A-442-1850-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-1850/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00888-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija 12.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 16 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), Veslavos Ruskan teismo posėdyje

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. P. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. P., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja G. P. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti valstybės

įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo (toliau – ir VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas) 2013 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (1.21)-24-235 „Dėl transporto priemonės „Toyota RAV 4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sprendimas Nr. (1.21)-24-235). Pareiškėja paaiškino, kad VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas sprendime Nr. (1.21)-24-235 informavo, kad priimtas sprendimas neregistruoti automobilio „Toyota RAV 4“ ir prašoma pateikti registracijos liudijimą bei valstybinio numerio ženklus, priešingu atveju automobilis bus išregistruotas automatiškai. Atsakovas nurodė, kad, atsižvelgiant į Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013 m. vasario 7 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, identifikuoti pareiškėjai priklausantį automobilį kaip gamintojo pagaminto ir sertifikuoto automobilio „Toyota RAV 4“, VIN (duomenys neskelbtini), visumą nėra galimybės, todėl, vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 14.6 punktu, pareiškėjai priklausanti transporto priemonė, kaip neidentifikuota, negali būti registruojama Lietuvos Respublikoje. Sprendimas Nr. (1.21)-24-235 pažeidžia pareiškėjos kaip automobilio savininkės teises (pareiškėja negali automobilio parduoti, nes atsisakyta jį perregistruoti naujo savininko vardu, automobilį ketinama išregistruoti). Pareiškėja taip pat paaiškino, kad VĮ „Regitra“ Kauno filialas 2006 m. sausio 25 d. pirmą kartą Lietuvoje įregistravo automobilį „Toyota RAV 4“, VIN(duomenys neskelbtini), dyzelinas, galia – kW 85,

variklio darbinis krūvis – 1 995, juodos spalvos, suteikė valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) Automobilis atgabentas iš JAV, kur

įsigytas su sudegusiu automobilio salonu. Lietuvoje automobilis sutvarkytas: pakeistas automobilio salonas, vietoje benzininio variklio įmontuotas dyzelinis variklis. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, UAB „Kauno techninės

apžiūros centras“ atlikta automobilio techninė ekspertizė, 2006 m. sausio 23 d. išvadoje konstatuota, kad buvusio variklio keitimas kitu leistinas, variklio

keitimas nedaro įtakos gamintojo nustatytiems saugumo reikalavimams. Kelių

transporto priemonių eksperto G. K. 2006 m. sausio 17 d. techninės ekspertizės akte Nr. 6-040 nurodyta, kad transporto priemonė

tinkama naudoti Lietuvoje. Pareiškėja 8 metus šiuo automobiliu naudojasi, kas

dvejus metus buvo atliekama automobilio techninė apžiūra (paskutinį kartą – 2013 m. sausio 21 d.), jokių abejonių dėl automobilio teisinės registracijos niekada nekilo.

Pareiškėja 2013 m. žiemą nutarė parduoti minėtą automobilį, tačiau jį ketinusiam įsigyti pirkėjui atvykus į VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą ir tikrinant, ar registruotini transporto priemonės duomenys sutampa su dokumentuose ar Kelių transporto priemonių registre esančiais duomenimis, atsakovo darbuotojui kilo abejonių dėl automobilio identifikavimo numerio klastojimo, todėl buvo iškviesta policija ir transporto priemonė sulaikyta. Atlikus automobilio identifikavimo numerio tyrimą nustatyta, kad jis nepakeistas. Nesant identifikavimo numerio pakeitimo ir nusikaltimo požymių, ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir automobilis grąžintas. Atsakovas, gavęs minėtą Vilniaus apygardos

prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013 m. vasario 7 d. nutarimą, atsisakė registruoti automobilį, kaip neidentifikuotą, todėl

neregistruotiną Lietuvos Respublikoje. Pirkėjas D. P., ketinęs įsigyti automobilį, susidūręs su tokiomis problemomis, susitarimą dėl automobilio pirkimo–pardavimo nutraukė. Pagrįsdama savo reikalavimą pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3.5 ir 14.6 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai 2 punktu, Generalinio prokuroro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. I-82 „Dėl rekomendacijų dėl transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteisminį tyrimą patvirtinimo“. Pažymėjo, kad būtent kėbulo numeris yra pagrindinis automobilio identifikacinis požymis, nurodomas transporto priemonės registracijos liudijime kaip identifikavimo numeris. Atlikus identifikavimo numerių tyrimą nustatyta, kad pareiškėjai priklausančio automobilio identifikavimo numeris nesuklastotas ir nepakeistas. Pareiškėja rėmėsi, jos nuomone, analogiška Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. I-515-406/2012. Pažymėjo, kad leistinai pakeistos automobilio detalės negali pakeisti automobilio identifikacijos (autentiškumo) ir tapti automobilio neregistravimo priežastimi. Atsakovui dar 2006 m. pateikta UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ techninės ekspertizės išvada, kad transporto priemonė atitinka gamintojo reglamentuotus parametrus ir yra tinkama naudoti Lietuvoje. Vadovaujantis šia išvada, transporto priemonė 2006 m. buvo įregistruota ir sėkmingai eksploatuojama iki 2013 m., todėl dabartinis atsakovo sprendimas nesuprantamas. Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Rėmėsi Transporto priemonės registravimo tvarką reglamentuojančių Taisyklių 14.6 punktu, pagal kurį Lietuvos Respublikoje neregistruojamos neidentifikuotos transporto priemonės, taip pat Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu 3-169 patvirtintų Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo atlikimo taisyklių (toliau – ir Įvertinimo taisyklės) bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie

Susisiekimo ministerijos viršininko 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 2B-250 patvirtinto Transporto priemonių atitikties įvertinimo procedūrų aprašo

(toliau – ir Aprašas), parengtų įgyvendinant Europos Tarybos direktyvas ir Komisijos reglamentus dėl variklinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimo, nuostatomis. Pažymėjo, kad remiantis 1975 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 76/114/EEB, bazinės transporto priemonės identifikavimo numerio paskirtis – užtikrinti, kad kiekvieną transporto priemonę, padedant gamintojui, būtų galima aiškiai identifikuoti 30 metų, ir kad tam tikslui nereikėtų naudoti

jokių kitų duomenų. Tokias nuostatas patvirtina ir 2011 m. sausio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 19/2011. Europos Tarybos direktyvos ir

Komisijos reglamentai yra privalomi ir taikomi visuotinai visose valstybėse narėse. Pareiškėjos automobilio identifikavimo numerio simboliai neatitinka tos prasmės, kurią suteikė gamintojas. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis sukomplektuotas iš keliolikos skirtingų automobilių dalių, jį reikia iš naujo įvertinti kaip visumą ir suteikti naują identifikavimo numerį, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos automobilis yra neidentifikuotas, dėl ko pagrįstai atsisakyta registruoti transporto priemonę. Pasak atsakovo, teisės aktai, reglamentuojantys transporto priemonių registravimą, neįpareigoja atsakovo visais atvejais registruoti automobilį, net jeigu jis yra grąžintas jo valdytojui po teisėsaugos institucijų tyrimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas

nustatė, kad remiantis UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ 2006 m. sausio 17 d. pažyma apie atliktą kelių transporto priemonės atitikties įvertinimą Nr.

6-040, transporto priemonė „Toyota RAV 4“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė) pripažinta tinkama naudoti Lietuvoje. UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ 2006 m. sausio 23 d. pažymoje apie techninės ekspertizės atlikimą Nr. 019, be kita ko, nurodyta, kad Transporto priemonėje vietoje benzininio variklio įmontuotas dyzelinis variklis (1 995 kv. cm, 85kW), varikio pakeitimas nedaro įtakos gamyklos gamintojo nustatytiems saugumo reikalavimams. Ekspertizės išvados: buvusio variklio keitimas kitu leistinas, nes pakeistojo varikio galingumas mažesnis už buvusiojo. Ši pažyma nėra pagrindas juridiniam transporto priemonės įregistravimui, bet sudaro tam technines prielaidas. Transporto priemonė pirmą kartą Lietuvoje

registruota 2006 m. sausio 25 d. UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ 2013 m. sausio 21 d. atlikus Transporto priemonės techninę apžiūrą, pateikta

išvada, kad ji atitinka techninius reikalavimus ir techninė apžiūra galioja iki 2015 m. sausio 21 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2013 m. vasario 1 d. išvadoje Nr. 140-(6748)-IS1-503, kuri surašyta atlikus Transporto priemonės tyrimą (pateiktas klausimas, ar minėto automobilio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeriai yra pakeisti) konstatuota, kad: dalis automobilio kėbulo priklauso automobiliui, kurio

identifikavimo numeris yra (duomenys neskelbtini), pats numeris yra nepakeistas; bazinė automobilio kėbulo ir kitų

dalių visuma sukomplektuota iš keliolikos skirtingų automobilių dalių; šiuo atveju identifikuoti automobilį kaip gamintojo pagaminto

ir sertifikuoto automobilio „Toyota RAV 4“, VIN (duomenys neskelbtini), visumą nėra galimybės. Vilniaus apygardos prokuratūros

Vilniaus apylinkės prokuratūra 2013 m. vasario 7 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-01511-12, nesant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 3061 straipsnio

1 dalyje, požymių. Patikrinus transporto priemones, kurių dalys sumontuotos Transporto priemonėje, Šengeno informacinėje sistemoje ir Interpolo duomenų bazėje nustatyta, kad duomenų apie jų paiešką nėra; Transporto priemonės identifikavimo numeris nepakeistas. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas 2013 vasario 20 d. raštu Nr. (1.21)-24-235 informavo D. P., kad priimtas sprendimas neregistruoti Transporto priemonės remiantis Taisyklių 14.6 punktu, bei paprašė pateikti registracijos liudijimą A596205 ir valstybinio numerio ženklus. Remiantis VĮ „Registra“ duomenimis, 2013 m. kovo 20 d. automobilis „Toyota RAV 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dar buvo įregistruotas. Įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sprendimu nėra pažeidžiami pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, nes jame buvo atsisakyta registruoti „Toyota RAV 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) D. P. vardu, todėl pareiškėjos skundas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-956/2013,

atmestas kaip nepagrįstas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-515-406/2012 nagrinėtos aplinkybės nėra

identiškos šiai bylai, nes pagal minėtos bylos duomenis buvo apskritai atsisakyta registruoti transporto priemonę pareiškėjo, padavusio skundą teismui, vardu. Teismas atkreipė dėmesį, kad vien Vilniaus apygardos

prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013 m. vasario 7 d. nutarime bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2013 m. vasario 1 d. išvadoje Nr. 140-(6748)-IS1-503 pateikta išvada, kad identifikuoti automobilį kaip gamintojo pagaminto ir

sertifikuoto automobilio „Toyota RAV 4“ visumą nėra galimybės, atsakovui vadovautis negalima. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakyme Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 14.6 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad identifikuoti automobilį galima, vadovaujantis inter alia protingumo, sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo principais; šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad minėtas

„sulipdytas“ automobilis jau eksploatuojamas Lietuvoje daugiau negu 8 m., buvo teisėtai ir pagrįstai registruotas, kad jis atitinka saugos reikalavimus, turi tam tikrus

identifikavimo reikalavimus.

III.

Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (1.21)-24-235. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad skundžiamas sprendimas nesukelia jai teisinių pasekmių – skundžiamo akto pagrindu šiuo metu atsakovo duomenų bazėje prie ginčo transporto priemonės duomenų yra nurodyti apribojimai, kurie riboja automobilio savininko (t. y. pareiškėjos) teisę laisvai disponuoti šiuo automobiliu, t. y. draudžiama jį parduoti ir atlikti kitus veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Šiuo atveju svarbus skundžiamo rašto turinys, iš kurio matyti, kad skundžiamas aktas yra susijęs ne su asmeniu, kuriam jis išduotas, o išskirtinai su Transporto priemone. Todėl bylos nagrinėjimo metu įrodžius, kad ginčo automobilis nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamas aktas nepažeidžia jos teisių ir teisėtų interesų, nes priimtas ne jos atžvilgiu. Atsakovas riboja ne D. P., o būtent pareiškėjos teisę laisvai disponuoti jai priklausančia nuosavybe, bei kėsinasi uždrausti naudoti automobilį, jį išregistruoti.

Patenkinus pareiškėjos skundą būtų apginta jos konstitucinė teisė laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu ir būtų galutinai paneigtos nepagrįstos atsakovo išvados. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas iš esmės nustatė, jog atsakovo priimtas aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau nepanaikindamas jo dėl formalaus pagrindo, teismas sukūrė jai teisiškai neapibrėžtą situaciją, todėl ir toliau pažeidinėjamos pareiškėjos teisės ir ji neturi galimybės disponuoti Transporto priemone. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjos prašomas panaikinti sprendimas priimtas trečiojo asmens D. P. atžvilgiu po to, kai trečiasis asmuo įsigijęs transporto priemonę kreipėsi į atsakovą dėl duomenų pakeitimo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Apeliantės argumentai dėl jos nuosavybės teisių ribojimo yra nepagrįsti, nes skundžiamu atsakovo sprendimu buvo atsisakyta registruoti/pakeisti transporto priemonės duomenis, o ne suvaržyti pareiškėjos ar kito asmens nuosavybės teises. VĮ „Regitra“ nėra pavesta registruoti nuosavybės perleidimo (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų ir t.t.) sandorių, ši įstaiga registruoja tik kelių transporto priemones kaip kilnojamąjį daiktą, o ne daiktines teises, todėl ir atsakovo priimtas sprendimas atsisakyti pakeisti transporto priemonės duomenis D.

P. vardu nevaržo pareiškėjos nuosavybės teisių. Atsakovas nesutinka ir su pirmosios instancijos išvada, kad identifikuoti automobilį galima, vadovaujantis inter alia protingumo, sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo principais, nesivadovaujant ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis apie automobilio identifikavimo numerius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

Byloje ginčas yra kilęs dėl valstybės

įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (1.21)-24-235, kuriuo buvo atsisakyta registruoti automobilį „TOYOTA RAV 4“,

valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) Tokį sprendimą atsakovas priėmė nustatęs, kad nėra galimybės identifikuoti automobilį kaip gamintojo pagaminto ir sertifikuoto automobilio „TOYOTA RAV 4“, vin. (duomenys neskelbtini), visumą (b. l. 29). Skundžiamas atsakovo sprendimas buvo priimtas pagal trečiojo suinteresuotojo asmens D. P. kreipimąsi dėl minėto automobilio registravimo. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro D. K. 2013 m. vasario 7 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D. P. paaiškino, jog jis iš pareiškėjos įsigijo automobilį „TOYOTA RAV 4“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialą dėl šio automobilio registravimo (b. l. 12-13). Saugaus eismo automobilių keliais 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punktas nustato, kad užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo ir apskaitos tvarką. Įgyvendinant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas Vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 įsakymu Nr. 260 yra patvirtintos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės (pavadinimas - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 1V-353 redakcija, toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 1 punkte (2008 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 1V-353 redakcija, galiojusi iki 2014 m. liepos 1 d.) buvo numatyta, kad motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse nustatyta motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo, valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonių registravimą patvirtinančių dokumentų išdavimo Lietuvos Respublikoje tvarka. Taisyklių 3.6 papunktyje (Vidaus reikalų ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 1V-26 redakcija, galiojusi iki 2014 m. liepos

1 d.) buvo nustatyta, kad transporto priemonės registravimas – transporto priemonės įregistravimas, įregistruotų transporto priemonių registravimo duomenų keitimas arba transporto priemonės išregistravimas. Pagal paminėtas teisės aktų nuostatas atsakovas vykdo tik transporto priemonių registravimą. Taigi skundžiamas atsakovo sprendimas dėl transporto priemonių registravimo, visų pirma, yra susiję su transporto priemonės, kaip registravimo objekto statusu. Nors formaliai skundžiamas sprendimas yra priimtas pagal trečiojo suinteresuoto asmens D.

P. prašymą, tačiau jis turi įtakos ir transporto priemonės (automobilio „TOYOTA RAV 4“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) statusui, nes šiame sprendime nurodyta, jog nėra galimybės šios transporto priemonės identifikuoti ir tokia transporto priemonė, vadovaujantis Taisyklių 14.6 papunkčiu (Vidaus reikalų ministro 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 1V-252 redakcija, galiojusi iki 2014 m. liepos 1 d.), negali būti registruojama. Be to, valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo 2013 m. vasario 20 d. sprendime Nr. (1.21)-24-235 nurodoma pristatyti minėto automobilio registracijos liudijimą ir valstybinio numerio ženklus, pažymima, kad neatvykus automobilis bus išregistruotas automatiškai.

Pareiškėja skunde, adresuotame pirmosios instancijos teismui, yra nurodžiusi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra nutraukęs susitarimą dėl automobilio pirkimo-pardavimo (b. l. 22-28). Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad pareiškėja nėra ginčo automobilio valdytoja Taisyklių kontekste, todėl skundžiamas sprendimas turi įtakos jos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, kadangi pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalį nustatyta tvarka neregistruotos transporto priemonės negali dalyvauti viešajame eisme.

Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas administracinis aktas nepažeidžia pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų, negali būti pripažinta pagrįsta. Kadangi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėjo neteisingą išvadą, kad pareiškėja šiame ginče neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti skundžiamo atsakovo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o tam būtina surinkti naujų įrodymų.

Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, prie kurių pridėjo prašymą, adresuotą valstybės įmonei „Regitra“, dėl informacijos suteikimo ir šios įmonės atsakymą. Kadangi teisėjų kolegija, nagrinėdama šią administracinę bylą apeliacine tvarka, nesprendžia skundžiamo administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra vertinami ir pareiškėjos pateikti papildomi įrodymai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos G. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Dainius Raižys

Veslava Ruskan