AS-552-176-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kelmės skyriaus, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. M. globėjos atstovės pagal įstatymą J. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kelmės skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Legislator headnote
AI generatedAS-552-176-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 3 d. sprendimu panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjos B. M. globėjos ir atstovės pagal įstatymą J. M. skundą patenkino ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. 28VĮ(14.28.2.)-1334 „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro rodiklių pakeitimo, naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, servituto, kitų kadastro rodiklių nustatymo“.
Full text
Administracinė byla Nr. AS552-176/2014
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00927-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija 59
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kelmės skyriaus, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. M. globėjos atstovės pagal įstatymą J. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kelmės skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos B. M. globėjos ir atstovės pagal įstatymą J. M. skundą bei patikslintą skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kelmės žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 28VĮ(14.28.2.)-1334 „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro rodiklių pakeitimo, naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, servituto, kitų kadastro rodiklių nustatymo“ panaikinimo atmetė kaip nepagrįstus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 3 d. sprendimu panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjos B. M. globėjos ir atstovės pagal įstatymą J. M. skundą patenkino ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. 28VĮ(14.28.2.)-1334 „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro rodiklių pakeitimo, naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, servituto, kitų kadastro rodiklių nustatymo“.
Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos B. M. globėjos ir atstovės pagal įstatymą J. M. prašymas pareiškėjai priteisti iš atsakovo teismo proceso išlaidų atlyginimą. Prašyme nurodyta, kad teismo proceso išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro: sumokėtas žyminis mokestis (100 Lt); kuro išlaidos, patirtos vykstant automobiliu į Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. posėdį (pateikta UAB „Lukoil Baltija“ PVM sąskaita faktūra, suma – 100 Lt 34 cnt ir 50 Lt 10 cnt); transporto išlaidos, patirtos vykstant į Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. posėdį, kuris neįvyko ir pareiškėjos atstovė J. M. buvo informuota apie tai atvykusi į teismo posėdį (pateiktas AB „Lietuvos geležinkeliai“ transporto bilietas Vilnius-Šiauliai-Vilnius, suma – 64 Lt 38 cnt); transporto išlaidos, patirtos vykstant į Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. posėdį (AB „Lietuvos geležinkeliai“ transporto bilietas Vilnius-Šiauliai, suma – 34 Lt 80 cnt, ir UAB „Busturas“ transporto bilietas Šiauliai-Vilnius, suma – 48 Lt); transporto išlaidos, patirtos vykstant į Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. posėdį (AB „Lietuvos geležinkeliai“ transporto bilietas Vilnius-Šiauliai-Vilnius, suma – 64 Lt 38 cnt); mokestis už išrašą iš pareiškėjos B. M. asmens sveikatos istorijos, kuris buvo pateiktas teismui kaip įrodymas sprendžiant klausimą, ar pareiškėja B. M. galėjo išreikšti savo valią, pasirašydama 2010 m. parengtas kadastrinių matavimų bylas (VĮ Šeškinės poliklinikos PVM sąskaita faktūra, suma – 47 Lt 52 cnt).
Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens L. E. atstovės advokatės D. B. prašymas priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos 1 300 Lt teismo proceso išlaidų atlyginimą.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kelmės skyriaus, atsiliepimu į pareiškėjos B. M. atstovės pagal įstatymą J. M. prašymą dėl teismo proceso išlaidų atlyginimo su reikalavimais priteisti teismo proceso išlaidas nesutiko.
Atsakovas atkreipė dėmesį, jog teismo posėdis Šiaulių apygardos administraciniame teisme vyko 2012 m. balandžio 11 d., o 50,10 Lt kuro pylimo kvitas yra išduotas 2012 m. balandžio 12 d., todėl, atsakovo manymu, pateiktas degalinės kvitas negali būti laikomas tinkamu įrodymu dėl pareiškėjos įstatyminės atstovės patirtų išlaidų teisminiame procese, nes tą dieną teismo posėdis nevyko. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos ir jos įstatyminės atstovės prašymu priteisti 47,52 Lt išlaidas pagal VĮ Šeškinės poliklinika išduotą PVM sąskaitą-faktūrą ŠEŠ Nr. 0007132, kadangi nagrinėjant administracinę bylą pareiškėjos įstatyminės atstovės iniciatyva pateikti medicininiai dokumentai ginčo esmei neturėjo jokios įrodomosios galios, nes kadastrinių matavimų bylose kadastriniai duomenys buvo surinkti pareiškėjai B. M. dar nepripažintai neveiksnia. Atsakovo manymu, veiksnumo faktui įrodyti visiškai pakako 2011 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto I apylinkės teismo nutarties, kuri pareiškėjai ir jos įstatyminei atstovei nieko nekainavo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad prašomos priteisti teismo išlaidos iš Tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyriaus, tačiau tokio atsakovo byloje nėra, šioje byloje atsakovas yra Tarnyba, atstovaujama Kelmės skyriaus.
Trečiojo suinteresuoto asmens L. E. atstovės advokatės D. B. atsiliepime į pareiškėjos B. M. atstovės pagal įstatymą J. M. prašymą priteisti pareiškėjai iš atsakovo teismo proceso išlaidų atlyginimą neprieštaraujama dėl 100 Lt žyminio mokesčio sumos priteisimo. Dėl transporto išlaidų, važiuojant traukiniu AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir autobusu UAB „Busturas“ (bendra suma – 215, 56 Lt) paliekama spręsti teismo nuožiūra. Dėl 150,44 Lt išlaidų, patirtų perkant kurą automobiliui, su kuriuo vykta į 2012 m. balandžio 11 d. teismo posėdį iš Vilniaus į Šiaulius ir atgal, prašoma netenkinti prašymo, kadangi pareiškėjos atstovė teismui nepateikė rašytinių įrodymų, jog jos ar jos šeimos narių ar pareiškėjos B. M. ar jos sutuoktinio vardu yra registruotos transporto priemonės, taip pat nepateikė sutarties su trečiaisiais asmenimis, kuri patvirtintų, jog buvo nuomota transporto priemonė atvykimui į teismo posėdį iš Vilniaus į Šiaulius ir atgal. Tai, kad UAB „Lukoil Baltija“ degalinės PVM sąskaita faktūra išrašyta pareiškėjos atstovės J. M. vardu, D. B. nuomone, nėra pagrindas priteisti prašomą sumą, nes iš PVM sąskaitos faktūros nėra aišku, kokia automobilio markė, koks jo variklio darbinis tūris ir galingumas, pareiškėjos atstovė nepateikė apskaičiavimo, kokios automobilio kuro sąnaudos gali būti šimtui kilometrų, be to, PVM sąskaita faktūra dėl 50,10 Lt sumos išrašyta pareiškėjos atstovei J. M. 2012 m. balandžio 12 d., nors teismo posėdis baigėsi 2012 m. balandžio 11 dieną. D. B. teigimu, prašymo priteisti 47,52 Lt patirtų išlaidų už išrašą iš ligos istorijos pagrindimui pateikta 2012 m. balandžio 6 d. VĮ Šeškinės poliklinika PVM sąskaita faktūra nepatvirtina nurodytos sumos apmokėjimo, nes prie PVM sąskaitos faktūros nepridėtas apmokėjimo čekis, be to, pareiškėjos atstovės skundas dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo panaikinimo tenkintas visai kitu pagrindu nei prašė pareiškėjos atstovė. D. B. prašė priteisti J. E. išlaidas, patirtas surašant šį atsiliepimą.
Pareiškėjos B. M. atstovė pagal įstatymą J. M. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens L. E. atstovės advokatės D. B. atsiliepimą paaiškino, kad į 2012 m. balandžio 11 d. teismo posėdį buvo vykta automobiliu Toyota Corolla (E 10) markės automobiliu, registruotu J. M. vardu, kurio variklio darbinis tūris – 1587 cm3, galingumas – 84 kw, automobilio gamybos metai – 1994 m. Tokio tipo automobilio kuro sąnaudos 100 km yra vidutiniškai 7,3 l. Skaičiuojant, jog kuro sąnaudos 100 km yra 7,3 l, o tuometinė kuro kaina už 1 l degalų – 4,8 Lt, o atstumas tarp Vilniaus ir Šiaulių miestų yra maždaug 210 km, gaunama, jog kuro išlaidos kelionei Vilnius-Šiauliai-Vilnius: 7,3x4,8x2,1x2=147 Lt arba suapvalinus sumą (kadangi skaičiavimai yra apytiksliai) – 150 Lt. J. M. nurodė, kad 2012 m. balandžio 12 d. išlaidos patirtos pildant automobilio kuro atsargas kelionei iš Šiaulių į Vilnių, t. y. grįžtant į Vilnių kitą dieną po Šiaulių apygardos administraciniame teisme vykusio posėdžio. Be to, pagal pateiktus kuro išlaidų apskaičiavimus mažesnės nei 150 Lt sumos neužtektų kelionei nurodyto tipo automobiliu iš Vilniaus į Šiaulius ir atgal. J. M. paaiškino, kad PVM sąskaita faktūra nėra išrašoma, jei nėra atliktas apmokėjimas už prašomą pažymą, VĮ Šeškinės poliklinikos PVM sąskaitos faktūroje yra nurodytas apmokėto čekio numeris. Taip pat pridėjo kopiją iš kasos aparato kontrolinės juostos, kurią kaip patvirtinimą apie gautą įmoką už suteiktą paslaugą išdavė VĮ Šeškinės poliklinikos buhalterija. J. M. atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendime kaip vieną pagrindinių argumentų dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo nurodė, jog atsakovas negalėjo priimti ginčijamo įsakymo nesant notariškai patvirtintos sutarties tarp savininkų L. E. ir B. M. dėl namų valdą apimančio žemės sklypo, t. y. nesant suderintos ir tinkamai įformintos savininkų valios tiek formuojant namų valdą, tiek atliekant kitus savininkų žemės sklypų perdalijimo veiksmus. Pateiktas teismui išrašas iš B. M. asmens sveikatos istorijos yra susijęs su byla ir buvo kaip vienas iš įrodymų sprendžiant klausimą, ar savininkė B. M. pagal savo sveikatos būklę pati galėjo tinkamai išreikšti savo valią, pasirašydama žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas ir kitus dokumentus.
II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjos B. M. atstovės pagal įstatymą J. M. prašymą priteisti pareiškėjai iš atsakovo teismo proceso išlaidų atlyginimą tenkino iš dalies. Trečiojo suinteresuoto asmens L. E. atstovės advokatės D. B. prašymą priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos teismo proceso išlaidų atlyginimą atmetė. Priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kelmės skyriaus, pareiškėjai B. M. 462 Lt teismo proceso išlaidų.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, pažymėjo, kad nors pareiškėja prašyme reikalauja priteisti iš Tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyriaus teismo proceso išlaidas, tačiau atsižvelgiant į 2013 m. lapkričio 4 d. gautą atsiliepimą, laikytina, kad pareiškėja B. M. prašo priteisti teismo proceso išlaidas iš asmens, kuris yra administracinės bylos proceso šalimi (t. y. atsakovu) bei egzistuoja kaip juridinis asmuo, t. y. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kelmės skyriaus.
Teismas rėmėsi ABTĮ 39 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėjos skundas ir patikslintas skundas nepatenka į neapmokestinamų skundų kategoriją, todėl už skundą, kurio reikalavimas pagal įstatymą apmokestinamas žyminiu mokesčiu, turėjo būti mokamas 100 Lt žyminis mokestis, pareiškėja taip pat nebuvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal ABTĮ 41 straipsnį, todėl teismas pareiškėjai priteisė iš atsakovo 100 Lt sumą.
Dėl prašomų priteisti transporto išlaidų, patirtų pareiškėjos atstovei vykstant automobiliu į Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. posėdį, teismas pažymėjo, kad pareiškėjos patirtas išlaidas patvirtina pateiktas UAB „Lukoil Baltija“ 2012 m. balandžio 11 d. kvitas Nr. 275461/107, kuriame nurodyta 100 Lt 34 cnt už 21,03 L 98E15 benzino, ir 2012 m. balandžio 12 d. kvitas Nr. 138210/232, kuriame nurodyta 50 Lt 10 cnt už 9,98 L 98E15 benzino. Teismas vadovavosi susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintos Automobilių kuro normų nustatymo metodikos nuostatomis, įvertino pareiškėjos atstovės automobilio TOYOTA COROLLA variklio darbinį tūrį (P1-1587 cm3), sunaudotiną kuro normą pagal variklio darbinį tūrį (100 km ~ 8.31 L benzino), Šiauliai-Vilnius-Šiauliai atstumą (420 km), pateiktuose kvituose esančios kuro kainos vidurkį ir darė išvada, kad pareiškėjos nurodyta transporto išlaidų suma yra pagrįsta. Kadangi pareiškėjos atstovė į teismo posėdį vyko savo nuosava transporto priemone, teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio datų ir kuro išlaidų kvitų datų nesutapimas nelaikytinas kliūtimi transporto išlaidų sumos įvertinimui. Teismas pareiškėjai priteisė iš atsakovo 100 Lt 34 cnt ir 50 Lt 10 cnt.
Dėl transporto išlaidų, patirtų pareiškėjos atstovei vykstant į Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. posėdį (kuris neįvyko, o apie tai pareiškėjos atstovė buvo informuota tik atvykusi į teismo posėdį) 2012 m. spalio 17 d. posėdį ir 2012 m. lapkričio 29 d. posėdį, kurių bendra suma 211,56 Lt, teismas nurodė, kad pareiškėjos patirtas išlaidas patvirtina pateikti 2012 m. lapkričio 29 d. kvitai ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilnius-Šiauliai-Vilnius kelionės bilietai, kurių suma – 64 Lt 38 cnt; 2012 m. spalio 17 d. kvitai ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ transporto bilietas Vilnius-Šiauliai, kurių suma – 34 Lt 80 cnt; 2012 m. spalio 17 d. UAB „Busturas“ autobuso Šiauliai-Vilnius bilietas-kvitas, kurio suma – 48 Lt; 2012 m. rugpjūčio 29 d. kvitai ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ transporto bilietai Vilnius-Šiauliai-Vilnius, kurių bendra suma – 64 Lt 38 cnt. Atsižvelgęs į tai, kad kvitų ir bilietų datos sutampa su paskirtų teismo posėdžių datomis, pareiškėjai iš atsakovo priteisė 211,56 Lt sumą.
Dėl 47,52 Lt mokesčio už išrašą iš pareiškėjos B. M. asmens sveikatos istorijos, kuris buvo pateiktas teismui kaip įrodymas sprendžiant klausimą, ar B. M. pati galėjo išreikšti savo valią, pasirašydama 2010 m. parengtas kadastrinių matavimų bylas, priteisimo teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog pareiškėjos atstovės iniciatyva pateikti medicininiai dokumentai ginčo esmei neturi reikšmės ir nelaikytini būtinomis bei pagrįstomis procesinėmis išlaidomis, todėl pareiškėjai iš atsakovo 47,52 Lt nepriteisė.
Įvertinęs nurodytus paskaičiavimus teismas pareiškėjai iš atsakovo priteisė 462 Lt patirtas išlaidas.
III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kelmės skyriaus, atskiruoju skundu (b. l. 64-67) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir sumažinti priteistų išlaidų dydį.
Atsakovas vadovaujasi Civilinio kodekso 1.5 straipsniu, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. A438-1071/2013 pripažintas neteisėtu ir panaikintas Tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 28VĮ-(14.28.2.)-1334 priėmimas buvo pačios pareiškėjos ir jos sutuoktinio inicijuotų veiksmų pasekmė, jiems patiems asmeniškai sudarius susitarimą su matininku atlikti kadastrinius matavimus, išskiriant namų valdos žemės sklypą iš žemės ūkio paskirties sklypų, taip siekiant išvengti papildomų piniginių išlaidų žemės sklypų formavimo-pertvarkymo projekto rengimui ir notarinės sutarties sudarymui.
Atsakovo nuomone, reikia įvertinti aplinkybę, kad 2010 metais atliekant žemės sklypų matavimus, kurie buvo patvirtinti minėtu panaikintu administraciniu aktu, pati pareiškėja nebuvo sąžininga ir siekė pasinaudoti tuo, kad tokių kadastrinių matavimų patvirtinimas leistų išvengti papildomų piniginių išlaidų atitinkamo teritorijų planavimo dokumento rengimui bei notarinės sutarties tarp dviejų savininkų sudarymui. Kadangi atlikti kadastriniai matavimai tuo atžvilgiu buvo naudingi pareiškėjai, savo pareigos veikti sąžiningai ir inicijuoti žemės sklypų ribų perskirstymą įstatymų nustatyta tvarka, t. y. rengiant teritorijų planavimo dokumentą, pati pareiškėja nevykdė, tuo pažeisdama Civilinio kodekso 1.5 straipsnio reikalavimą veikti sąžiningai.
Atsakovo manymu, būtina atsižvelgti į faktą dėl pačios pareiškėjos, veikusios su kompetentingų šeimos narių pagalba, siekio nesąžiningai, išvengiant papildomų piniginių išlaidų, pasiekti norimų tikslų dėl žemės sklypų perskirstymo. Atsakovo nuomone, tokios aplinkybės yra pagrindas 462 Lt prašomas priteisti išlaidas sumažinti iki 231 Lt, nes dėl neteisėto administracinio akto priėmimo yra kaltas atsakovas, tačiau dėl iki įsakymo priėmimo inicijuotų veiksmų yra atsakinga pati pareiškėja. Atsakovo manymu, pareiškėjos atstovės prašymas dėl teismo išlaidų buvo nukreiptas ne atsakovui, o Tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyriui.
Atsakovas remiasi ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas priimtas 2013 m. spalio 3 d., ir daro išvadą, kad paskutinė prašymo dėl išlaidų pateikimo diena buvo 2013 m. spalio 17 d., tačiau pareiškėjos atstovės prašymas dėl išlaidų priteisimo teisme gautas 2013 m. spalio 18 d., galimai praleidus įstatymo nustatytą terminą, kurio atnaujinti nebuvo prašoma. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog teisės aktuose nėra numatyta, kad papildomi dokumentai gali būti pateikti su kitais procesiniais dokumentais ir atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos atstovės papildomi įrodymai dėl automobilio duomenų buvo pateikti ne su 2013 m. spalio 15 d. prašymu, bet vėliau, todėl, atsakovo manymu, praleidus terminus.
Atsakovas pažymi, kad nebuvo pateikta įrodymų, jog į teismo posėdį buvo vykta būtent nurodytu automobiliu, be to, skiriasi pateikto degalinės kvito ir teismo posėdžio datos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 87) nurodo, kad jei buvo praleistas terminas prašymui dėl išlaidų paduoti ir neprašyta jo atnaujinti, prašymas turėjo būti atmestas.
Pareiškėjos B. M. atstovė J. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 89-93) prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. J. M. atkreipia dėmesį, kad atsakovas turėtų remtis ne samprotavimais, kodėl buvo veikiama atitinkamu būdu atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, bet byloje esančia medžiaga, taip pat įrodyti pareiškėjos neteisėtų veiksmų, kurių atsakovui nebuvo įmanoma kaip nors kontroliuoti ar patikrinti jų teisėtumą, dėl ko buvo priimtas neteisėtas įsakymas.
J. M. remiasi Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 6 punktu ir pažymi, kad Tarnybos teritoriniai padaliniai, tvirtindami kadastrinių matavimų bylą, patikrina, ar byloje yra visi dokumentai, ar nepakeistos žemės sklypo ribos po kadastrinių matavimų, atlieka kitus būtinus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo veiksmus. J. M. teigimu, Tarnyba nėra pateikusi aiškaus atsakymo, ar atliekant savininkams B. M. ir L. E. priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, buvo būtina parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus.
J. M. pažymi, kad pareiškėja neišreiškė valios įregistruoti žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimų, nes prašymą įregistruoti privačių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimus Tarnybos Kelmės skyriui pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo L. E., tuo patvirtindamas tarp savininkų suderintą valią, nors taip nebuvo. J. M. pažymi, kad J. M. turi veterinarijos ir zootechnikos aukštąjį išsilavinimą, ilgą laiką dirbo Žemės ūkio ministerijos Pieno produktų skyriaus vyr. specialistu, su žemėtvarka niekada nebuvo susijęs. J.
M. manymu, jei Tarnybos Kelmės skyriaus specialistai būtų veikę kompetentingai, pareiškėjai, atstovaujamai J. M., nebūtų reikėję patirti daug laiko ir moralinių pastangų pareikalavusio teisminio proceso. J. M. pažymi, kad šiuo atveju atsakovo nekompetentingo veikimo faktas yra nustatytas, byla išnagrinėta iš esmės, pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo skunde pirmosios instancijos teismui, todėl daro išvadą, kad 2013 m. spalio 15 d. teismui pateiktas prašymas nelaikytinas nauju. J. M. nurodo, kad prašymas priteisti teismo išlaidas buvo išsiųstas paštu likus dviem dienoms iki termino pabaigos, todėl terminas nebuvo praleistas.
J. M. pažymi, kad mažesnės nei 150 Lt sumos neužtektų kelionei nurodyto tipo automobiliu iš Vilniaus į Šiaulius ir atgal, ir paaiškina, kad kelionė iš Vilniaus į Šiaulius dėl didelio atstumo yra varginanti, todėl ji po teismo posėdžio pernakvojo pas Šiauliuose gyvenančius gimines ir grįžo į Vilnių rytojaus dieną.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Atskirasis skundas netenkintinas.
Atsakovas atskiruoju skundu ginčija Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjos atstovės pagal įstatymą J. M. prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo Tarnybos, atstovaujamos Kelmės skyriaus, 462 Lt teismo išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjos, atstovaujamos globėjos pagal įstatymą J. M., naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovas.
Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo tenkintas pareiškėjos B. M. globėjos ir atstovės pagal įstatymą J. M. skundas, priimtas ir įsiteisėjo 2013 m. spalio 3 dieną. Pareiškėjos B. M. globėjos ir atstovės pagal įstatymą J. M. prašymas dėl teismo išlaidų išsiųstas Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2013 m. spalio 15 d. (b. l. 22, pagal pašto žymą ant voko). Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašymas dėl teismo išlaidų paduotas nepraleidus įstatyme įtvirtinto 14 dienų termino ir atmeta atsakovo atskirojo skundo argumentą dėl termino praleidimo.
Pažymėtina, jog teismas turi nustatyti, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, būtinos ir protingo dydžio. Taigi teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
Atsakovas tvirtina, kad byloje nepakanka įrodymų dėl J. M. vykimo į teismo posėdį automobiliu. Pareiškėja prašė priteisti transporto išlaidas, patirtas jos atstovei vykstant automobiliu į Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. posėdį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje esančius įrodymus, tinkamai apskaičiavo J. M. automobilio variklio darbinį tūrį, sunaudotiną kuro normą ir pagrįstai, remdamasis UAB „Lukoil Baltija“ kvituose esančios kuro kainos vidurkiu, darė išvadą, kad tokie įrodymai patvirtina pareiškėjos patirtas išlaidas.
Byloje nėra ginčo ir atsakovas nepateikia kitokių įrodymų apie J. M. dalyvavimą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. posėdyje bei vykimą į jį iš Vilniaus automobiliu. Tai, kad J. M. apie jos vykimą į teismo posėdį automobiliu detaliau pasisakė, pateikdama atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimą į J. M. prašymą dėl teismo išlaidų (t. y. paaiškino vykimo į teismo posėdį automobiliu aplinkybes, pridėjo VĮ „Regitra“ automobilio registracijos liudijimo kopiją) nesudaro pagrindo tokių aplinkybių vertinti kaip naujai nurodytų reikalavimų, todėl pareikštų galimai praleidus terminą.
Pažymėtina, kad J. M. prašė atlyginti šias išlaidas, patirtas vykstant automobiliu į Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. posėdį savo pirminiame prašyme dėl teismo išlaidų atlyginimo (b. l. 19-20, II t.). Tai, kad vienas UAB „Lukoil Baltija“ kuro pirkimo kvitas išrašytas 2012 m. balandžio 11 d., o kitas 2012 m. balandžio 12 d. (pirmosios instancijos teismo posėdis vyko 2012 m. balandžio 11 d.) nesudaro pagrindo neatsižvelgti į pastarajame esančią informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neginčijo šiame kuro pirkimo kvite nurodytos kuro kainos.
Taip pat nepateikė kitų objektyvių įrodymų, kad pareiškėja negalėjo patirti pirmosios instancijos teismo priteistos 100 Lt 34 ct ir 50 Lt 10 cnt išlaidų sumos, J. M. vykstant į teismo posėdį ir atgal savo transporto priemone. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja turi teisę į patirtų išlaidų J. M. vykstant į teismo posėdį savo automobiliu atlyginimą, pirmosios instancijos teismo priteista suma už šias išlaidas, įvertinus byloje esančius įrodymus, nelaikytina nepagrįstai per didelė.
Atsakovas atskirajame skunde prašo perpus sumažinti prašomų teismo išlaidų dydį, tvirtindamas, kad pareiškėja 2010 metais atliekant žemės sklypų matavimus, kurie buvo patvirtinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimu panaikintu administraciniu aktu, pati pareiškėja nebuvo sąžininga. Atkreiptinas dėmesys, kad tokias aplinkybes atsakovas pirmą kartą išdėstė tik pateiktame atskirajame skunde, t. y. jų nenurodė nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad atsakovas, nurodydamas tokias aplinkybes, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos nesąžiningumą ar neteisėtus veiksmus, įtakojusius ar lėmusius atsakovo neteisėto sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjos nesąžiningumo nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo pareiškėjai priteistų teismo išlaidų dydžio.
Atsakovo tvirtinimu, teismo išlaidos neturėtų būti priteistos pareiškėjai iš atsakovo, kadangi prašyme priteisti teismo išlaidas nurodytas neegzistuojantis atsakovas, t. y. prašoma priteisti išlaidas iš atsakovo, jį netiksliai įvardijant kaip Tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyrių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje, kurią nagrinėjant patirtas išlaidas prašo atlyginti pareiškėja, buvo ginčijamas Tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyriaus administracinis aktas, kuris buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. Tai, kad vėliau šios institucijos teisės ir pareigos buvo perimtos Tarnybos, atstovaujamos Kelmės skyriaus, ir ši institucija šioje byloje turėjo atsakovo procesinį statusą, patvirtina bylą laimėjusios šalies valią nukreipti savo teisę gauti patirtų teismo išlaidų atlyginimą būtent iš atsakovo, turinčio civilinį procesinį veiksnumą tai padaryti, t. y. šiuo atveju iš Tarnybos, atstovaujamos Kelmės skyriaus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos atstovė pagal įstatymą J. M. išreiškė pageidavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikdama skundą pirmosios instancijos teismui (b. l. 5, I t.). Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus sprendimą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, atsiliepimuose į trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas bei atsiliepimą į pareiškėjos prašymą priteisti teismo išlaidas (b. l. 39, 41-42, II t.) matyti išreikštas pageidavimas, kad teismo išlaidos būtų priteistos pareiškėjai iš atsakovo. Net ir, kaip nurodo atsakovas, netikslus jo įvardijimas kai kuriuose pareiškėjos dokumentuose, nagrinėjamu atveju nepaneigia pareiškėjos, atstovaujamos pagal įstatymą J. M., išreikštos valios prisiteisti patirtas išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš atsakovo Tarnybos, atstovaujamos Kelmės skyriaus.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, o atsakovo atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kelmės skyriaus, atskirojo skundo netenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas