A-1098-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1098-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01272-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, apskaičiuoti ir išmokėti neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jei ši norma buvo taikoma perskaičiuojant paskirtą pensiją, už 2010 m. sausio – birželio mėnesius ir 2011 m. kovo – liepos mėnesius, bei panaikinti 2014 m. vasario 12 d. atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 1D-1238(11).

Pareiškėjas nurodė, kad už tarnybą jam buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija – 1 396,32 Lt. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laikinasis įstatymas, pagal kurio 4 straipsnį pareiškėjui buvo apskaičiuota ir mokama mažesnė pensija – 1 145,26 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2010 m. sausio iki birželio mėnesio ir nuo 2011 m. kovo iki liepos mėnesio pareiškėjas dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, paskirta pensija buvo sumažinta ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu valstybinės pensijos mažinimą pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas pripažino prieštaraujančias Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pareiškėjas kreipėsi į atsakovą Vidaus reikalų ministeriją dėl pensijos dalies apskaičiavimo bei išmokėjimo. Vidaus reikalų ministerija 2014 m. vasario 12 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip paduotą praleidus terminą kreiptis dėl pensijos perskaičiavimo.

Atsakovas Vidaus reikalų ministerija, kartu atstovaudamas atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, nuo 2010 m. sausio iki 2010 m. birželio mėnesio bei nuo 2011 m. kovo iki 2011 m. liepos mėnesio neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 4 916,39 Lt, panaikino Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 1D-1238(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.

Pirmiausia teismas atkreipė dėmesį, jog terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo pareiškėjui atnaujintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi, kurioje inter alia nurodoma, kad įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, nėra numatytų ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminų, todėl šios aplinkybės vertintinos kaip neproporcingai apsunkinančios asmenų teisę kreiptis teisminės gynybos ir todėl vertintinos kaip pateisinančios termino praleidimą.

Vadovaudamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2010 m. sausio iki birželio mėnesio bei nuo 2011 m. kovo iki liepos mėnesio buvo neišmokėta 4 916,39 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, todėl, atsižvelgdamas į šiuos duomenis, teismas pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisė 4 916,39 Lt valstybinės pensijos nepriemokos ir panaikino Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 1D-1238(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.

III. Atsakovas Lietuvos valstybės, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą ir bylą nutraukti.

Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjui jo praleistą terminą kreiptis į teismą, taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju termino viršijimas pernelyg didelis (vieneri metai), pareiškėjo nurodomos termino praleidimą pateisinančios priežastys šiuo atveju nelaikytinos pagrindžiančiomis praleisto termino atnaujinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-354/2014). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad termino, jei jis neatnaujintas, praleidimo pasekmė – bylos nutraukimas.

Pareiškėjas N. G. atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas sutinka su teismo priteista neišmokėtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos suma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui N. G. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė nuo 2010 m. sausio iki 2010 m. birželio mėnesio bei nuo 2011 m. kovo iki 2011 m. liepos mėnesio, pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, priteisimo bei dėl atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 1D-1238(11) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 4 916,39 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio iki 2010 m. birželio mėnesio bei nuo 2011 m. kovo iki 2011 m. liepos mėnesio taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, bei panaikino Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 1D-1238(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjo praleistą terminą kreiptis į teismą. Pažymima, jog termino, jei jis neatnaujintas, praleidimo pasekmė – bylos nutraukimas.

Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria panaikinta Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 1D-1238(11) dalis, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vidaus reikalų ministerijos, pareiškėjui priteista 4 916,39 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi nuo 2010 m. sausio iki 2010 m. birželio mėnesio bei nuo 2011 m. kovo iki 2011 m. liepos mėnesio taikant Konstitucijai prieštaraujančias Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nustatytas apeliacijos ribas. Taip pat pastebėtina, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjui priteistos nuo 2010 m. sausio iki 2010 m. birželio mėnesio bei nuo 2011 m. kovo iki 2011 m. liepos mėnesio neišmokėtos dėl Konstitucijai prieštaraujančių Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies dydžio – 4 916,39 Lt. Priteistos pensijos dalies dydį patvirtina į bylą pateikta Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. vasario 10 d. pažyma apie pareiškėjo pensijos 2010–2013 metais dydį Nr. 11DP(P)-842 (b. l. 7–8).

Pareiškėjui pirmą sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už 2010 m. sausio mėnesį gavus 2010 m. vasario mėnesį, į Vidaus reikalų ministeriją prašant išmokėti neteisėtai neišmokėtą valstybinės pensijos dalį kreipusis 2014 m. sausio 27 d., Vidaus reikalų ministerijai prašymo netenkinus, o pareiškėjui skundą teismui pateikus tik 2014 m. vasario 28 d. (b. l. 12), pirmosios instancijos teismas sprendė dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. 2014 m. kovo 6 d. nutartimi (b. l. 13–14) pirmosios instancijos teismas minėtą terminą atnaujino, inter alia nurodydamas, kad įstatymų leidėjui nesureguliavus pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, dėl šių veiksnių buvęs teisinis neapibrėžtumas neproporcingai apsunkino suinteresuotų asmenų pažeistų teisių gynybą, todėl pareiškėjui atnaujintas jo praleistas terminas kreiptis į teismą.

Vertindama apeliaciniame skunde pateiktus argumentus dėl nepagrįsto termino paduoti skundą teismui atnaujinimo, teisėjų kolegija, viena vertus, nurodo, jog pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Antra vertus, pagal naujausią šiai bylai aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014 ir vėlesnės nutartys), išimtis iš bendrosios taisyklės turėtų būti daroma tuomet, kai, siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes. Tokiais atvejais vertintina tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, jog įstatymų leidėjas yra nesureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų.

Minėtuose teisės aktuose nėra įtvirtintų ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminų. Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad iki 2013 m. kovo mėnesio, kada buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kuria išspręstas klausimas dėl kreipimosi į administracinį teismą termino, ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, todėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Be to, Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo nurodyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo.

Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014 terminas skundui paduoti atnaujintas dėl bendro pobūdžio, t. y. iš esmės visus sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjus veikusių aplinkybių. Pastarojoje nutartyje suformuota praktika remiamasi ir gausioje vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS502-212/2014, AS525-267/2014, AS143-219/2014, AS756-279/2014, AS756-280/2014, AS602-205/2014, AS525-409/2014, AS143-467/2014; AS502-472/2014). Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju remiasi būtent minėtoje administracinėje byloje suformuota Nr. AS502-169/2014 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Apibendrinusi išanalizuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose bei atsižvelgusi į tai, kad ginčo teisinių santykių reguliavimas buvo sudėtingas, teisės aktų aiškinimas keitėsi, teisėjų kolegija sprendžia, kad išvardytos priežastys, teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas sudarė pareiškėjui objektyvių kliūčių laiku paduoti skundą teismui. Nors pareiškėjas po oficialaus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo 2012 m. rugsėjo 21 d. į pirmosios instancijos teismą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo kreipėsi uždelsęs tam tikrą laiką, tačiau, atsižvelgusi į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio, kada buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kuria išspręstas klausimas dėl kreipimosi į administracinį teismą termino ir panaikintas iki tol vyravęs teisinis neapibrėžtumas, bei įvertinusi konkrečias bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, pirmą kartą kreipdamasis į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu išmokėti neteisėtai neišmokėtą valstybinės pensijos dalį 2014 m. sausio 27 d., į Vilniaus apygardos administracinį teismą – 2014 m. vasario 28 d., buvo nesąžiningas, neatidus ir pernelyg ilgai delsė ginti savo teises po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo oficialaus paskelbimo, ir daro išvadą, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti kreipimosi į teismą terminą dėl pareiškėjui nuo 2010 m. sausio iki 2010 m. birželio mėnesio bei nuo 2011 m. kovo iki 2011 m. liepos mėnesio, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui N. G. nuo 2010 m. sausio iki 2010 m. birželio mėnesio bei nuo 2011 m. kovo iki 2011 m. liepos mėnesio neišmokėtos ir pirmosios instancijos teismo priteistos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį – 4 916,39 Lt, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, vadovavosi panašiose bylose dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Konstitucijai prieštaraujančias Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė