2K-178-696/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-178-696/2015

Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00036-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorui Dainorai Miliūtei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. J. kasacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutarties.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžiu E. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei paskirta subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, taikytos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: E. Š. įpareigotas laikinai – šešių mėnesių terminui – išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios Šilalės r., (duomenys neskelbtini), ir per nurodytą laikotarpį nesiartinti prie L. V., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

E. Š. nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 4 d., apie 20.30 val., Šilalės r. (duomenys neskelbtini), M. B. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė du kartus savo sugyventinei L. V. į pilvą, delnu vieną kartą į veidą, po to koridoriuje viena ranka sugriebęs jai už kaklo jį suspaudė, taip sukeldamas nukentėjusiajai L. V. fizinį skausmą bei padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo nuosprendį ir nutartį pakeisti: panaikinti vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis E. Š. paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, taikant smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones, įpareigojant kaltinamąjį E. Š. laikinai – šešiems mėnesiams išsikelti iš gyvenamosios vietos ir per nurodytą laikotarpį nesiartinti prie L. V., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja; bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Prokuroras nurodo, kad teismai nepagrįstai pripažino, jog bausmės tikslai nuteistajam E. Š. gali būti pasiekti neskiriant jam realios bausmės, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 75 straipsnio nuostatas ir net trečią kartą atidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Kasatoriaus manymu teismai, spręsdami bausmės skyrimo klausimą, nepagrįstai kritiškai neįvertino nuteistojo asmenybės. Nuteistasis E. Š. iki skundžiamo teismo nuosprendžio bei nutarties priėmimo buvo nuteistas jau du kartus už tyčinius smurtinius, padarytus prieš sugyventinės mažametį sūnų bei sugyventinę, nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1, 2 dalyse. Paskutinį nusikaltimą, už kurį jis nuteistas šioje baudžiamojoje byloje, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bei turėdamas neišnykusį teistumą už smurtinio nusikaltimo prieš savo sugyventinę padarymą – būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nekyla jokių abejonių, kad jo nusikalstamos veikos tiesiogiai susijusios su jo girtavimu, tą teismas visiškai teisingai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe šioje baudžiamojoje byloje, be to, E. Š. baustas administracine tvarka.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad E. Š. Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiais nuteistas už smurtinius nusikaltimus prieš sugyventinę ir jos mažametį sūnų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidedant. Praėjus neilgam laiko tarpui – šešiems mėnesiams, E. Š. skundžiamu nuosprendžiu vėl nuteistas už tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką ir jau trečią kartą atidedant bausmės vykdymą. Tai rodo, kad nuteistasis E. Š. nedaro išvadų dėl ankstesnių teistumų, kritiškai savo veikų nevertina, o tai rodo nuteistojo antisocialinių nuostatų stiprumą ir leidžia daryti išvadą, kad paskutinė nuteistojo E. Š. įvykdyta nusikalstama veika nėra nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių poveikio rezultatas, o dėsninga viso ankstesnio jo elgesio pasekmė. Tai patvirtina, kad nuteistasis E. Š. piktybiškai nesitaiso, nenori gyventi pagal visuomenėje pripažintas ir nusistovėjusias normas, nekreipia reikiamo dėmesio į savo ankstesnius teistumus ir bandymus jį sudrausminti, toliau daro smurtinius nusikaltimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmeniui, kuriam bausmės vykdymo atidėjimas jau buvo taikytas, šio baudžiamosios teisės instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, jo asmenybe, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad bausmės tikslai E. Š. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą" 12 punkte nurodoma, kad nuteistajam, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padariusiam naują nusikaltimą, teismas, vadovaudamasis BK 43 straipsniu, prie naujai paskirtos bausmės visiškai ar iš dalies prideda pagal pirmąjį nuosprendį neatliktą bausmę nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo bausmės vykdymo atidėjimo iki naujo nusikaltimo padarymo ar nuosprendžio priėmimo. Paskyręs subendrintą bausmę, teismas negali atidėti paskirtos bausmės vykdymo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas netenkintinas.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

E. Š. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2014 m. vasario 4 d., apie 20.30 val., Šilalės r. (duomenys neskelbtini), M. B. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė du kartus savo sugyventinei L. V. į pilvą, delnu vieną kartą į veidą, po to koridoriuje viena ranka sugriebęs jai už kaklo jį suspaudė, taip sukeldamas nukentėjusiajai L. V. fizinį skausmą bei padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Už šį nusikaltimą teismas paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau, pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir paskirta subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti.

Byloje nustatyta, kad E. Š. iki skundžiamo teismo nuosprendžio bei nutarties priėmimo jau du kartus Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tyčinius smurtinius, padarytus prieš sugyventinės mažametį sūnų bei sugyventinę, nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1, 2 dalyse. Abu kartus teismai, paskyrę bausmę, ją atidėdavo vadovaudamiesi BK 75 straipsnio nuostatomis. Praėjus šešiems mėnesiams po paskutinio nuosprendžio priėmimo, E. Š. vėl padarė tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas, trečią kartą atidedant bausmės vykdymą. Dėl to prokuroras prašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, nes, pasak prokuroro, nuteistasis E. Š. nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, kritiškai savo veikų nevertina, o tai rodo nuteistojo antisocialinių nuostatų stiprumą ir leidžia daryti išvadą, kad paskutinė nuteistojo E. Š. įvykdyta nusikalstama veika nėra nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių poveikio rezultatas, o dėsninga viso ankstesnio jo elgesio pasekmė.

Iš tiesų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad nerekomenduojama atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, kuriam jau buvo atidėtas bausmės vykdymas ir jis per bausmės vykdymo atidėjimo laiką padarė naują nusikalstamą veiką. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra aplinkybių, dėl kurių verta taikyti išimtis. Nors E. Š. padarė šią nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau bendrai vertinant kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas naudojant smurtą artimoje aplinkoje, matyti, kad jo naudojamas smurtas nebuvo aktyvus ir ilgalaikis. Padarytų nusikaltimų prieš savo sugyventinę ir jos vaiką metu nebuvo padaryti jokie sužalojimai, o tik sukeltas fizinis skausmas, ir tik dėl šioje byloje panaudoto smurto nukentėjusiajai buvo nustatytas nežymus sveikatos sužalojimas – ant veido ir kaklo atsiradusios kraujosruvos. Nebuvo išankstinio pasirengimo smurtauti. Nukentėjusioji nė karto nesikreipė dėl pagalbos į medikus dėl padarytų sužalojimų. Be to, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog E. Š. paskutiniu metu neišgėrinėjo, būdamas blaivus fizinio smurto nenaudojo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nukentėjusioji po ankstesnio E. Š. smurtavimo prieš ją ir jos vaiką, pati pasikvietė nuteistąjį atgal gyventi kartu su ja ir jos vaikais, nes, kaip ji pati nurodo, išvežus močiutę į ligoninę, jai buvo baisu vienai gyventi. Taip pat teismas negali nevertinti ir pačios nukentėjusiosios elgesio, – kad ji nusikaltimo padarymo metu taip pat buvo neblaivi, be to, žinodama, kad nuteistasis, priešingai nei būdamas blaivus, išgėręs būna agresyvus, vis tiek jį provokavo, t. y. dėl mažareikšmės dingsties jam priekaištavo, kabinėjosi ir vadino necenzūriniais žodžiais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, E. Š. taikytos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: jis įpareigotas laikinai – šešių mėnesių terminui – išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios Šilalės r., (duomenys neskelbtini), ir per nurodytą laikotarpį nesiartinti prie L. V., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, parinko įvykdyti tokius įpareigojimus, kurie gali turėti didžiausią poveikį nuteistajam. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis E. Š. patvirtino, kad laikosi teismo nurodyto įpareigojimo ir nebegyvena kartu su nukentėjusiąja ir jos vaikais – yra išvykęs į Šakių rajoną, kur ir planuoja likti gyventi, todėl nebekelia jiems jokios grėsmės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog su nukentėjusiąja kartu liko gyventi bendras jųdviejų su E. Š. vaikas, todėl, pasiuntus atlikti nuteistąjį realios laisvės atėmimo bausmės, sumažės šio vaiko aprūpinimo galimybės iš nuteistojo pusės.

Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas E. Š. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, BK 75 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Olegas Fedosiukas

Vytautas Piesliakas