AS-662-809-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-809/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02842-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sumažintos ir neišmokėtos pensijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. gegužės 23 d. gautas pareiškėjos S. S. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma atnaujinti terminą skundui paduoti ir įpareigoti išmokėti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) pagrindu neteisėtai sumažintą ir neišmokėtą pensijos dalį. Skunde pareiškėja nurodė, jog terminas skundui paduoti turi būti atnaujintas, prašė skaičiuoti terminą nuo to momento, kai ji sužinojo, ko iš jos reikalauja įstatymai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi termino skundui paduoti neatnaujino ir skundo dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo netenkino, likusioje dalyje skundą priėmė.

Teismas nurodė iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 1 ir 2 dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo teisminę praktiką, pagal kurią trejų metų kreipimosi į teismą terminas taikomas ir tais atvejais, kai ginčijamas valstybinės karių ir pareigūnų pensijos mažinimas. Pareiškėja apie jos teisių pažeidimą – sumažintą pensiją – sužinojo vėliausiai 2010 metų vasario mėnesį, gaudama pirmą sumažintą išmoką už 2010 metų sausio mėnesį. Dėl šios sumažintos pensijos pareiškėja tik 2014 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija), t. y. praleidusi trejų metų terminą. Kokių nors konkrečių objektyvių priežasčių, dėl kurių ji nesikreipė trejus metus, pareiškėja nenurodė. Trejų metų terminas, per kurį pareiškėja galėjo kreiptis ir ginti savo teises, baigėsi 2013 metų vasario mėnesį. Pareiškėja skunde pasisakė dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimo, kuriuo pripažintas nepagrįstu pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo normas, teigė, jog ji tik po šio nutarimo sužinojo apie jos teisių pažeidimus, tačiau šis nutarimas priimtas 2012 m. vasario mėnesį, t. y. jau prieš dvejus metus. Net esant kokioms nors abejonėms dėl norminių aktų atitikimo ar neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), pareiškėja po Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo turėjo pakankamai laiko kreiptis į teismą. Pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą per trejus metus nuo to momento, kai sužino apie savo teisių pažeidimą dėl pensijų mažinimo. Šis terminas praleistas. Net po Konstitucinio Teismo nutarimo iki kreipimosi į Vidaus reikalų ministeriją dėl sumažintos pensijos dienos praėjo daugiau nei dveji metai, todėl, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas nematė galimybės atnaujinti terminą skundui paduoti ir pirmojo skundo reikalavimo nepriėmė (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Kiti reikalavimai iš esmės atitiko ABTĮ reikalavimus ir skundas priimtas.

II. Pareiškėja S. S. atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalimi ir prašo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atskirajame skunde išdėsto, jog teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjos skunde nurodytų ir šiai bylai reikšmingų aplinkybių, pirmiausia, kad įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Antra, teisės aktuose nėra aiškiai ir nedviprasmiškai numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Ilgą laiką ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, dėl to pareiškėjos, kaip valstybinės pensijos gavėjos, teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas buvo žymiai apsunkintas. Teigia, jog teismo nutarties dalis prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamu klausimu formuojamai praktikai. Nurodo ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-258/2014, 2014 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-433/2014. Aplinkybės, kurios pareiškėjai objektyviai kliudė laiku kreiptis į teismą ir apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus siekiant pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes, pripažintinos svarbiomis ir sudaro pagrindą praleistą trejų metų skundo padavimo terminą atnaujinti. Dėl to teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti minėtą pareiškėjos skundo dalį pripažintina neteisėta bei nepagrįsta.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą išdėsto, jog pirmosios instancijos teismas dėl skundo reikalavimų tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė šiai administracinei bylai aktualias materialinės teisės normas bei aktualią administracinių teismų praktiką. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Pareiškėjai apie valstybinės pensijos nepriemoką tapo žinoma 2010 m. vasario mėn., kai pirmą kartą buvo išmokėta sumažinta valstybinė pensija. Pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju turi būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Sumažinta valstybinė pensija pareiškėjai buvo mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis. Tokiomis aplinkybėmis yra negalima tikimybė, kad pareiškėjos valstybinės pensijos mažinimas be teisėto pagrindo bus nutrauktas. Tai, kad valstybinė pensija mokama periodiškai kiekvieną mėnesį, nereiškia, kad pareiškėja kiekvieną mėnesį periodiškai iš naujo sužino apie savo teisių pažeidimą. Pažeidimo pasekmių skaidymas etapais nėra pagrįstas. Įvertinant tai, kad pareiškėja apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2010 m. vasario mėnesį, o į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo apie savo teisių pažeidimą, konstatuotina, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėja minėtą procesinį terminą praleido.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų procesinį terminą. Nuo 2013 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui taikomas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas. Pareiškėjai pensija pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo ribojama nuo 2010 m. vasario mėn. Terminas kreiptis į teismą yra procesinis, o ne materialusis, todėl taikytinas aktualus terminas. Pareiškėjai taikytinas minėtas 6 mėnesių terminas kreiptis į teismą, nustatytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nuo 2013 m. sausio 1 d. Priėmus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, ginčui aktualių teisės nuostatų prieštaravimas Konstitucijai buvo plačiai aptarinėjimas įvairiomis viešomis priemonėmis, iš kurių pareiškėja turėjo suprasti su tuo susijusias pasekmes ir per tam tikrą terminą turėjo galimybę kreiptis į teismą, tačiau nesikreipė, delsė tai padaryti. Nebuvo nustatyta jokių objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklaususių aplinkybių, sukliudžiusių jai laiku ir tinkamai kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas neatnaujino termino pareiškėjos skundui paduoti dėl reikalavimo įpareigoti išmokėti Laikinojo įstatymo pagrindu neteisėtai sumažintą ir neišmokėtą pensijos dalį (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. S. S. paskirtos valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio mėnesio (b. l. 6) Vidaus reikalų ministerijai nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėja apie jos teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavusi pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį. Į teismą S. S. kreipėsi 2014 m. gegužės 21 d. (b. l. 9), t. y. praleidusi minėtą 3 metų terminą.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu, administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Tačiau išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes.

Svarbu įvertinti tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, jog įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Išvardytuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėja, 2010 m. vasario mėnesį gavusi pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodama, ko iš jos reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, kad ginčo teisinių santykių reguliavimas yra sudėtingas, teisės aktų aiškinimas keitėsi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas.

Be to, Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas, privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėja įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijai daro išvadą, kad jos sudarė pareiškėjai objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui, todėl remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais apeliacinės instancijos teismas tenkina pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-472/2014, 2014 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-528/2014 ir kt.) ir, atnaujinęs jai kreipimosi į teismą terminą, perduoda skundo dėl reikalavimo įpareigoti išmokėti Laikinojo įstatymo pagrindu neteisėtai sumažintą ir neišmokėtą pensijos dalį priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias termino atnaujinimo klausimą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalis, kuria teismas neatnaujino termino pareiškėjos skundui paduoti dėl reikalavimo įpareigoti išmokėti Laikinojo įstatymo pagrindu neteisėtai sumažintą ir neišmokėtą pensijos dalį (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), naikintina, terminas skundui paduoti atnaujintinas, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 34 straipsniu ir 133 straipsniu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria teismas termino pareiškėjos S. S. skundui paduoti neatnaujino ir skundo dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo netenkino, panaikinti, atnaujinti pareiškėjai S. S. trejų metų terminą skundui paduoti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Arūnas Sutkevičius