A-1336-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1336-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01149-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ prašymą atsakovui O. G. (O. G.) dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir KRATC) su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo O. G. 835,19 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. kovo 31 d.

Nurodė, kad pareiškėjui pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Paaiškino, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Prašymo reikalavimą grindė tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjo teigimu, vietinė rinkliava yra apskaičiuota pagal valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies –priteisė iš atsakovo O. G. 750,44 Lt (217 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nustatė, kad nekilnojamuoju turtu, t. y. butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji, bendras plotas 65,29 kv. m, laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, naudojosi atsakovas, todėl jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai, o pagal MAĮ 107 straipsnio 2 dalį mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo terminą, todėl šis terminas laikomas naikinamuoju. Teismas nustatė, kad iš byloje esančios pažymos apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos yra aišku, jog atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo, nors turėjo sumokėti už 2009 metų pirmąjį ketvirtį – iki 2009 m kovo 1 d., už 2009 metų antrąjį ketvirtį – iki 2009 m. gegužės 1 d., už 2009 m. trečiąjį ketvirtį – iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., todėl teisė priverstinai išieškoti šį mokestį pareiškėjui atsirado 2009 m. kovo 2 d. (už 2009 metų pirmąjį ketvirtį), 2009 m. gegužės 2 d. (už 2009 metų antrąjį ketvirtį), 2009 m. rugpjūčio 2 d. (už 2009 m. trečiąjį ketvirtį) o penkerių metų terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. kovo 2 d., gegužės 2 d. ir rugpjūčio 2 d. Pareiškėjo kreipimasis į teismą laikytinas priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2014 m. spalio 8 d., todėl teismas konstatavo, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, dėl ko prašymą šioje dalyje dėl 84,75 Lt priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

Už likusį laikotarpį nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisė, remdamasis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, pagal kurį priteista suma po litų perskaičiavimo į eurus apvalinama vieno lito tikslumu, paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.

III. Pareiškėjas KRATC apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris ir turi būti taikomas nagrinėjamame ginče, kadangi neleidžiama pagal analogiją taikyti specialiųjų teisės normų – t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančių normų. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, ko sekoje netinkamai perskaičiavo litų suma į eurus. Apskaičiuotai vietinei rinkliavai neturėtų būti taikoma įstatymo nuostata, įtvirtinanti, kad po litų perskaičiavimo į eurus skaičius apvalinamas vieno euro tikslumu (Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Taikant tokį litų į eurus perskaičiavimo būdą, kurį pritaikė pirmosios instancijos teismas, į savivaldybės biudžetą nebus surinkta apskaičiuota vietinės rinkliavos suma, todėl atsiras biudžeto deficitas, o skolininkui sumažės mokėtina vietinės rinkliavos suma. Be kita ko, pažymi, kad atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl pagrindo teigti, jog atsakovas nepripažįsta jam pareikšto reikalavimo, pagrindo nėra. Taip pat atsakovas neprašė taikyti ir senaties termino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas yra kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo O. G. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. kovo 31 d.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., buvo patvirtinta nauja nuostatų redakcija. Dar kartą naują nuostatų redakciją Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai). Remiantis Nuostatų 3, 5 ir 15.1 punktais, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui O. G. ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b. l. 8). Todėl atsakovas pagrįstai laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų 5 punkto prasme, jis turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovo pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už ginčo laikotarpį, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti dalies nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, pritaikant mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra nurodęs, jog mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1030-442/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. spalio 8 d. (b. l. 3). Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje atitinkamai keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą ir už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d., t. y. iš viso už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. kovo 31 d. priteisiant 835,19 Lt (241,89 Eur) vietinės rinkliavos.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priteistina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma į eurus perskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi bei yra apvalinama iki cento (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1055-442/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 241,89 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. kovo 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo O. G. (O. G.) 241,89 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir aštuoniasdešimt devynis euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys