Legislator Case Law & Legislation
A-608-525/2015 AI generated

A-608-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-608-525/2015
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

A-608-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 17 d. sprendimu (b. l. 77-80) pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl 2014 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. SP4-86 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-608-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00543-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. K. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame nurodė, jog Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Skyriaus) 2014 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. SP4-86 buvo neteisėtai nuspręsta jai nemokėti socialinės pašalpos. Nurodė, jog iki 2014 m. sausio 1 d. socialinė parama jai buvo skiriama, o nuo 2014 m. sausio 1 d., nors neįsigijo jokio naujo turto, paramos nebegauna. Teismo posėdžio metu pareiškėja teigė, jog ji turi pusę namo, su V. N. bendro ūkio neveda, su juo yra tik bendraturčiai, name yra du kambariai, iš kurių vienas priklauso jai, o kitas – V. N., bei virtuvė, kuria jie naudojasi bendrai. Nurodė, kad yra bedarbė, jokių pajamų neturi, nuo balandžio mėnesio nustatytas nedarbingumo lygis.

Atsakovas Skyrius atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad socialinė parama teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – ir Įstatymas), kurio 6 straipsnyje nurodyta, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 punkte nustatytas reikalavimas, kad bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršytų turto vertės normatyvo. Turto vertės normatyvo piniginei socialinei paramai gauti nustatymą reglamentuoja Įstatymo 14-16 straipsniai. Pareiškėja piniginės paramos gavėja yra nuo 2002 metų. 2005 m. balandžio 15 d. pareiškėja kartu su V. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Mažeikių r. Ant šio žemės sklypo pareiškėja statėsi gyvenamąjį namą, kuris 2008 m. rugpjūčio 12 d. pripažintas tinkamu naudoti. Pareiškėja su V. N. yra šio namo bendrasavininkiai. Pareiškėja visą laiką teigė, kad su V. N. bendro ūkio neveda, todėl turto normatyvai jiems buvo nustatomi atskirai ir pareiškėjai neviršijus Įstatymo nustatytų normatyvų buvo skiriama piniginė socialinė parama. 2014 m. sausio 17 d. Skyriaus buities tyrimo sąlygų patikrinimo aktu Nr. 2 nustatytas faktas, kad pareiškėja ir V. N. gyvena viename name ir veda bendrą ūkį. Kadangi, pareiškėjos teigimu, ji bendrą ūkį su V. N. pradėjo vesti tik nuo 2013 m. gruodžio mėnesio, t. y. 2013 m. gruodžio mėnesį keitėsi šeimos narių skaičius, turtas 2014 m. sausio mėnesį buvo vertinamas iš naujo, vertinant A. K. ir V. N. turimą turtą bendrai. Įvertinus 2014 m. sausio 7 d. prašymo paraiškos Nr. 554 prieduose pateiktus duomenis nustatyta, kad A. K., deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Mažeikių apylinkės sen., Mažeikių r., ir bendrai gyvenantys asmenys neturi teisės į piniginę socialinę paramą, nes deklaruoto turto vertė viršija nustatyto turto vertės normatyvą. Apie priimtą sprendimą pareiškėja buvo informuota 2014 m. sausio 17 d. išsiųstu raštu Nr. SP4-86.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 17 d. sprendimu (b. l. 77-80) pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl 2014 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. SP4-86 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas apibrėžė, jog byloje kilo ginčas dėl Skyriaus akto, susijusio su piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas citavo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo (Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas) 6 straipsnį, darė nuorodas į 14-15 straipsnius, taip pat rėmėsi 20 straipsniu.

Nustatyta, kad pareiškėja A. K. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių apylinkės seniūnijai 2014 m. sausio 7 d. pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti (b. l. 30-40). Prašyme-paraiškoje pareiškėja nurodė, kad nuo gruodžio pabaigos keitėsi šeimos sudėtis. SP-1 formoje „Šeimos duomenys socialinei paramai gauti“ (b. l. 35) pareiškėja nurodė, jog V. N., gyvenantis tame pačiame name kaip ir pareiškėja, yra jos sugyventinis. Šią formą pasirašė ir pareiškėja, ir V. N.. Taip pat paraiškoje-prašyme nurodyta, kad namų valdos (0,25 ha) bei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkai yra pareiškėja ir V. N., VĮ „Regitra“ duomenų bazės 2014 m. sausio 14 d. išraše (b. l. 41-42) nurodyta, kad V. N. yra įregistravęs automobilius „TIKI TREILER C265L“ ir „Mercedes Benz 200“, A. K. – automobilį „Mercedes Benz 250“, taip pat pateikti automobilių vidutinės rinkos kainos (VšĮ „Emprekis“) duomenų bazės išrašai (b. l. 43-45), patvirtinantys pareiškėjos ir V. N. turimų automobilių vertes.

Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, vertę nustato savivaldybės administracija, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengta metodika ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis vertėmis. Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 15 straipsnyje nurodyto kiekvieno tipo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato ir valstybės įmonės Registrų centro interneto svetainėje skelbia valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 dieną vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose. Byloje pateikta Nekilnojamojo turto registro pažyma socialinei paramai gauti (b. l. 46-47), kurioje nurodyta pareiškėjai ir V. N. priklausančios žemės bei pastatų vertė.

Įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti. Byloje pateiktas Skyriaus 2014 m. sausio 7 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. 2 (b. l. 50-51), kuriame nurodytas patikrinimo tikslas – dėl šeimyninės padėties nustatymo, kuriame nurodyta, jog būste (name) gyvena pareiškėja ir V. N.. Taip pat pažymėta, kad pareiškėja teigia, jog nuo praeitų metų (2013 m. gruodžio mėnesio 29 d.) pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį kartu su V. N.. Patikrinimo aktą pasirašė socialinio darbo organizatorė R. T. ir pareiškėja A. K.. Šias patikrinimo akte nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja R. T..

Kaip matyti iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2014 m. sausio 14 d. išvados „Dėl teisės į piniginę socialinę paramą“ (b. l. 28), atsakovas, įvertinęs pareiškėjos prašymą, pateiktus bei aukščiau paminėtus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjos deklaruotas turtas viršija nustatytą bendrą turto vertės normatyvą, bei, vadovaudamasis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, nusprendė neskirti pareiškėjai piniginės socialinės paramos.

Remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl reikalavimų individualiam administraciniam aktui (sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008; nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009), teismas vertino, kad atsakovo 2014 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. SP4-86 iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Sprendimas pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, įvertino visas svarbias ir reikšmingas sprendimo pagrįstumą užtikrinančias faktines aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog Skyriaus 2014 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. SP4-86 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

III. Pareiškėja A. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 84), kuriuo prašo peržiūrėti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą atmesti jos skundą Skyriui dėl 2014 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. SP4-86 panaikinimo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Skyriaus pateiktais dokumentais, nes jie neatitinka tikrovės. Kai buvo tvarkomi dokumentai socialinei pašalpai gauti, pareiškėja buvo suklaidinta darbuotojos R. T.. Ji žinojo, jog pareiškėja su V. N. bendro ūkio neveda, tik gyvena viename name, net dokumentuose nurodyta, jog namas yra padalintas į dvi lygias dalis, bendro turto jie neturi. Apgaulės būdu dokumentuose buvo padarytas įrašas apie bendrai su V. N. vedamą ūkį. Pareiškėjai buvo paduotas tuščias popieriaus lapas ir liepta pasirašyti, pasakius, kad turi daug darbo ir dokumentus dėl pašalpos gavimo sutvarkys vėliau. R. T. su komisija pas pareiškėją į (duomenys neskelbtini) nebuvo atvažiavusi. Taip pat neteisingi teismui pateikti VĮ „Regitra“ duomenys, nes nurodyta, jog įregistruotas automobilis „TIKI TREILER C265L“, nors įregistruota automobilinė priekaba. Pareiškėja su V. N. niekada nevedė ir neveda bendro ūkio, tik gyvena kartu viename name, o turtas atskiras, bendrų pinigų ar kitų lėšų neturi.

Atsakovas Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 95) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad piniginė socialinė parama jai neteikiama dėl Skyriaus darbuotojos neteisėtų veiksmų, kaip nurodo pareiškėja, kad jai buvo duota pasirašyti ant tuščių lapų. Tokie veiksmai Skyriuje būtų netoleruotini, nes neatitiktų nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo principų, reikalaujamų valstybės tarnyboje. Apeliacinio skundo teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais įrodymais. Palaiko argumentus išdėstytus atsiliepime į skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 98) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad palaiko Skyriaus nuomonę. Papildomai atkreipia dėmesį, kad R. T. yra ne Skyriaus darbuotoja, o Administracijos Mažeikių apylinkės seniūnijos socialinio darbo organizatorė – kasininkė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl piniginės socialinės paramos skyrimo pareiškėjai. 2014 m. sausio 17 d. Administracijos Skyriaus sprendimu Nr. SP4-86 pareiškėja buvo informuota, kad įvertinus 2014 m. sausio 7 d. prašymo-paraiškos Nr. SP16-554 prieduose pateiktus pareiškėjos duomenis, nustatyta, kad ji neturi teisės į piniginę socialinę paramą, nes deklaruoto turto vertė viršija nustatytą turto vertės normatyvą.

Pirmosios instancijos teismas, aptaręs ginčui taikytino teisės akto (Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas (Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas)) nuostatas, bylos medžiaga nustatytas aplinkybes bei 2014 m. sausio 17 d. Administracijos Skyriaus sprendimo Nr. SP4-86 atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, priėjo prie išvadų, kad Administracijos Skyriaus sprendimas pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, įvertino visas svarbias ir reikšmingas sprendimo pagrįstumą užtikrinančias faktines aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, tad Administracijos Skyriaus 2014 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. SP4-86 yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, mano, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl visų pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų nekartos ir iš esmės pasisakys dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų.

Įstatymo 6 straipsnyje, reglamentuojančiame teisę į socialinę paramą, nustatyta, jog bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Turto vertės normatyvo piniginei socialinei paramai gauti nustatymą reglamentuoja Įstatymo ketvirtasis skirsnis – 14-16 straipsniai, pajamų piniginei socialinei paramai gauti apskaičiavimą – Įstatymo penktasis skirsnis – 17-19 straipsniai, piniginės socialinės paramos teikimą – Įstatymo šeštasis skirsnis – 20-24 straipsniai.

Atsižvelgiant į pareiškėjos užpildytame, pasirašytame ir Administracijos Mažeikių apylinkės seniūnijai 2014 m. sausio 7 d. pateiktame prašyme-paraiškoje (b. l. 30-40) pateiktą informaciją, kad nuo gruodžio pabaigos keitėsi šeimos sudėtis (b. l. 30); į tai, kad skiltyje „II. Pajamos“ pateikti duomenys tiek apie vyro, tiek apie moters pajamas (b. l. 31-32); į tai, kad SP-1 formoje „Šeimos duomenys socialinei paramai gauti“ (b. l.

35) pareiškėja nurodė, jog V. N., gyvenantis tame pačiame name kaip ir pareiškėja, yra jos sugyventinis, pastarąją formą pasirašė ir pareiškėja, ir V. N.; į tai, kad paraiškoje-prašyme nurodyta, kad namų valdos (0,25 ha) bei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkai yra pareiškėja ir V. N., pateikti duomenys apie jų abiejų turimas transporto priemones, ties lentele dėl galvijų, paukščių, žvėrelių, bičių šeimų padarytą įrašą „Gyvulių nelaikome“ (b. l. 37); į SP-2 formoje pateiktus duomenis tiek apie pareiškėją, tiek apie V.

N. (b. l. 40); į VĮ „Regitra“ duomenų bazės 2014 m. sausio 14 d. išrašus (b. l. 41-42), iš kurių matyti, kad V. N. yra įregistravęs lengvojo automobilio priekabą TIKI TREILER C265L ir automobilį Mercedes Benz 200, A. K. – automobilį Mercedes Benz 250, į automobilių vidutinės rinkos kainos (VšĮ „Emprekis“) duomenų bazės išrašus (b. l. 43-45), patvirtinančius pareiškėjos ir V. N. turimų automobilių vertes; į Nekilnojamojo turto registro pažymą apie pareiškėjos ir V. N. nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes (b. l. 46-47); taip pat į 2014 m. sausio 7 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą Nr. 2 (b. l. 50-51) dėl šeimyninės padėties nustatymo, kuriame nurodyta, jog būste (name) gyvena pareiškėja ir V.

N., kad pareiškėja teigia, jog nuo praeitų metų (2013 m. gruodžio mėnesio 29 d.) pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį kartu su V. N., kuris pasirašytas ir pareiškėjos, darytina išvada, jog pareiškėjos nuosavybės teise turimas turtas socialinei paramai pagal 2014 m. sausio 7 d. prašymą-paraišką gauti pagrįstai vertintas kartu su V. N. nuosavybės teise turimu turtu. Bendram bendrai gyvenančių asmenų turtui viršijus turto vertės normatyvą, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, teisė į socialinę pašalpą neatsiranda.

Iš byloje esančios 2014 m. sausio 14 d. išvados dėl teisės į piniginę socialinę paramą (b. l.

28) matyti, kad nustatytas bendras turto vertės normatyvas yra 65 500 Lt, o deklaruoto turto vertė – 89 249,33 Lt.

Apeliacinio skundo argumentai dėl dokumentuose apgaulės būdu padaryto įrašo apie bendrai su V. N. vedamą bendrą ūkį, kai pareiškėjai buvo duotas pasirašyti tuščias popieriaus lapas, kad pareiškėja su V. N. neveda ir niekada nevedė bendro ūkio, tik gyvena kartu, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, iš esmės paneigiami aukščiau nurodytais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jų visuma, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Kitaip sakant, bylos medžiaga, rašytiniai įrodymai, dokumentuose esantys pareiškėjos parašai suponuoja, kad pareiškėja veda bendrą ūkį, yra sugyventiniai su V. N., o argumentai dėl tokių duomenų neteisingumo nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

Argumentai dėl neteisingų VĮ „Regitra“ duomenų, kad „TIKI TREILER 265 L“ yra ne automobilis, o tik priekaba, pažymėtina, jog VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše (b. l. 41) pateikti būtent tokie duomenys, t. y. V. N. yra įregistravęs transporto priemonę markė – Tiki Treiler, modelis – C265L, variklio tūris, variklio galia bei degalų tipas nenurodyti, kas suponuoja, jog jis neturi variklio, nėra varomas degalais. Automobilių vidutinės rinkos kainos (VšĮ „Emprekis“) duomenų bazės išraše (b. l. 43) duomenys taip pat pateikiami apie Tiki Treiler lengvojo automobilio priekabą.

Dėl išdėstytų argumentų, pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas