A-1209-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1209-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01145-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei M. S. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą (b. l. 3–7), prašydamas priteisti iš atsakovės M. S. (toliau – ir atsakovė) 1 184,27 Lt (342,99 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas paaiškino, jog pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti tą įmoką nuostatuose nustatyta tvarka. Minėto buto plotas yra 64,59 kv. m, nustatytas tarifo tipas – „Gyvenamosios paskirties pastatas (butas, esantis dubučiame ir daugiau butų (daugiabučiame) gyvenamajame name“, turto objekto paskirtis – „Gyvenamoji (butų)“. Laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. metinė rinkliava buvo nustatyta 3,48 Lt (1,01 Eur) už 1 kv. m, priskaičiuota už šį laikotarpį – 112 Lt (32,44 Eur). Laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. vietinė rinkliava nustatyta 3,44 Lt (1 Eur) už 1 kv. m ir priskaičiuota už šį laikotarpį 882,38 Lt (255,55 Eur). Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. vietinė rinkliava nustatyta 2,94 Lt (0,85 Eur) už 1 kv. m ir priskaičiuota už šį laikotarpį 189,89 Lt (55 Eur). Pareiškėjas nurodė, kad atsakovei buvo siunčiami pranešimai, tačiau atsakovė į juos nereagavo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 28 d. sprendimu (b. l. 24–28) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės M. S. 910,27 Lt (263 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251), Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktu, Nuostatų V skyriumi ir 1 priedu.

Teismas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nustatė, kad nekilnojamojo turto objektas – butas, kurio bendras plotas 64,59 kv. m, pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki 2008 m. lapkričio 5 d. priklausė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, o nuo 2008 m. lapkričio 5 d. nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei; 2012 m. rugpjūčio 3 d. sudaryta šio buto nuomos sutartis Nr. 1547-350, plotas 64,39 kv. m, nuomininkas M.

S., įrašas dėl nuomos galioja nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. 2014 m. rugsėjo 25 d. pažymoje teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1929 nurodyta, jog atsakovė apmokestinta už 64,59 kv. m ploto butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini): laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. – 112 Lt; nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 216 Lt; nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. – 222 Lt; nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 222,19 Lt; nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

– 222,19 Lt; nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 189,89 Lt; viso – 1 184,27 Lt (342,99 Eur); apmokėta suma – 0,00 Lt. Pareiškėjas pateikė Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 15-342, sudarytą 2004 m. kovo 31 d., kuria Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sudarė su atsakove M. S. 64,59 kv. m buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2012 m. rugpjūčio 3 d. sudaryta šio buto nuomos sutartis Nr. 1547-350 tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovės, tačiau iš Gyventojų registro tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos išrašo apie asmenį matyti, jog atsakovė 1977 m. rugsėjo 9 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą tuo adresu – (duomenys neskelbtini).

LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymais priteista iš skolininkės M. S., gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), skolos AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“ už sunaudotą vandenį ir elektros energiją (bylos Nr. L2-7406-642/2014, L2-2261-637/2013, 2-3250-889/2012, L2-15585-637/2011, L2-8949-792/2011, L2-17823-618/2010, L2-6142-676/2010, L2-4297-625/2006). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjo nurodytu laikotarpiu – nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

– atsakovė nuomos sutarties pagrindu naudojosi butu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), todėl ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja.

Teismas, pasisakydamas dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo, rėmėsi LVAT administracinėmis bylomis Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. spalio 8 d. ir ši data laikytina priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Pareiškėjui vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas. Taigi laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuota vietinės rinkliavos dalis yra 274 Lt (112 Lt + 162 Lt = 274 Lt) ir konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamų sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas, ši reikalavimo dalis atmesta kaip nepagrįsta. Pareiškėjui iš atsakovės priteista vietinė rinkliava 910,27 Lt (1 184,27 Lt – 274 Lt = 910,27 Lt).

Teismas, šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodė litais ir eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 31–34) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo visiškai patenkintų pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismo sprendimas yra priimtas iš esmės pažeidus procesinės ir materialinės teisės normas, ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Pareiškėjas rėmėsi LVAT administracine byla Nr. A-575-234/2011, administracine byla Nr. A-438-731/2010. Teismas nepagrįstai tapatina specifinę išieškojimo procedūrą, skirtą Valstybinei mokesčių inspekcijai, su UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro kreipimusi į teismą dėl vietinės rinkliavos prisiteisimo, laikydamas šį veiksmą priverstiniu išieškojimu.

UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras negali pasinaudoti MAĮ normomis, nes įstatymas yra skirtas visai kitam subjektui. Pareiškėjas negali priimti sprendimų, kurie turėtų vykdomojo dokumento požymių, taip kaip jie suprantami MAĮ 106 straipsnio prasme. Teismas iš esmės praplėtė subjektų ratą (nors tai įstatymo leidėjo prerogatyva), kuriems taikytinos MAĮ nuostatos. Pažymi, kad civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, tačiau viešojoje teisėje turėtų būti vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“.

Nagrinėjamu atveju teismas ex officio, net neprašant atsakovui, taikė senaties terminą, išieškant vietinės rinkliavos mokestį. Teismas taiko MAĮ nuostatas taip, kaip jam yra paranku. Skundžiamame teismo sprendime nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas taikė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio normos nurodo dar į vieną blanketinę normą – to paties įstatymo 7 straipsnio 4 dalį. Nagrinėjamu atveju teismas, taikydamas perskaičiavimo taisykles, vadovaudamasis nurodytų straipsnių normomis, pareiškėjui nepriteisia 2,18 Lt arba 0,63 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad ne teismas nustato piniginę prievolę, o įstatymas (Rinkliavų) ir jį lydintys teisės aktai (Tarybos sprendimai). Nagrinėjamai bylai, perskaičiuojant litus (eurus) į eurus (litus), teismai privalo taikyti Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 24 straipsnio 2 dalį, kurios ir nustato, kaip, kokia tvarka privalo būti perskaičiuojamos rinkliavos. Prievolės mokėti atsiradimo momentas, kaip ir pati prievolė, jau buvo atsiradęs dar iki kreipimosi į teismą.

Teismo nurodoma piniginė prievolė turėtų būti suprantama kaip piniginė satisfakcija žalos atlyginimo bylose ir panašiai, tačiau jokiu būdu ji negali būti tapatinama su vietinės rinkliavos prievole, kuri nustatyta įstatymu ir savivaldybės tarybos sprendimais. Skundžiamas sprendimas priimtas neteisingai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisės normas ir šis pažeidimas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, o keliamas klausimas aktualus vienodos teismų praktikos formavimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Tikrinamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovės M. S. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovės 910,27 Lt (263 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti dalies nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai jo reikalavimui taikė MAĮ įtvirtintą penkerių metų senaties terminą ir priteistą vietinės rinkliavos sumą netinkamai perskaičiavo į eurus.

Dėl senaties termino vietinės rinkliavos priteisimo bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, nepagrįstai vadovavosi MAĮ nuostatomis, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015 ir kt.). Todėl pareiškėjas (apeliantas) ir šiuo aspektu neteisus teigdamas, jog teismas nepagrįstai, neprašant atsakovei, taikė senaties terminą, išieškant vietinės rinkliavos mokestį.

Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi MAĮ 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015 ir kt.) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. spalio 8 d. (b. l. 3). Taigi, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad vietinė rinkliava turėjo būti nepriteista už visus 2008 m. Tai ir atlikta. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. Todėl ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, padidinant pirmosios instancijos teismo pareiškėjui iš atsakovės priteistą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumą už 2009 metus, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą ir už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d., t. y. iš viso už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. priteisti 1072,27 Lt vietinės rinkliavos.

Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas, perskaičiuodamas priteistą vietinės rinkliavos sumą iš litų į eurus, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo atveju netaikytina minėto įstatymo 20 straipsnio 1 dalis. Pagal dominuojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT administracinės bylos Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015) perskaičiuojant priteistas vietinės rinkliavos sumas iš litų į eurus, turi būti taikoma Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalis ir suma apvalinama euro centų tikslumu.

Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi, perskaičiavus 1072,27 Lt sumą į eurus, ji yra lygi 310,55 Eur, kuri ir priteistina.

Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės M. S. 310,55 Eur (tris šimtus dešimt eurų ir penkiasdešimt penkis euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė