A-620-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-620-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00601-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas O. B. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2014 m. sausio 30 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) karantino patalpoje Nr. 2 kartu su rūkančiaisiais nuteistaisiais. Atvykęs į Marijampolės PN pareigūnus informavo, kad yra nerūkantis ir prašė jį apgyvendinti kartu su nerūkančiais asmenims, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėjas teigė, kad parašė Marijampolės PN direktoriui skundą, tačiau jis nebuvo užregistruotas, todėl ir nesvarstytas. Būnant baudos izoliatoriuje kartu su kitu nerūkančiu nuteistuoju, buvo perkeltas ir rūkantysis V. T., kuris paaiškino, jog pareigūnai neturėjo kur apgyvendinti, todėl apgyvendino kameroje pas nerūkančiuosius. Atliekant nurodytus veiksmus buvo pažeisti Tabako kontrolės įstatymo, Konstitucijos ir Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) reikalavimai.

Pareiškėjas skundą grindė ir tuo, kad buvo neužtikrintas tinkamas maitinimas, kadangi jis yra vegetaras ir vegetariško maisto negavo nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2014 m. vasario 20 d., be to, nebuvo tiekiamas vegetariškas maistas ir kitomis dienomis iki 2014 m. balandžio 9 d., dėl to pareiškėjas buvo priverstas badauti. 2014 m. balandžio 7 d. pareiškėjui parašius skundą, valgyklos vedėjas patikino, jog daugiau pažeidimų nebus, tačiau vegetariško maisto ir toliau negavo, kol 2014 m. balandžio 9 d. parašė dar vieną skundą, po kurio vegetariškas maistas buvo teikiamas. Tokiais veiksmais buvo pažeisti Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 14, Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 253, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymas Nr. 4/07-117 ir 2011 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. V-138 bei Konstitucijos 21 straipsnis.

Taip pat skundas buvo grindžiamas ir tuo, kad nebuvo užtikrintas reikiamas gyvenamos patalpos plotas. Pareiškėjas buvo apgyvendintas karantino patalpoje, kurioje buvo įrengta 18 miegamųjų vietų ir patalpos dydis, pareiškėjo manymu, nebuvo pritaikytas gyventi tokiam skaičiui asmenų, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo. Šioje patalpoje pareiškėjas pragyveno nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2014 m. vasario 4 d. Dėl pažeistų teisių kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių ir į Seimo kontrolierių, nes buvo pažeistos Vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194.

Pareiškėjas nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemelis buvo uždengtas skaidria polikarbonato plokšte, sunkiai vėdinosi, nes sumažinta oro cirkuliacija, atšilus orams – pasidaro šiltnamio efektas, pareiškėjas negali pasidžiaugti tiesioginiais saulės spinduliais ar matyti dangų. Esant tokioms sąlygoms, buvo pažeistos Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 19 punkto nuostatos.

Nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2014 m. vasario 5 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 8, kurioje nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, kas apsunkimo teisę rašyti skundus, nes pareiškėjo akys yra silpnos. Karantino patalpoje Nr. 2 ir baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 5 nebuvo tinkamo natūralaus apšvietimo. Gyvenant tokioje patalpoje pareiškėjui skaudėjo akis. Kameroje Nr. 5 pareiškėjas buvo apgyvendintas nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 20 d. ir nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. kovo 5 d. ir dėl savo pažeistų teisių pareiškėjas daug kartų reiškė pretenzijas atsakovui, kadangi buvo pažeisti Higienos normos HN76:2010 22 ir 23 punktai bei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.7 ir 16.9 punktai. Pareiškėjas teigė, kad buvo netinkamos ir kitos kalinimo sąlygos, t. y. nebuvo lentynėlės, veidrodžio, praustuvės, vandens kranas įrengtas netinkamam aukštyje, lange nebuvo stiklo, nebuvo valymo priemonių, netinkama patalynė, kirpimo paslaugos neatitiko higienos normų, nebuvo virdulio, nes jo paties buvo paimtas apžiūrai, viršutinių drabužių skalbimo paslaugos nebuvo teikiamos pareiškėjui atliekant bausmę baudos izoliatoriuje, įrengtų praustuvių ir klozetų skaičius neatitiko naudojančių asmenų skaičiaus, visur reikalingas remontas ir neužtikrintas tinkamas maitinimas. Pareiškėjo manymu, jo nurodytos aplinkybės patvirtino, kad buvo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir nepatogumus, diskomfortą, badavo, jam atsirado depresija, irzlumas, emocinis nestabilumas, savitvarkos praradimas, nepasitikėjimas savimi. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo subjektinė teisė kalėti tinkamomis sąlygomis buvo pažeista, nes buvo žeminamas žmogaus orumas, sudarytos sąlygos darė žalingą įtaką sveikatai ir iš to kildinama neturtinė žala.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų administracijos, atsiliepimu į skundą, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad Marijampolės pataisos namų administracija į pareiškėjo prašymą dėl sąlygų atlikti bausmę kartu su nerūkančiais reagavo. Prieš V. T. perkeliant į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 5, pats nuteistasis V. T. nurodė, jog jis yra nerūkantis.

Pabrėžė, kad pareiškėjas nurodė, jog dėl vegetariško maisto prašymas buvo užpildytas 2014 m. vasario 6 d., tačiau būrio viršininkui pateiktas tik 2014 m. vasario 12 d., o maistas buvo pradėtas teikti nuo 2014 m. vasario 18 d. Pagal Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 dienų nuo jų gavimo institucijoje.

Šias aplinkybes patvirtina ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo buvimo karantino patalpoje Nr. 2 metu nebuvo pažeista nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto norma (vienam asmeniui teko 4,64 kv. m ploto). Teigė, jog pasivaikščiojimų kiemeliai yra atviri ir juose laisvai cirkuliuoja oras, nes įrengtas stogelis yra pakeltas nuo sienų viršaus apie metrą. Nurodė ir tai, kad Marijampolės PN pastatas pastatytas 1972 m., o rekonstruotas 2003 metais. 2010 m. įsigaliojo nauja Higienos norma HN 76:2010, kurios 2 straipsnyje nurodyta, kad higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Marijampolės PN pastatas, kuriame įrengtos baudos izoliatoriaus kameros, rekonstruotas 2003 metais ir nuo to laiko nei rekonstrukcijos darbai, nei kapitaliniai remontai nebuvo atlikti. Baudos izoliatoriaus kamera Nr. 8 yra laikino sulaikymo kamera, kurioje nuteistasis yra laikomas ne ilgiau kaip 24 valandas, pareiškėjas joje buvo laikomas, kol atvyks pataisos namų direktorius ir priims sprendimą dėl tolimesnių pareiškėjo laikymo sąlygų. Kadangi laikinojo sulaikymo kameroje pareiškėjas praleido tik vieną dieną, tai veidrodžio ir spintelės nebuvimas pareiškėjui realios žalos negalėjo padaryti, be to, karantine laikomi nuteistieji gauna tokį patį maitinimą, kaip ir kiti pataisos namuose laikomi nuteistieji.

Dėl kirpyklos, kuri nėra pilnai įrengta, Marijampolės visuomenės sveikatos centrui nustačius trūkumus, buvo nustatytas terminas iki 2014 m. gegužės 26 d. juos pašalinti, kas atsakovo teigimu, buvo padaryta. Baudos izoliatoriuje, kur nuteistieji atlieka trumpalaikes bausmes (iki 15 parų), galimybės pastatyti buitines skalbimo mašinas nėra, todėl viršutinius rūbus nuteistieji išsiskalbia grįžę į būrį. Dėl vietos stokos ne visur yra poilsio kambariai, tačiau nuteistųjų judėjimas lokaliniuose sektoriuose neribojamas, ir tai negali būti traktuojama kaip kankinančios ar žeminančios gyvenimo sąlygos.

Dėl paimto virdulio, atvykus į pataisos namus, nurodė, jog pagal teisės aktų normas atvykstantys asmenys savo daiktus turi pateikti patikrinimui, juos patikrinus, užregistravus, jie atiduodami asmeniui. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas savo skundą grindė tik deklaratyviais pareiškimais, jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl kalinimo sąlygų nepateikė, nenurodė, kuo pasireiškė jo engimas ir išnaudojimas, kokį pažeminimą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją jis asmeniškai patyrė, kokiais faktais žala pasireiškė, kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Be to, dėl psichologinių problemų, kurios galėjo atsirasti dėl engimo ir išnaudojimo, pažeminimo, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo ar emocinės depresijos, jis nėra kreipęsis į Psichologinę tarnybą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, atmetė pareiškėjo argumentą dėl pažeistų teisių laikant jį, nerūkantįjį, kartu su rūkančiais nuteistaisiais kaip nepagrįstą. Remdamasis pareiškėjo prašymu dėl vegetariško maisto gavimo, surašytu 2014 m. vasario 7 d., pateiktu ir užregistruotu 2014 m. vasario 12 d., kuris buvo tenkintas ir nuo 2014 m. vasario 18 d. paskirtas pareiškėjui vegetariškas maistas, konstatavo, jog atsakovas užtikrino pareiškėjo teisę gauti vegetarišką maistą. Pabrėžė, kad atsakovo atstovas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą nepažeisdamas Viešojo administravimo įstatyme nustatyto 20 dienų termino.

Nurodė, kad nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2014 m. vasario 4 d. karantino patalpoje Nr. 2, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, ploto norma pažeista nebuvo, o ginti viešojo intereso pareiškėjas įgaliojimų neturi. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą dėl įrengto plastikinio stogelio virš pasivaikščiojimo kiemelio, nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo detaliai nereglamentuoja teisės aktų normos, o atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog kiemeliai yra atviri, juose laisvai cirkuliuoja oras. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 8, kurioje, pareiškėjo teigimu nebuvo apšvietimo, praleido vieną parą, teismui kilo abejonių ar galėjo kilti tokios pasekmės pareiškėjui, kurios galėtų būti priežastimi neturtinei žalai kilti.

Pasisakydamas dėl netinkamo natūralaus apšvietimo baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 5, kuris nustatytas Marijampolės visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimo metu, pabrėžė, jog natūralios apšvietos užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl HN 76:2010 reikalavimai dėl natūralios apšvietos koeficiento netaikomi. Atsakydamas į kitus pareiškėjo argumentus pabrėžė, jog jis tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio.

Sutinkamai su atsakovo papildomai nurodytais duomenims, nustatė, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui buvo sukelti ilgalaikiai ir nevienkartiniai išgyvenimai. Pabrėžė, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad pareiškėjo nurodyti veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, taip pat atsižvelgdamas į byloje nustatytas bendrąsias kalinimo sąlygas, jų pobūdį, trumpą kalinimo trukmę ir pareiškėjo pareikštus nusiskundimus, konstatavo, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos nelaikytinos pasiekusiomis minimalų žiaurumo lygį ir suteikiančiomis pagrindą pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas O. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 3 sprendimą panaikinti arba pakeisti – priteisti pareiškėjui iš atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktus ir nepagrįstai nustatė, jog atsakovas teisės aktų reikalavimų dėl nerūkančiųjų asmenų atskiro laikymo nepažeidė;

2. teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo maitinimo vegetarišku maistu, nepagrįstai rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo nustatytu prašymų nagrinėjimo terminu, kadangi Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis įtvirtina nuteistojo teisę gauti tinkamą maitinimą, tačiau nenumato, jog pareiškėjui norint gauti vegetarišką maistą, reikia rašyti prašymus, kurie svarstomi Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat nurodo, jog remiantis Maitinimo organizavimo taisyklių 32 ir 34 punktais, Marijampolės PN turėjo žinoti, jog pareiškėjas maitinasi vegetariškai, kadangi toks maitinimas jam buvo skirtas ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, iš kurio jis buvo etapuotas į Marijampolės PN. Teigia, kad teismas neįvertino, jog pareiškėjas laiku negavęs tinkamo maitinimo, badavo;

3. teismo teiginys, jog pasivaikščiojimų kiemelių įrengimo tvarka yra nereglamentuota prieštarauja teisės aktams. Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų „Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 19 punkte numatyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliai gali būti uždengti 1,2 m pločio stogeliais. Pabrėžia, kad šiuo atveju stogeliai aklinai uždengė kiemelį;

4. teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas vieną parą buvo kalinamas kameroje Nr. 8, kurioje nebuvo stiklo, dėl to susirgo. Nevertino to, jog 16 būryje, kuriame kali pareiškėjas, netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, gyvenamųjų patalpų būklė nepatenkinama, išduodama patalynė netinkama naudoti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia atsiliepimo į skundą argumentais bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas prašo priteisti dėl to, kad jo teigimu, buvo kalinamas Marijampolės pataisos namuose netinkamomis sąlygomis.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas Marijampolės pataisos namuose nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2014 m. balandžio 17 d. buvo periodiškai kalinamas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog remiantis bylos duomenimis (b. l. 32–36, 54), nurodytu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas patalpose, kurios atitiko minimalaus ploto reikalavimus.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas kameroje Nr. 8 buvo kalinamas 1 parą (2014 m. vasario 4 d.), baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 5 – 26 paras (2014 m. vasario 5 d. – 2014 m. kovo 3 d.), karantino patalpoje Nr. 2 – 4 paras (2014 m. sausio 30 d. – 2014 m. vasario 5 d. (išskyrus 2014 m. vasario 4 d.)). Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 4 d. rašte O. B. „Dėl informacijos apie 2014 m. vasario 10 d. ir 2014 m. vasario 1 d. skundų nagrinėjimą“ Nr. 5D-474 (toliau – ir 2014 m. kovo 4 d. raštas) (b. l. 15) nurodyta, jog 2014 m. vasario 20 d. atlikus patikinimą karantino kameroje Nr. 2, nustatyta, kad joje yra laikomi rūkantys asmenys, tačiau patikrinimo atlikimo metu pareiškėjas nurodytoje kameroje nebuvo laikomas. Minėtame 2014 m. kovo 4 d. rašte taip pat nustatyta, jog baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 8 nėra veidrodžio, tualetinių reikmenų spintelės (lentynėlės) – taip pažeidžiamas Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 21 punktas; nustatyta oro temperatūra neatitinka Higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimų, nustatyti apšvietimo trūkumai, pažeidžiantys Higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktus. Baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 5 nustatyti natūralaus apšvietimo reikalavimų neatitikimai, pažeidžiantys Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti higienos normų pažeidimai ir kalinimo sąlygų trūkumai, atsižvelgus ir į trumpą pareiškėjo kalinimo nurodytose kamerose laiką, nenustačius kitų laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens padėtį apsunkinusių aplinkybių, nėra laikomi pakankamu pagrindu teismui prieiti išvadą, kad pareiškėjas patyrė dvasinį sukrėtimą ir kitas neigiamas pasekmes Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su netinkamu pasivaikščiojimų kiemelių įrengimu, teisėjų kolegija pažymi, jog Higienos normos 76:2010 18.4 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), pasivaikščiojimo kiemų įrengimo tvarka nustatyta 18–21 punktuose. Taisyklių 18 punktas numato, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždarojoje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Taisyklių 19 punktas nustato, kad išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Atsižvelgiant į paminėtų teisės aktų reikalavimus, Marijampolės pataisos namuose teisėtai buvo įrengti stogeliai virš pasivaikščiojimo kiemų, todėl nėra pagrindo atsakovo veiksmus dėl jų įrengimo pripažinti neteisėtais.

Dėl vegetarinio maitinimo suteikimo, teisėjų kolegija pažymi, jog Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis numato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Higienos normos HN 76:2010 9 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktas numato, kad nuteistieji be kita ko maitinami pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams) bei valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams). Taigi, teisės aktuose galimybė gauti vegetarinį maitinimą yra numatyta, tačiau jo suteikimo terminai bei tvarka nėra įtvirtinta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, taikytinas prašymų nagrinėjimo terminas, nustatytas Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 punkte – 20 darbo dienų, kurio, remiantis bylos duomenimis, atsakovas nepažeidė (pareiškėjo prašymas dėl vegetariško maitinimo įregistruotas 2014 m. vasario 12 d. (b. l. 42), vegetariškas maitinimas pareiškėjui skirtas 2014 m. vasario 18 d. (b. l. 20)). Pareiškėjo prašymas išnagrinėtas žymiai greičiau nei per minėtų taisyklių 30 punkte nustatytą 20 darbo dienų terminą, viešojo administravimo subjektas veikė operatyviai ir nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo veiksmų neteisėtumą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo veiksmų dėl pasivaikščiojimo kiemų stogų įrengimo bei vegetarinio maitinimo suteikimo pareiškėjui, neteisėtumas, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 str. 1 d.), nenustatytas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo jo nurodytų aplinkybių, susijusių su kitais higienos normų pažeidimais (netinkamo ir nepakankamo skaičiaus sanitarinių mazgų įrengimo, poilsio kambario neįrengimo, blogos bendros kamerų būklės, netinkamos patalynės išdavimo ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių bei priežastinio ryšio. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas turėjo konkrečiai įvardinti jo atžvilgiu daromus neteisėtus veiksmus, juos apibūdinti, susieti juos su savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimu. Pareiškėjas taip pat turėjo pagrįsti neturtinę žalą ir priežastinį ryšį tarp padarytų pažeidimų ir neturtinės žalos. Dėl to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo jam priteisti neturtinės žalos atlyginimo.

Kitais aspektais dėl neteisėtų veiksmų buvimo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu ir pakartotinai jo išvadų siekdama tikslingumo nekartoja (žr. EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys