismui apskundė VĮ Registrų centro Alytaus filialo veiksmus, kuriais atsisakyta registruoti jam išnuomotame žemės sklype nuosavybės teise priklausančius pastatus. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjami trys AB „Alytaus gelžbetonis“ skundai, kurie teismo 2010 m. rugsėjo 13 d., 2010 m. rugsėjo 16 d., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimais buvo atmesti. AB „Alytaus gelžbetonis“ šiuos teismo sprendimus apeliacine tvarka skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 1 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A442-1460/2011), 2011 m. birželio 30 d nutartimi (administracinė byla Nr. A502-1461/2011), 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A442-2487/2011) apeliacinius skundus atmetė ir paliko galioti minėtus Kauno apygardos administracinio teismo sprendimus. Pareiškėjas prašė įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialą įrašyti į kadastrą jai priklausančius statinius (armatūros cechą 8Plp, betono mazgą 9G5/p, cemento bunkerį 2g2/MB, žvyro bunkerį su galerija 3go/b, šulinį, šiluminės trasos šulinį k2, skaldos sandėliavimo aikštelę su apšvietimu, rampą, estakadą, betono poligoną b2, aikštelę b3, aikštelę b4, kalkių duobę su aikštele b5). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje konstatavo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad, be kitų šioje straipsnio dalyje išvardytų kadastro duomenų, į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinio parametrai: plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktuose dokumentuose užfiksuoti tik tam tikri statinių dalių fragmentai ar jų liekanos. Šiuose dokumentuose nėra visų statiniams būdingų parametrų, todėl pareiškėjo nurodytų statinių (jų kadastro duomenų) įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra negalimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad atsakovai iš esmės teisingai įvertino pareiškėjos pateiktus dokumentus ir teisėtai atsisakė įrašyti statinius (jų kadastro duomenis) į Nekilnojamojo turto kadastrą .

Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė žalą būtent dėl Nacionalinės žemės tarnybos ir VĮ Registrų centro veiksmų. Nesant bent vienos valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. šiuo atveju nesant neteisėtų veiksmų, valstybės civilinė atsakomybė kilti negali.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nurodė, jog Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyrius dar 2003 m. vasario 25 d. raštu informavo akcinę bendrovę „Alytaus gelžbetonis“, kad žemės nuomos sutartis bus nutraukta, nes pastatai, kuriems eksploatuoti buvo išnuomotas žemės sklypas, nugriauti.

Pirmosios instancijos teismas analizavo Nekilnojamojo turto registro įstatymą, pagal kurio 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. To paties įstatymo 16 straipsnio 2 dalis bei Nekilnojamojo turto registro nuostatų 61 punktas nustato, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir dokumentus, patvirtinančius įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą arba pasikeitimą.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-160 buvo nutraukta iki 2092 m. rugpjūčio 16 d. išnuomoto žemės sklypo, esančio Ulonų g. 29B, Alytaus mieste, nuomos sutartis (t. 1, b. l. 122). VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos skundą dėl Registrų centro Alytaus filialo sprendimo atsisakyti išregistruoti juridinį faktą – sudarytą nuomos sutartį, tyrė ar pateikti teritoriniam registratoriui dokumentai yra pakankamas pagrindas juridiniam faktui išregistruoti.

Minėta komisija nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius vienašališkai 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-160 nutraukė nuomos sutartį ir AB „Alytaus gelžbetonis“ buvo tinkamai informuota apie valstybinės žemės nuomos nutraukimą. Komisija nusprendė, kad pateiktų dokumentų – Alytaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. liepos 13 d. rašto Nr. 3-1454-(7-18) „Dėl žemės nuomos sutarties“, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. ž-2749-(1.3.), Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-390-59/2011, Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-965-343/2012, Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. liepos 13 d. pranešimo Nr. 2SD-(14.2.55.)-1577;

Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo 2013 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-160 pakanka išregistruoti juridinį faktą – sudarytą nuomos sutartį. Ginčijamu sprendimu VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nusprendė tenkinti Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus prašymą ir iš nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, esančio Ulonų g. 29B, Alytaus mieste, – registro įrašo išregistruoti juridinį faktą – sudaryta nuomos sutartį (t. 1, b. l. 129-131). Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija įvertino faktus, kad pareiškėjas tinkamai ir laiku buvo informuotas apie numatomą valstybinės žemės sklypo nuomos nutraukimą, kad Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 21 d.

įsakymas Nr. 2VĮ-(14.2.2)-160 nutraukti iki 2092 m. rugpjūčio 16 d. išnuomoto žemės sklypo, esančio Ulonų g. 29B, Alytaus mieste, nuomos sutartį įsiteisėjo. Atsižvelgdamas į tai teismas darė išvadą, kad, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija tinkamai įvertino ir taikė norminius teisės aktus, komisijos 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. 238 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas.

III. Pareiškėjas AB „Alytaus gelžbetonis“ padavė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 84-86), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas, palaikydamas savo argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui papildomai paaiškina, jog skunde buvo pateikti įrodymai, kad sutartis vykdoma sąžiningai, jokių pareiškėjo pažeidimų, dėl kurių atsakovai galėjo nutraukti vienašališkai 1993 m. rugpjūčio 16 d. terminuotą sutartį, nenustatyta.

Mano, kad visais 2014 m. sausio 3 d. skunde nurodytais administraciniais aktais, kurie yra neteisėti, nuomos santykiai negali būti pakeisti. Minėtų aktų neteisėtumą įrodo: Alytaus viršininko 2003 m. gegužės 6 d. įsakymas – kaip juridinis faktas, keičiantis notarinę sutartį, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pažeidžiant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnį; rašytinis 2003 m. gegužės 6 d. susitarimas Nr. S11/2003-70, neteisėtas tiek savo turiniu, tiek forma, nes pažeidžia CK 1.93 straipsnį, 6.192 straipsnio 4 dalį; Alytaus viršininko 2008 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. 11-Ž-1536 neteisėtas pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijas, nes pažeidžia CK 6.157 straipsnio 2 dalį. Šiais aktais padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, nes atgrasė investuotojus nuo statybų šiame sklype, pareiškėjas negali ginti teisių į nuosavybę prieš trečiuosius asmenis dėl privatizavimo sandoriu įgytų nekilnojamų daiktų, negali šio turto įkeisti bankui, nors moka nuomos mokestį už žemės sklypą nepažeisdamas nuomos sutarties sąlygų.

Pareiškėjas teigia, jog raštų, komisijų, sprendimų, įsakymų epopėjoje AB „Alytaus gelžbetonis“ pateikiamas kaip nesąžininga įmonė, sukurta nepatikimo dalykinio partnerio reputacija, dėl kurios pareiškėjas patyrė 53 436,34 Lt turtinę žalą dėl negautų pajamų įšaldžius lėšas sumokėtas už privatizuotus pastatus ir sklypo nuomą ir neturtinę žalą, kurią vertina kaip 2003-2013 metų laikotarpių padarytų išlaidų ir pajamų sumą – 201 402,77 lt.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 96-103) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia argumentais analogiškais nurodytiems atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas VĮ Registrų centras, taip pat atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 106-107) nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės Registrų centro 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 238, kuriuo nuspręsta tenkinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus prašymą ir iš nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, esančio Alytaus m. Ulonų g. 29B, registro įrašo išregistruoti juridinį faktą – sudaryta nuomos sutartis ir juridinį faktą – sudaryta subnuomos sutartis bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą atsižvelgdama į šią įstatymo nuostatą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija tikrindama visą bylą, tikrina ir tai, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, jeigu tai buvo padaryta, atnaujino procesinius terminus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1382-12).

Pagal ABTĮ 127 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 127 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas 2014 m. balandžio 3 d. (pagal spaudą ant voko) paduodamas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimo per Vilniaus apygardos administracinį teismą taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti atnaujino ir pareiškėjo apeliacinį skundą priėmė.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujino pagrįstai.

Pareiškėjas savo prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo grindė aplinkybe, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimo nuorašas Alytaus pašte gautas 2014 m. kovo 20 d., o bendrovė jį gavo 2014 m. kovo 24 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartyje nurodė, jog apeliacinis skundas turėjo būti paduotas iki 2014 m. kovo 27 d., taigi pareiškėjas 2014 m. balandžio 3 d. apeliacinį skundą padavė praleidęs minėtą terminą. Teismas vertino, jog tikėtina, kad pareiškėjas voką su teismo sprendimu gavo 2014 m. kovo 24 d. ir sprendė, kad pareiškėjas gavęs sprendimą nedelsdamas, per protingą laiką surašė apeliacinį skundą ir pateikė jį teismui, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principu, prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo tenkino.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327-13).

Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Kaip minėta, pareiškėjas savo prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo grindė vieninteliu argumentu, jog skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo tik 2014 m. kovo 24 d. Pašto gavimo spaude ant voko nurodyta data 2014 m. kovo 20 d. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nepateikia jokių paaiškinimų bei įrodymų, kad minėtą korespondenciją gavo tik 2014 m. kovo 24 d.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią sieja ne su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio sužinojimo momentu, o su tokio sprendimo paskelbimu.

Pareiškėjo AB „Alytaus gelžbetonis“ atstovas dalyvavo pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 4 d. teismo posėdyje, kuriame teisėjų kolegija nutarė sprendimo paskelbimą atidėti 2014 m. kovo 13 d., 16 val., apie tai pareiškėjo atstovas Juozas Aučinikas supažindintas pasirašytinai (II t., b. l. 71). Taigi, nepaisant to, kad pareiškėjas nedalyvavo paskelbiant teismo sprendimą 2014 m. kovo 13 d., tačiau apie jo paskelbimą pareiškėjui buvo žinoma. Pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių nedalyvavo skelbiant sprendimą, taip pat nenurodė, jog būtų domėjęsis apie jam siunčiamą sprendimą, tikrinęs savalaikiai gaunamą korespondenciją bei aiškinęsis sprendimo neatsiuntimo priežastis.

Taip pat, atsižvelgdama į apeliacinio skundo turinį ir apimtį, teisėjų kolegija vertina, jog būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, žinodamas apie 14 dienų pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo terminą, taip pat, turėdamas galimybę iškart po sprendimo paskelbimo kreipdamasis tiesiogiai į Vilniaus apygardos administracinį teismą gauti bendro pobūdžio informaciją apie tai, ar sprendimu buvo patenkintas jo skundas ar ne, pareiškėjas, net ir gavęs teismo sprendimo nuorašą 2014 m. kovo 24 d., galėjo imtis skubių priemonių, jog apeliacinis skundas būtų parengtas ir išsiųstas teismui nepraleidus apeliacinio skundo padavimo termino. Pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių užtruko apeliacinio skundo parengimas.

Apibendrindama teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir aktyvus bei nepateikė įrodymų, jog apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą nurodyto termino atnaujinimui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškėjo AB „Alytaus gelžbetonis“ prašymas dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo tenkintas nepagrįstai ir nepagrįstai pareiškėjui atnaujintas apeliacinio skundo padavimo terminas.

Pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (ABTĮ 134 str. 7 d.). Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog pareiškėjas padavė apeliacinį skundą praleidęs terminą ir kad pareiškėjo prašymas dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo netenkintinas, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje nutrauktinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 7 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Administracinės bylos pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Alytaus gelžbetonis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimo apeliacinį procesą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius