A-442-1289-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-1289/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00091-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) atpirkti jam dubenėlį ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad 2012 m. spalio 27 d. dalijant vakarienę Lukiškių TI-K, maisto dalintojas nenulaikė dubenėlio, todėl jis nukrito ant grindų ir sudužo. Atsakovas neatpirko analogiško dubenėlio (šis dubenėlis pareiškėjui buvo padovanotas buvusios draugės), o pasityčiodamas davė tik skardinę lėkštę, taip pažeisdamas pareiškėjo garbę ir sukeldamas nepatogumus išduodant maistą. Pareiškėjas turėjo valgyti iš įvairių plastikinių talpų, kol įsigijo naują dubenėlį (salotinę).

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjui buvo pasiūlytas nerūdijančio plieno dubenėlis, tačiau šis jo atsisakė. Lukiškių TI-K nuomone, šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp padarytos žalos ir Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti jo skunde išvardintus išgyvenimus ir patirti neturtinę žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 Lt turtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2012 m. spalio 27 d., dalijant vakarienę, Lukiškių TI-K maisto dalintojas sudaužė pareiškėjo plastikinį dubenėlį. Vietoj jo pareiškėjui buvo pasiūlytas nerūdijančio plieno dubenėlis, tačiau šis jo atsisakė, kadangi buvo aplankstytas. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.271 straipsniais, teismas nurodė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Lukiškių TI-K) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K maisto dalintojas sudaužė pareiškėjo plastikinį dubenėlį, todėl šie atsakovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjui kilo turtinė žala, lygi sudaužyto plastikinio dubenėlio vertei, vertintini kaip bendro pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai, jog niekam nepadarytum žalos, pažeidimas. Atsižvelgęs į tai, kad žalą, padarytą asmens turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.), teismas konstatavo, kad ši skundo dalis tenkintina ir atsakovas įpareigotinas atpirkti pareiškėjui dubenėlį, kuris būtų analogiškas arba panašus savo medžiaga, spalva ir dydžiu į sudaužytąjį (CK 6.271 str. 1 d.).

Skunde pareiškėjas taip pat reiškė reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 300 Lt neturinės žalos atlyginimą. Teismas vertino, kad tai, jog pareiškėjas dėl sudaužyto plastikinio dubenėlio patyrė nepatogumų, yra vienkartinis, trumpalaikis neigiamas poveikis, nesudaręs kliūčių nesudėtingai jį įveikti, t. y. 2012 m. lapkričio 13 d. jis nusipirko salotinę. Be to, Lukiškių TI-K veiksmai negali būti vertinami kaip žeminantys pareiškėjo orumą, kadangi atsakovas, pasiūlęs pareiškėjui vietoj sudaužyto plastikinio dubenėlio nerūdijančio plieno dubenėlį, siekė sumažinti patirtus nepatogumus. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinos viešosios atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp jo patirtų išgyvenimų ir atsakovo neteisėtų veiksmų – egzistavimo, dėl ko pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetė. Teismo vertinimu, pareiškėjo patirti nepatogumai iš esmės panaikinami teismo sprendimu įpareigojant atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lukiškių TI-K, atlyginti pareiškėjui patirtą 10 Lt turtinę žalą dėl sudaužyto dubenėlio.

III. Pareiškėjas R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jo patirti nepatogumai buvo vienkartinio pobūdžio. Teigia, kad atsakovas jį pažemino, nes jis buvo priverstas valgyti iš plastikinių talpų, kol nusipirko salotinę. Todėl jam nepagrįstai nepriteista neturtinė žala.

Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti, t. y. nepriteisti turtinės žalos atlyginimo, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad tai, jog pareiškėjas dėl sudaužyto dubenėlio patyrė nepatogumų yra vienkartinis, trumpalaikis neigiamas poveikis, nesudaręs kliūčių nesudėtingai jį įveikti. Be to, Lukiškių TI-K veiksmai negali būti vertinami kaip žeminantys pareiškėjo orumą, kadangi atsakovas, pasiūlęs pareiškėjui vietoj sudaužyto plastikinio dubenėlio nerūdijančio plieno dubenėlį, siekė sumažinti patirtus nepatogumus. Be kita ko, pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima tenkinti skundo reikalavimus, nenurodė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilęs dėl 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pasak pareiškėjo, kilo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnui sudaužius jo plastikinį dubenėlį, bei dėl atsakovo įpareigojimo nupirkti pareiškėjui identišką dubenėlį.

Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K darbuotojas, dalindamas maistą ir 2012 m. spalio 27 d. sudaužydamas pareiškėjui priklausantį dubenėlį, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti (nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas). Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, tačiau teigia, kad jam turėjo būti priteistas patirtos neturtinės žalos atlyginimas.

Tam, kad tam tikri valstybės valdžios institucijos asmens atžvilgiu padaryti veiksmai (neveikimas) būtų pakankamu pagrindu konstatuoti pinigais įvertintinos neturtinės žalos asmeniui atsiradimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismui yra būtina įvertinti neteisėtų veiksmų pobūdį, jų mastą ir įtaką asmeniui ta prasme, ar tokie (neteisėti) veiksmai CK 6.250 straipsnio taikymo prasme būtų pripažinti neabejotinu pagrindu konstatuoti, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų asmuo patyrė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą neigiamą poveikį (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.). Be to, ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis teismų praktikoje pripažįstamas neturtine žala. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją sukeliantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį Nr. A17-1001/2007).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju pareiškėjas dėl to, jog 2012 m. spalio 27 d. buvo sudaužytas jo dubenėlis, galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, tačiau šie nepatogumai buvo mažareikšmiai, kadangi jau 2012 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas įsigijo naują dubenėlį (b. l. 12). Be to, nustatyta, kad atsakovas Lukiškių TI-K pareiškėjui vietoj sudaužyto plastikinio dubenėlio siūlė nerūdijančio plieno dubenėlį, kurio R. V. atsisakė. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Šiuo atveju pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos nagrinėjamu klausimu.

Taip pat iš apeliacinio skundo matyti, jog pareiškėjas siekė, kad teismas įpareigotų atsakovą ne atlyginti žalą pinigais, o nupirkti pareiškėjui analogišką dubenėlį jo turėtam, t. y. jis nesutinka su teismo parinktu žalos atlyginimo būdu.

CK 6.281 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Iš šios teisės normos matyti, jog įstatymas numato galimybę atlyginti žalą natūra, tačiau tokiu atveju pateikiamas daiktas turi atitikti tuos pačius požymius, kaip ir sugadintasis. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nėra aiškiai apibūdinęs turėto dubenėlio, pateikti dubenėlio požymiai yra bendro pobūdžio, identifikuoti jo turėto dubenėlio nėra galimybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė sugadinto daikto vertę pinigais.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys