AS-408-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-408-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04831-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. L. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja B. L. (toliau – ir pareiškėja) 2014 m. lapkričio 5 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį, kuri prieštarauja teisės aktų nuostatoms, dangsto prokuratūros pareigūnų neveiksnumą ir kaltininkus bei pažeidžia pareiškėjos teises, ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštąjį skyrių vykdyti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 straipsnyje pavestas funkcijas ir 20 straipsnyje nustatytas prievoles.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, kad administracinio ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne tik vieno iš ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai, statusas ar jo atliktų veiksmų formalioji išraiška, bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (esmė). Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3, 15 straipsniai), šie teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 16 straipsnis). Pareiškėja teismui skundžia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį, kuria buvo palikta galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis, ir prašo teismo priimti naują sprendimą. Kaip buvo minėta, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, tačiau administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Pareiškėjos keliamas ginčas nėra siejamas su viešuoju administravimu, todėl teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį ar jos dalį ir perduoti pareiškėjos skundo nagrinėjimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 30 d. priėmė nutartį, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatoms bei pažeidžia jos teises, o 2014 m. liepos 24 d. raštu Nr. BR-2407 nesuteikė jai teisės kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat atmetė jos skundą dėl baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos nesilaikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėja ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Nustatyta, kad pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį, kuria Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka išnagrinėtas pareiškėjos B. L. skundas dėl Trakų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2014 m. kovo 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, kilusio ginčo esmė – Vilniaus apygardos teismo veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu, teisėtumo vertinimas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 16 d., 3 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013, įvertinusi teismų konstitucinę paskirtį, priėjo prie išvados, kad teismai, vykdydami teisingumą, neveikia kaip viešojo administravimo subjektas ir neįgyvendina tų funkcijų, kurios iš esmės būdingos vykdomosios valdžios institucijoms. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos skundas, susijęs su teisingumo vykdymu konkrečioje procesinėje byloje, negali būti pripažįstamas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Konstatuota aplinkybė yra tiesioginė kliūtis pareiškėjos skundo argumentus dėl bendrosios kompetencijos teismo procesinių veiksmų nagrinėti administraciniuose teismuose.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu <...>“.

ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo nustatytas administracinių teismų kompetencijos ribojimas reiškia, kad draudžiama kištis į teisingumo vykdymą, daryti teisėjui, nagrinėjančiam tam tikrą ginčą, kokį nors poveikį ar vertinti teismų darbą nagrinėjant bylas. Įgyvendinti savo konstitucinę paskirtį ir funkciją vykdyti teisingumą teismas gali tik būdamas savarankiškas, kai jam nedaroma jokia, tiesioginė ar netiesioginė, įtaka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 yra pažymėjęs, jog skundus dėl procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu konkrečioje byloje, gali spręsti tik tas teismas, kurio jurisdikcijai priklauso patikrinti ginčo faktinių aplinkybių teisinę kvalifikaciją ir teisines išvadas, kurias pirmosios instancijos teismas padarė jomis remdamasis, bei priimti sprendimus dėl priimtų sprendimų panaikinimo ar pakeitimo, t. y. apeliacinės instancijos bendrosios kompetencijos teismas, o ne administraciniai teismai. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų.

Iš išdėstytų motyvų darytina išvada, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą administraciniuose teismuose nenagrinėtini asmenų skundai dėl bendrosios kompetencijos teismų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos B. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius