AS-146-1038-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-1038/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03691-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apygardos prokuratūrai, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 21–30), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra, GP) 2014 m. liepos 28 d. administracinį sprendimą Nr. 17.2.-8988; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą (toliau – ir Generalinis prokuroras) asmeniškai Generalinėje prokuratūroje teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. liepos 16 d. skundą (reg. Nr. 5.6-2816) ir 2014 m. liepos 17 d. skundą (reg. Nr. 5.6-2817); 3) panaikinti Generalinės prokuratūros 2014 m. liepos 28 d. administracinius sprendimus Nr. 17.2.-8989 ir Nr. 17.2.-8990; 4) įpareigoti Generalinį prokurorą asmeniškai Generalinėje prokuratūroje teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. liepos 23 d. skundą (reg. Nr. 5.6-2903) ir 2014 m. liepos 22 d. skundą (reg. Nr. 5.6-2880); 5) panaikinti Generalinės prokuratūros 2014 m. liepos 28 d. administracinį sprendimą Nr. 17.2.-8991; 6) įpareigoti Generalinį prokurorą asmeniškai Generalinėje prokuratūroje teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. liepos 21 d. skundą (reg. Nr. 5.6-2872).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 11 d. (I t., b.l. 61-63) nutartimi:

1) atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundo dalį, kurioje prašoma: panaikinti Generalinės prokuratūros 2014 m. liepos 28 d. administracinius sprendimus Nr. 17.2.-8989 ir Nr. 17.2.-8990 (trečiasis skundo reikalavimas); įpareigoti Generalinį prokurorą asmeniškai Generalinėje prokuratūroje teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. liepos 23 d. skundą (reg. Nr. 5.6-2903) ir 2014 m. liepos 22 d. skundą (reg. Nr. 5.6-2880) (ketvirtasis skundo reikalavimas); panaikinti Generalinės prokuratūros 2014 m. liepos 28 d. administracinio akto Nr. 17.2.-8991 dalį, kuria pareiškėjo 2014 m. liepos 21 d. skundas (reg. Nr. 5.6-2872) persiųstas nagrinėti apygardos prokuratūros padaliniui (penktojo skundo reikalavimo dalis); įpareigoti Generalinį prokurorą asmeniškai Generalinėje prokuratūroje teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. liepos 21 d. skundą (reg. Nr. 5.6-2872) (šeštasis skundo reikalavimas).

2) priėmė pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma: panaikinti Generalinės prokuratūros 2014 m. liepos 28 d. administracinį sprendimą Nr. 17.2.-8988 (pirmasis skundo reikalavimas); įpareigoti Generalinį prokurorą asmeniškai Generalinėje prokuratūroje teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. liepos 16 d. skundą (reg. Nr. 5.6-2816) ir 2014 m. liepos 17 d. skundą (reg. Nr. 5.6-2817) (antrasis skundo reikalavimas); panaikinti Generalinės prokuratūros 2014 m. liepos 28 d. administracinio sprendimo Nr. 17.2.-8991 dalį, kuria pareiškėjo skundo dalis palikta nenagrinėta (penktojo skundo reikalavimo dalis).

Priimdamas procesinį sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies normomis bei pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-447/2014), skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

Iš ginčijamų Generalinės prokuratūros 2014 m. liepos 28 d. administracinių aktų Nr. 17.2.-8989 ir Nr. 17.2.-8990 teismas nustatė, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras S. S., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141, 1 ir 7.4 punktais, pavedė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei N. U. nagrinėti pareiškėjo 2014 m. liepos 22 d. skundą (reg. Nr. 5.6-2880) ir 2014 m. liepos 23 d. skundą (reg. Nr. 5.6-2903). Be to, tapatūs veiksmai buvo atlikti ir su pareiškėjo 2014 m. liepos 21 d. skundu (reg. Nr. 5.6-2872), kuris buvo persiųstas nagrinėti Generalinės prokuratūros 2014 m. liepos 28 d. administraciniu aktu Nr. 17.2.-8991.

Teismas, atsižvelgęs į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad ginčijami Generalinės prokuratūros 2014 m. liepos 28 d. administraciniai aktai Nr. 17.2.-8989, Nr. 17.2.-8990 ir Generalinės prokuratūros 2014 m. liepos 28 d. administracinio akto Nr. 17.2.-8991 dalis, kuria pareiškėjo 2014 m. liepos 21 d. skundas (reg. Nr. 5.6-2872) persiųstas nagrinėti apygardos prokuratūros padaliniui, vertintini kaip tarpiniai administracinės procedūros aktai, kuriais nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Atsižvelgiant į tai, minėti aktai (jų dalys) negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes nesukelia pareiškėjui jokių materialių teisinių pasekmių. Kartu teismas išaiškino pareiškėjui, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo galės būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra.

Remdamasis nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Generalinės prokuratūros 2014 m. liepos 28 d. administracinius aktus Nr. 17.2.-8989, Nr. 17.2.-8990 ir 2014 m. liepos 28 d. administracinio akto Nr. 17.2.-8991 dalį, kuria pareiškėjo 2014 m. liepos 21 d. skundas (reg. Nr. 5.6-2872) persiųstas nagrinėti apygardos prokuratūros padaliniui, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimai įpareigoti Generalinį prokurorą asmeniškai Generalinėje prokuratūroje teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. liepos 23 d. skundą (reg. Nr. 5.6-2903), 2014 m. liepos 22 d. skundą (reg. Nr. 5.6-2880) ir 2014 m. liepos 21 d. skundą (reg. Nr. 5.6-2872) yra išvestiniai iš reikalavimų panaikinti tarpinius Generalinės prokuratūros 2014 m. liepos 28 d. administracinius aktus Nr. 17.2.-8989, Nr. 17.2.-8990 ir 2014 m. liepos 28 d. administracinio akto Nr. 17.2.-8991 dalį, kuriais minėti pareiškėjo skundai persiųsti nagrinėti apygardos prokuratūros padaliniui. Todėl tuo pačiu pagrindu teismas atsisakė priimti nagrinėti ir pareiškėjo skundo reikalavimus dėl įpareigojimo Generalinį prokurorą asmeniškai išnagrinėti išvardytus pareiškėjo skundus.

III. Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde (I t., b. l. 67–68) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti jo skundo dalį, ir perduoti šį klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai nenagrinėjo visų jo reikalavimų, įrodymų ir aplinkybių išsamiai, visapusiškai, objektyviai, vadovaudamasis teisės aktais, netinkamai nagrinėjo ir vertino skundo argumentus bei jų teisinį pagrindą, skundo aiškumą ir konkretumą, tuo pažeidė ABTĮ reikalavimus. Teismas nepagrįstai vertino, kad skundžiami atsakovo veiksmai ir administraciniai sprendimai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nes, pareiškėjo teigimu, skundžiami atsakovo veiksmai ir administraciniai sprendimai trukdo jam įgyvendinti savo teises. Pareiškėjo nuomone, jo skundžiami Generalinės prokuratūros administraciniai sprendimai yra galutiniai kompetentingo (įgalioto) asmens sprendimai, sukeliantys pareiškėjui materialines teisines pasekmes – neleidžiantys jam ginti savo pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu (I t., b. l. 81–83) prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; pažymi, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2014 m. liepos 28 d. raštai Nr. 17.2-8989, 17.2-8990 ir 17.2-8991 iš esmės yra procedūrinio pobūdžio (tarpiniai) dokumentai, kurie negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu (I t., b. l. 78–79) prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, paliekant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį, kurioje teismas atsisakė priimti jo skundo trečią, ketvirtą, šeštą ir iš dalies penktą reikalavimus kaip nenagrinėtinus teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Iš bylos medžiagos, susijusios su pareiškėjo pateiktu atskiruoju skundu apskųsta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalimi, matyti, kad pareiškėjas 2014 m. liepos 22 d. skundu (reg. Generalinėje prokuratūroje Nr. 5.6-2880), 2014 m. liepos 23 d. skundu (reg. Generalinėje prokuratūroje Nr. 5.6-2903) bei 2014 m. liepos 21 d. skundu (reg. Generalinėje prokuratūroje Nr. 5.6-2872) siekė, kad būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai šių skundų baigiamosiose dalyse išvardytiems asmenims (Kauno apygardos prokuratūros skyrių prokurorėms L. L. ir A. Č., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnams V. B. ir S. L., E. P., M. pasivadinusiam asmeniui ir kt.) dėl pareiškėjo nurodytų veikų pagal jo nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų (Generalinio prokuroro 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr.1-268 redakcija) 7.4 punktu, pareiškėjo skundus Nr. 5.6-2880 (dėl Kauno apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės L. L. veiksmų), Nr. 5.6-2903 (dėl V. B., S. L. ir kt.) bei skundo Nr. 5.6-2872 dalį (dėl Kauno apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės A. Č. ir kt. asmenų), persiuntė nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei (skundą Nr. 5.6-2880 2014 m. liepos 28 d. raštu Nr.17.2.-8990; skundą Nr. 5.6-2903 2014 m. liepos 28 d. raštu Nr.17.2.-8989; skundo Nr. 5.6-2872 dalį 2014 m. liepos 28 d. raštu Nr.17.2.-8991), nurodydamas apie skundų nagrinėjimo rezultatus informuoti pareiškėją.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl minėtų Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro raštų, ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, taikė pagrįstai.

Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad Lietuvos Respublikos prokuratūra

yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Šiuo įstatymu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos prokuratūrą (valstybės instituciją) sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės – apygardų prokuratūros. Apygardos prokuratūrą sudaro apylinkių prokuratūros ir apygardos prokuratūros specializuoti skyriai (Prokuratūros įstatymo 6 straipsnis).

Prokuratūros įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiant prokuratūros (valstybės institucijos) funkcijas, nustatyta, kad ji įstatymų nustatyta tvarka, be kita ko, organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja (2 str. 2 d. 1 p., 16 str. 1 d.), atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus (2 str. 2 d. 2 p., 16 str. 1d.), pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus (2 str. 2 d. 8 p.). Prokuratūros įstatyme yra apibrėžtos Generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų funkcijos (8 ir 9 straipsniai), įtvirtinta, kad prokurorų pavaldumą, aukštesniojo prokuroro statusą ir proceso veikslą nustato proceso įstatymai, šis įstatymas ir kompetencijos nuostatai (14, 15 straipsniai). Prokuratūros įstatymo 14 ir 15 straipsnių nuostatas detalizuoja Generalinio prokuroro patvirtinti Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (bylai aktuali Generalinio prokuroro 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1-268 redakcija).

Pabrėžtina, kad pirmiau minėti skundai Nr. 5.6-2880, Nr. 5.6-2903 ir nagrinėjamam atskirajam skundui aktuali skundo Nr. 5.6-2872 dalis pareiškėjo buvo paduoti Generalinei prokuratūrai prašant pradėti ikiteisminius tyrimus, t. y. siekiant, kad būtų atliekami veiksmai, kuriuos reglamentuoja specialusis įstatymas – Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) ir kad pareiškėjo nurodytų asmenų atžvilgiu būtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl veikų, numatytų atitinkamuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose. BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktą, gautas skundas, pareiškimas ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gali būti pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. BPK 168 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, motyvuotu nutarimu atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Byloje nustatyta, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras 2014 m. liepos 28 d. raštais Nr. 17.2.-8990, Nr. 17.2.-8989, Nr. 17.2.-8991 išsprendė klausimą, kuris Lietuvos Respublikos prokuratūros (valstybės institucijos) padalinys pagal kompetenciją turi išnagrinėti pareiškėjo skundus Nr. 5.6-2880, Nr. 5.6-2903 ir Nr. 5.6-2872 ir priimti dėl jų sprendimus BPK nustatyta tvarka. Tokią teisę šiam Generalinės prokuratūros pareigūnui suteikė pirmiau minėtų Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų (bylai aktuali 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1-268 redakcija) II skyriaus „Baudžiamasis persekiojimas“ 7.4 punktas, pagal kurį Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras, be kita ko, gali pavesti apygardos prokuratūrai ar jos padaliniui nagrinėti asmenų skundus. Taigi priešingai nė nurodyta atskirajame skunde, šie raštai nesukelia pareiškėjui jokių materialinių teisinių pasekmių, nes neužkerta kelio pareiškėjo pateiktų skundų nagrinėjimui įstatymų (šiuo atveju BPK) nustatyta tvarka ir procesinių sprendimų dėl jų priėmimui.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2014 m. liepos 28 d. raštai Nr. 17.2.-8990, Nr. 17.2.-8989 ir Nr. 17.2.-8991 rašto dalis dėl skundo Nr. 5.6-2872 dalies persiuntimo nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei pagal jų turinį ir paskirtį vertintini kaip minėtų pareiškėjo skundų perdavimo nagrinėti pagal kompetenciją atitinkamam Lietuvos Respublikos prokuratūros struktūros padaliniui faktą patvirtinantys ir šių skundų persiuntimą palydintys raštai. Šių raštų kopijos pareiškėjui buvo išsiųstos kaip informacija apie jo skundų, adresuotų Generaliniam prokurorui, perdavimą nagrinėti pagal kompetenciją Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei. Taigi, pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje iš esmės teisingai nurodė, kad šie pareiškėjo skundų persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją procedūrą aptarnaujantys raštai negali būti ginčo administraciniame teisme dalykas, nes nesukuria pareiškėjui jokių materialinių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo dalį dėl minėtų Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro raštų, procesinės teisės normas (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą) taikė teisingai. Atitinkamas pasekmes pareiškėjui galėjo sukelti procesiniai sprendimai, priimti BPK nustatyta tvarka Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai išnagrinėjus pareiškėjo Nr. 5.6-2880, Nr. 5.6-2903 skundus ir persiųstą skundo Nr. 5.6-2872 dalį. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Tokio pobūdžio skundai gali būti paduoti BPK nustatyta tvarka, t. y. aukštesniam prokurorui arba ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties argumentais, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dėl Generalinio prokuroro įpareigojimo asmeniškai išnagrinėti pareiškėjo skundus yra išvestiniai iš reikalavimų panaikinti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2014 m. liepos 28 d. raštus Nr. 17.2.-8990, Nr. 17.2.-8989 ir Nr. 17.2.-8991 rašto dalį dėl skundo Nr. 5.6-2872 dalies persiuntimo nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai. Atsisakęs priimti minėtus pagrindinius skundo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ir išvardytus išvestinius skundo reikalavimus.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pareiškėjo skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį nėra pagrindo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Arūnas Sutkevičius