A-662-747-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-747/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00552-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. AP-236 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo B. S.“ (toliau – ir Įsakymas).

Prašyme nurodė, kad 2013 m. balandžio 15 d. nuo 11.10 val. iki 11.31 val. jis buvo nuėjęs į Gargždų parką išklausyti pastabų dėl pėsčiųjų takų būklės. Teigė, kad apie pasitraukimą iš darbo vietos jis iš anksto informavo Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiąjį specialistą V. S., nes skyriaus vedėją pavaduojanti vyriausioji specialistė tuo metu buvo išvykusi. Manė, kad galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra atlikta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1029 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 ir 7 punkto reikalavimus, nes tarnybinis patikrinimas pradėtas nesudarius komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti, t. y. 2013 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (51.50)-A5-1859 „Dėl paaiškinimo“, o komisija galimam B. S. tarnybiniam nusižengimui ištirti buvo sudaryta tik Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. AV-664, kurio preambulė nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Teigė, kad komisija galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti buvo vienos sudėties, o 2013 m. gegužės 10 d. posėdžio protokole Nr. A6-176 rekomendacijas skirti jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – teikė kitos sudėties komisija galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti. Manė, jog paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, neadekvati padarytam pažeidimui.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, kad Administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (51.50)-A5-1859 pareiškėjas buvo paprašytas pateikti paaiškinimą, ką 2013 m. balandžio 15 d. apie 11.20 val. jis veikė Kvietinių gatvėje, Gargždų mieste. Susipažinęs su paaiškinimo turiniu bei turėdamas pagrindą įtarti, kad galimai buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, Administracijos direktorius 2013 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. AV-466 sudarė komisiją galimam B. S. tarnybiniam nusižengimui ištirti. Teigė, jog pranešimas dėl tarnybinio patikrinimo pareiškėjui buvo įteiktas 2013 m. balandžio 17 d., o paaiškinimą pareiškėjas pateikė 2013 m. balandžio 23 d. Išnagrinėjus gautą informaciją, 2013 m. gegužės 14 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje konstatuota, kad Administracijos Statybos ir kelių priežiūros vyriausiasis specialistas B. S. padarė tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. AV-432 patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą, jam pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Skundo argumentas dėl komisijos galimam B. S. tarnybiniam nusižengimui ištirti sudėties yra nepagrįstas, nes 2013 m. gegužės 10 d. posėdyje nedalyvavo Administracijos direktoriaus pavaduotoja L. L., o vietoj Administracijos Bendrojo skyriaus vedėjos A. Š. dalyvavo Administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė R. B., kurios pareigybės aprašyme numatyta pavaduoti Bendrojo skyriaus vedėją (atostogų, komandiruotės ar ligos metu). Komisijos galimam B. S. tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo tvarka nebuvo pažeista, o Administracijos Bendrojo skyriaus vyriausiosios specialistės R. B. dalyvavimas komisijos darbe nesudarė pagrindo teigti, jog buvo pažeistas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 5 punktas. Tarnybinės nuobaudos skyrimo metu pareiškėjas turėjo dvi galiojančias tarnybines nuobaudas, todėl jam buvo paskirtas griežtas papeikimas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. AP-236 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo B. S.“ pakeitė: tarnybinę nuobaudą griežtą papeikimą pakeitė į papeikimą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė bylos faktines aplinkybes, nurodė VTĮ 28 straipsnį, 2 straipsnio 12 dalį, Taisyklių 4-5 punktus, 13 punktą, VTĮ 30 straipsnio 1 dalį, Taisyklių 3-6 punktus. Iš 2013 m. gegužės 14 d. tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, kad atlikus tarnybinį patikrinimą buvo konstatuota, jog 2013 m. balandžio 15 d. apie 11.20 val. Administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas B. S. paliko įstaigą, neturėdamas pavedimo atlikti užduotį ir apie tai neinformavęs tiesioginio vadovo, todėl pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą pareigą laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų vidaus tvarkos taisyklių, ir Administracijos Vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą, numatantį, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai, palikdami įstaigą tarnybos ar darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Norėdami išvykti ne darbo tikslais, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Nors pareiškėjas teigė, kad įstaigą paliko tarnybos tikslais ir apie tai informavo Administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiąjį specialistą V. S., byloje esančiame Administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto V. S. atsakyme į paklausimą (b. l. 20) nurodyta, jog jis neprisimena, kad B. S. jį būtų informavęs apie išvykimą iš įstaigos 2013 m. balandžio 15 d. Liudytoju teisme apklaustas Komisijos pirmininkas V. B. parodė, kad jam yra žinoma, jog 2013 m. balandžio 15 d. apie 11.20 val. pareiškėjas pietavo. Kadangi pareiškėjas negalėjo paneigti tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, padaryta išvada, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, jog savo veiksmais pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir Administracijos Vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą. Prašymo argumentai dėl Taisyklių 4 ir 5 punkto reikalavimų pažeidimų laikyti nepagrįstais, nes teisminio nagrinėjimo metu tarnybinio patikrinimo procedūrinių pažeidimų nenustatyta.

Teismas nurodė VTĮ 29 straipsnio 1 ir 2 dalis. Iš Įsakymo turinio matyti, jog jis buvo priimtas, vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 30 straipsniu, Taisyklėmis, atsižvelgiant į 2013 m. gegužės 10 d. protokolą Nr. A6-176, 2013 m. gegužės 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-3. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas pareiškėjui paskirta dėl to, kad pareiškėjas turi dvi galiojančias tarnybines nuobaudas. Įvertinus padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, pažeidimu sukeltas pasekmes, padaryta išvada, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra per griežta, todėl pakeista į švelnesnę – papeikimą.

III. Pareiškėjas B. S. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 70-71) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą ir atsakovo Įsakymą panaikinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog teismas teismo posėdžio metu atsisakė priimti rašytinius įrodymus – prašymą pateikti 2013 m. gegužės 10 d. posėdžio skaitmeninį garso įrašą, net ir pateikus rašytinį prašymą dėl minėto garso įrašo. Nurodo, jog gavo posėdžiui pirmininkavusio Administracijos direktoriaus pavaduotojo V. B. pasirašytą atsakymą, kuriame teigiama, kad skaitmeninis posėdžio garso įrašas nebuvo daromas. Pažymi, kad posėdžių protokolų, kuriuos pasirašo V. B., turinys dažnai neatitinka išsakytų nuomonių ar pateikiamas netikslus dalyvių sąrašas.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 77) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog savo nesutikimo su pareiškėjo skundu motyvus išdėstė atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-15 įsakymo Nr. AP–236, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nuostatos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės.

Įsakymu tarnybinė nuobauda B. S. paskirta atsižvelgiant į 2013 m. gegužės 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-3, kurioje konstatuota, kad Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyr. specialistas B. S. padarė tarnybinį nužengimą – pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą – laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų vidaus tvarkos taisyklių bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012-03-02 direktoriaus įsakymu Nr. AV-432 patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą, kur teigiama, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai, palikdami įstaigą tarnybos ar darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. balandžio 15 d., apie 11.20 val., B. S. buvo pastebėtas vaikštinėjantis Kvietinių g., Gargždų mieste. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013-04-15 raštu Nr. (5.1.50)-A5-1859 paprašė pareiškėją iki 2013 m. balandžio 17 d. paaiškinti, ką jis veikė Gargždų miesto Kvietinių gatvėje, kokias pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas vykdė, kodėl nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių. Susipažinęs su paaiškinimu ir turėdamas pagrindo įtarti, jog buvo galimai padarytas tarnybinis nusižengimas, Klaipėdos rajono savivaldybnės administracijos direktorius 2013-04-17 įsakymu Nr. AV-664 sudarė komisiją, kuriai pavedė atlikti tarnybinį tyrimą dėl galimo Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyr. specialisto B. S. tarnybinio nusižengimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-02 įsakymu Nr. AV-432 11 punkte įtvirtinta, jog valstybės tarnautojai ir darbuotojai, palikdami įstaigą tarnybos ar darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Norėdami išvykti ne darbo tikslais, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Informacinį lapelį apie išvykimą ir nebuvimą darbe užklijuoja ant kabineto durų.

Pareiškėjas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui adresuotame 2013 m. balandžio 15 d. paaiškinime nurodė, jog 2013 m. balandžio 15 d. nuo 11.10 val. iki 11.31 val. pagal telefoninį asmens skambutį buvo nuėjęs į Gargždų parką, esantį 300 metrų atstumu nuo Klaipėdos rajono savivaldybės pastato, išklausyti jo pastabų dėl pėsčiųjų takų būklės. Teigia, kad apie išvyką buvo informavęs Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyr. specialistą V. S., nes vedėją pavaduojanti vyr. specialistė K. J. tuo metu buvo išvykusi. Tuo tarpu V. S., atsakydamas į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 30 d. paklausimą Nr. (51.50)-A5-2119 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog nepamena, kad 2013 m. balandžio 15 d. B. S. būtų jį apie ką nors informavęs.

Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad jokių svarbių priežasčių, kurios sąlygojo palikti darbo vietą, nebuvo. Iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad objektyvių įrodymų, dėl ko buvo būtina palikti darbo vietą nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, pareiškėjas nepateikė. Kita vertus, B. S. interesantui pateikti paaiškinimus (informaciją) jį dominančiu klausimu (dėl pėsčiųjų takų būklės) galėjo ir telefonu, nepalikdamas darbo vietos arba pasiūlyti kreiptis raštu. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, iškilus būtinybei išvykti už įstaigos ribų, pareiškėjas apie tai teisės aktų nustatyta tvarka galėjo informuoti tarnybiniu telefonu. Tai reiškia, kad šiuo atveju surinkti įrodymai, kurie aiškiai ir neginčytinai įrodo padarytą pažeidimą, t. y. pareiškėjo veiksmuose nusižengimo sudėtis nustatyta, tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai. Taip pat nenustatyta esminių tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūrinių pažeidimų ((Taisyklių 5 ir 7 punktų) (nei A. Š., nei ją pavadavusi R. B. tarnybinio patikrinimo išvados nepasirašė)). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad 2013-04-15, apie 11.20 val., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus specialistas B. S. paliko įstaigą, neturėdamas pavedimo atliktį užduotį ir apie tai neinformavęs tiesioginio vadovo ... >.

Skundžiamu įsakymu skirta nuobauda – griežtas papeikimas – laikytina neproporcinga padarytam pažeidimui, t. y. aiškiai per griežta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iš esmės aiškiai atsispindi administracinių teismų praktikoje dominuojanti pozicija, kad teismui konstatavus, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7‑162/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14‑945/2007; 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑284/2008; 2008 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑2681/2008; 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146‑3235/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012 ir kt.). Pareiškėjo padarytas pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, todėl skirtas griežtas papeikimas pagrįstai pakeistas į švelnesnę nuobaudą – papeikimą.

Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius