A-552-957-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-957/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01509-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. R. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 1D-4175(11) dalį, kuriuo atsisakyta netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies nuostatų; 2) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjai 7 103,20 Lt dydžio neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėn., pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėja nesutiko su jai paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydžio sumažinimu. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu ir darė išvadą, kad jai susidarė 7103,20 Lt pensijos nepriemoka. Pareiškėjos manymu, trejų metų kreipimosi dėl pensijos nepriemokos terminas skaičiuotinas nuo sužinojimo apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, t. y. nuo 2013 m. kovo 12 d., arba nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo, t. y. 2012 m. rugsėjo 21 dienos. Tuo atveju, jei teismas manytų, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą, prašė terminą atnaujinti.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti. Atsakovai paaiškino, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praėjus 3 metų terminui po pirmos sumažintos pensijos mokėjimo. Be to, pareiškėja praleido Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą ginčyti ikiteismine tvarka pensijos perskaičiavimą, nes nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo Ministerijai padavimo dienos buvo praėję daugiau kaip pusė metų. Pažeidimo paaiškėjimo diena atsakovai laikė Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dieną – 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl darė išvadą, kad 6 mėnesių terminas baigėsi 2013 m. kovo 21 dieną.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Ministerijos 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 1D-4175-(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti J. R. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. – 7 103,20 Lt.

Teismas vadovavosi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012 m. rugsėjo 1 dieną. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, rėmėsi Konstitucinio Teismo įstatymo 72, 107 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011 ir pažymėjo, kad tuo metu, kai pareiškėjai buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, tačiau tai nepaneigia pareiškėjos teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai buvo mokama 462,77 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija, kuri nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota. Kadangi Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. nebetaikomos, teismas nustatė, kad pareiškėjai taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ribojimą minėtu laikotarpiu susidarė 7 103,20 Lt nepriemoka.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai valstybinė pensija taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas buvo mokama skirtinga pagal turėtas draudžiamąsias pajamas, t. y. sprendimai dėl pensijos dydžio iš esmės buvo priimami kiekvieną mėnesį, apie kiekvieną mėnesį mokamos pensijos dydį pareiškėja galėjo sužinoti tik tą mėnesį, kai gaudavo pensiją, atitinkamai – kiekvienas toks sprendimas gali būti skundžiamas atskirai ir jo apskundimo terminas prasidėjo kiekvieną mėnesį. Teismo vertinimu, pareiškėja 3 metų terminą paduoti skundą Ministerijai praleido tik dalyje dėl Ministerijos sprendimo išmokėti pensiją už 2010 m. sausio – vasario mėn., kadangi į atsakovą kreipėsi 2013 m. kovo 28 d., o pensija buvo išmokama 2010 m. vasario 26 d., kovo 20 d. Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir darė išvadą, kad tai, jog skundų dėl valstybinių pensijų nepriemokų padavimo terminas nebuvo sureguliuotas specialiajame įstatyme, sudaro pakankamą pagrindą pareiškėjai atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 7 103,20 Lt, priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.

Teismas pripažino, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija Ministerija, priimdama ginčijamą sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Tačiau tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos, teismo vertinimu, prieštarautų teisėtumo principui. Kadangi pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas panaikinti Ministerijos 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 1D-4175-(11) dalį, kurioje atsisakyta pareiškėjai pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

III. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija apeliaciniu skundu (b. l. 41), prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti. Atsakovai nurodo, kad teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo spręsta, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas.

Pareiškėja J. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 48-50) prašo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėja paaiškina, kad apie tai, jog jos pensija buvo sumažinta neteisėtai, sužinojo po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo. Kreipimosi į teismą metu įstatymų leidėjas nebuvo sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos ir ribojimo klausimų. Pareiškėja pažymi, kad skunde išreiškė savo nuomonę dėl senaties termino ir prašė teismo atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėja pažymi, kad jos pensija nėra didelė, ji išlaiko sunkai sergančią mamą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjai valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo 2010-2012 metų laikotarpiu.

Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, praleidusi trejų metų terminą savo teisėms ginti.

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėja kėlė du savarankiškus reikalavimus – panaikinti Ministerijos 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 1D-4175(11) dalį ir priteisti valstybinės pensijos nepriemoką už 2010-2012 metus.

Dėl atsakovo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 1D-4175(11) panaikinimo pareiškėja į teismą kreipėsi nepraleidusi ABTĮ 33 straipsnyje numatyto termino, todėl šį pareiškėjos reikalavimą pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti ir nagrinėti iš esmės.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 1D-4175(11) dalies neteisėtumo ir pripažįsta, kad šio individualaus administracinio akto dalis buvo pagrįstai panaikinta.

Atsakydama į atsakovų apeliacinio skundo argumentus, susijusius su termino kreiptis į teismą dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo praleidimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti terminą šiam skundo reikalavimui paduoti ir teismas sprendime aptarė termino atnaujinimo klausimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), pripažįstama, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus 3 metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėja, 2010 m. vasario mėn. gavusi pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodama, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje. Atsižvelgdama į tai, kad iki 2013 m. kovo mėn. ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino pareiškėjai kreipimosi į teismą terminą ir nagrinėjo jos reikalavimą priteisti valstybinės pensijos nepriemoką iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjai Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytas pensijos dydžio ribojimas taikytas neteisėtai, o pareiškėjos teisė gauti dėl šių teisės normų taikymo atsiradusią pensijos nepriemoką turi būti ginama.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nebuvo išmokėta 7 103,20 Lt pensijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš Lietuvos valstybės, kadangi pareiškėjos turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo bei Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos.

Tenkinti atsakovų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Irmantas Jarukaitis