A-602-439-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-439/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00517-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 26; 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Pasvalio rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, pareiškėjas) ir atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2011 m. vasario 1 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo planavimo būdu paramos sutartį Nr. 3KA-KP-10-1-003311-PR001/ASR-12 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurios 1.1 punktą sutarties dalykas yra (duomenys neskelbtini) gyvenvietės vandentiekio įrengimas, o pagal 2 punktą kompensuojama 510 488 Lt suma. Paramos sutarties 5.4 punktu numatyta, kad kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurios numatytos paraiškoje bei sutartyje; pareiškėjas Paramos sutarties 6.4 punktu įsipareigojo laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ, Viešųjų pirkimų įstatymas) nuostatų, o 23.3 punktu įsipareigojo, nustačiusi, kad prašoma paramos suma daugiau kaip 3 proc. viršija mokėtiną sumą, nustatytą išnagrinėjus mokėjimo prašymo pagrįstumą, paramos sumą sumažinti tų abiejų sumų skirtumu (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) byla, b. l. 115–123).

Administracijos direktorius 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. DV-721 patvirtino projekto „(duomenys neskelbtini) gyvenvietėje vandentiekio įrengimas“ rangos darbų pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygas (VAGK byla, b. l. 59, 60–91). Pagal sąlygų II skirsnio „Pirkimo objektas“ 9 punktą buvo perkami darbai (inter alia 2 267 metrai vandentiekio) ir jų savybės, nurodytos: a) techniniame projekte ir b) preliminariuose darbų kiekių žiniaraščiuose. Iš Projekto lauko vandentiekio ir nuotekų dalies sąnaudų žiniaraščio matyti, jog buvo numatyti tokie kasimo darbai: 1) tranšėjų kasimas iki 3 m gylio – 970 m, 2) tranšėjų kasimas ramstant iki 3 m gylio – 602,50 m, vamzdžio klojimas prastūmimo būdu – 731 m, viso – 2 203,5 m (VAGK byla, b. l. 139).

Vykdydamas Paramos sutartį, pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 20 d. paskelbė viešųjų pirkimų supaprastintą atvirą konkursą „(duomenys neskelbtini) gyvenvietėje vandentiekio įrengimo darbai“ (b. l. 60). Administracija ir uždaroji akcinė bendrovė „Pasvalio melioracija“ (toliau – ir UAB „Pasvalio melioracija“), kuri buvo pripažinta konkurso laimėtoja, 2011 m. lapkričio 18 d. pasirašė (duomenys neskelbtini) gyvenvietės vandentiekio įrengimo rangos darbų sutartį Nr. ASR-544 (toliau – ir Rangos sutartis) (VAGK byla, b. l. 96–108).

Administracija Agentūrai 2012 m. rugsėjo 13 d. pateikė mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ Nr. 3KA-KP-10-1-003311-MP003, kuriuo prašė išmokėti 483 864,00 Lt paramos sumą (VAGK byla, b. l. 7–16).

Agentūra 2012 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. BRK-(3.239)-10468 nurodė išnagrinėjusi 2013 m. rugsėjo 13 d. pateiktą mokėjimo prašymą ir pažymėjo, kad pripažįstamos netinkamomis finansuoti 156 666,88 Lt (1 572,5 m vandentiekio lauko tinklų įrengimo kryptinio gręžimo įrenginiu, įtraukiant 110 mm skersmens vamzdį) išlaidos bei 61 400,86 Lt vandentiekio lauko tinklų išlaidos, kadangi aukščiau minėti rangos darbų pakeitimai nebuvo derinti su Agentūra. Taip pat paaiškino, kad perkančioji organizacija Administracija pateikė supaprastintam atviram konkursui 2 267 m vandentiekio lauko tinklų įrengimo darbus, iš kurių 731 m buvo numatyta patiesti netranšėjiniu būdu, o likusią dalį (1 572,5 m) – vamzdžius klojant atviru būdu – tranšėjoje.

Agentūra nurodė, kad apskaičiuota mokėtina paramos suma sudarytų 369 433,41 Lt, o kompensuotinas PVM – 77 077,02 Lt, tačiau nustačiusi, kad mokėjimo prašyme prašoma paramos suma (483 864,00 Lt) daugiau kaip 3 proc. viršija mokėtiną (369 433,41 Lt) sumą, nustatytą išnagrinėjus mokėjimo prašymo pagrįstumą, mokėtina 369 433,41 Lt paramos suma buvo sumažinta pareiškėjo prašomos ir Agentūros paskaičiuotos paramos sumos skirtumu ir išmokama 255 002,82 Lt bei kompensuojama 53 550,60 Lt PVM (VAGK byla, b. l. 36–37).

Nesutikdamas su atsakovo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalimi nesuteikti pareiškėjui 174 454,19 Lt paramos vandentiekio įrengimui (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, pareiškėjas apskundė šį sprendimą VAGK (VAGK byla, b. l. 2–6), kuri 2013 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 3R-20 (AG-5/01-2013) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (VAGK byla, b. l. 207–209). VAGK nurodė, kad ginčo dalykas yra Agentūros veiksmai taikant teisės normas dėl paramos sumažinimo sankcijos. UAB „Pasvalio melioracija“ darbus turėjo vykdyti atsižvelgdama į techninį projektą, t. y. nenukrypti nuo planuojamo įgyvendinti projekto (netranšėjiniu būdu kloti tik 731 m), tuo tarpu pareiškėjas netranšėjiniu būdu klojo 2 267 m. Pareiškėjo teiginius, kad apskritai nenumatyta, kokiu būdu turi būti įrengti vandentiekio tinklai, pripažino nepagrįstais, kadangi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Programos administravimo taisyklės) 190 punkte įtvirtinta, kad jokie su Agentūra nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo negalimi. Konstatavo, kad Agentūra pagrįstai taikė paramos sumažinimą ir nesuteikė 174 454,19 Lt paramos vandentiekio įrengimui (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą skunde prašydamas: 1) panaikinti VAGK 2013 m. salio 17 d. sprendimą Nr. 3R-20 (AG-5/01-2013); 2) panaikinti atsakovo Agentūros 2012 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. BRK-(3.239)-10468 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ nurodytą sprendimą nesuteikti 174 454,19 Lt paramos vandentiekio įrengimui (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje; 3) įpareigoti Agentūrą suteikti pareiškėjui 2012 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo prašyme nurodytą paramos sumą – 483 864 Lt.

Paaiškino, kad atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjui 174 454,19 Lt paramos pripažindamas netinkamomis finansuoti vandentiekio tinklų, kurie buvo įrengti netranšėjiniu būdu, išlaidas, nes tai prieštarauja techniniam projektui ir rangovo techniniam pasiūlymui.

Pareiškėjas nurodė, kad konkurso techninis projektas nenumato, kokiu būdu (netranšėjiniu – atviru ar uždaru) turi būti įrengti vandentiekio tinklai. Techninio projekto Bendrųjų rodiklių dalyje yra nurodyta, kad bendras šalto vandens tinklų ilgis – 2 267 m (neišskiriant jų įrengimo būdo). Techninio projekto Bendrojoje dalyje yra nurodyta, kad per asfaltuotą gatvę vandentiekį numatyta kloti prastūmimo, t. y. netranšėjiniu būdu. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovas, rangovas techninio projekto reikalavimų nepažeidė ir rangos sutartį įvykdė tinkamai ir laiku.

Paaiškino, kad pareiškėjas vykdė konkursą, siekdamas sudaryti Bendros fiksuotos kainos rangos sutartį. Perkančioji organizacija konkurso sąlygose nustatė reikalavimą, kad įkainojami ne atskiri statybos darbai, o dviejų statybos darbų visuma: 1) lauko inžineriniai tinklai; 2) vandentiekis. Kartu su konkurso sąlygomis konkurso dalyviams buvo pateikti preliminarūs, orientaciniai žiniaraščiai, kurie buvo skirti tik tam, kad potencialūs konkurso dalyviai preliminariai įvertintų būsimas sąnaudas ir pateiktų bendros fiksuotos kainos pasiūlymą. Juose nebuvo detalizuoti atskiri statybos darbai, jų atlikimo būdai, medžiagos ir įrenginiai. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo 2011 m. spalio 13 d. raštas Nr. ARB-2229 ir 2011 m. spalio 10 d. raštas Nr. AB-2184 „Dėl konkurso dalyvių klausimų“. Atsakymai į tiekėjų klausimus, pateikti šiuose raštuose, yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis.

Rangovas UAB „Pasvalio melioracija“ pateikė konkursui veiklos sąrašą dėl (duomenys neskelbtini) gyvenvietės vandentiekio įrengimo darbų ir jame nurodė, kad bendra darbo apimtis: vandentiekis – 2 267 m, darbo (darbo grupės) kaina – 671 294,19 Lt (be PVM). Būtent tokio ilgio (2 267 m), ir už nurodytą kainą (671 294,19 Lt (be PVM)) vandentiekio tinklų tiesimo darbus rangovas ir atliko. Taigi nei rangovas, nei pareiškėjas nenukrypo nuo konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų bei nuo rangovo techniniame pasiūlyme ir rangos sutarties 3.1 punkte nurodytų šalių įsipareigojimų.

Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 „Dėl Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintą viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 8 punktą sutartyje nustačius fiksuotą kainą, perkančioji organizacija įsipareigoja šią kainą sumokėti tiekėjui už visas pagal sutartį patiektas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus. Taigi jei rangovas įvykdo darbų, nurodytų sutartyje, daugiau nei buvo numatyta, laikoma, kad tie darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą.

Vandentiekio tinklų tiesimo netranšėjiniu būdu lygiavertiškumą (ir net pranašumą), lyginant su atviru tiesimo būdu, nurodė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2011). Todėl ginčo teisiniams santykiams yra pagrindas taikyti VPĮ 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pagal kurį tais atvejais, kai perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas, vadovaudamasi šio straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimais, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės ar paslaugos, ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus.

Pasak pareiškėjo, nors Agentūra skundžiamame sprendime nurodo teisės aktus, kuriais atsakovas rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą, tačiau nenurodo, kuo konkrečiai (kokiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė teisės aktų pažeidimai, o tai reiškia, kad Agentūros 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas nustatytais teisiškai reikšmingais faktais ir teisės normomis, t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto reikalavimų.

Dėl VAGK 2013 m. sausio 17 d. sprendimo pareiškėjas paaiškino, kad VAGK nesilaikė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų objektyvumo ir proporcingumo principų ir sprendime rėmėsi vien ta aplinkybe, kad pareiškėjas nesuderino netranšėjinio tinklų klojimo būdo su atsakovu. Tačiau VAGK neįvertino to, kad dėl tokio tinklų klojimo būdo, kaip pranašesnio ir racionalesnio, jau yra pasisakęs LAT anksčiau minėtoje civilinėje byloje. Todėl vien formalus neatitikimas ir tinklų klojimo būdo nesuderinimas su Agentūra negali būti pagrindas mažinti finansavimą projektui.

Pabrėžė, kad atsakovo argumentas, kad, jeigu kiti supaprastinto atviro konkurso dalyviai būtų žinoję apie galimybę projektą įgyvendinti kitu būdu, tai galimai būtų pasiūlę kitokią kainą, tėra tik prielaida, kuri nėra paremta jokiais faktiniais ar teisiniais argumentais. Pareiškėjas neatmetė nė vieno pasiūlymo konkursui, o konkurso sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad darbų kiekių žiniaraščiai tėra tik preliminarūs, t. y. visiems konkurso dalyviams nebuvo jokių kliūčių įvertinti būtent ekonomiškai naudingiausią tinklų klojimo būdą ir pasiūlyti atitinkamą kainą. Šiuo atveju viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas. Nagrinėjamos bylos ir LAT 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2011 racio decidendi yra visiškai vienodi. Tad tiek atsakovas, tiek VAGK nukrypo nuo LAT jurisprudencijos.

Pareiškėjo atstovai, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog vandentiekio vamzdžių paklojimo būdai pirkimo dokumentuose nėra nurodyti; pirkinio kaina nebūtų esmingai pakitusi, jei tik dalį trasos būtų pakloję netranšėjiniu būdu. Atsakovas į VPT įvertinti pirkimą nesikreipė. Atsakovas ne sprendime, o vėliau – atsiliepime – pasisakė, kad nevykdoma rangos sutartis. Tik atsiliepime nurodytas sprendimo teisinis pagrindas. Atsakovo atstovė pripažino, kad tik po šio skundo priėmė vidinį aktą, kuriuo nurodyta argumentuoti pažeidimus, ir vien tai yra pagrindas panaikinti sprendimą.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 126–128) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo planavimo būdu taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 3D-183 (toliau – ir Taisyklės) 30.1, 30.2 ir 33.3 punktais, taip pat Programos administravimo taisyklių 190 ir 197.1.3 punktais. Taip pat rėmėsi Paramos sutarties 23.3; 5.4 ir 6.4 punktais.

Pažymėjo, kad Agentūra jai pavestas funkcijas įgyvendina sistemiškai, taikydama ne vieno teisės akto normas (minėtas Taisykles, Programos administravimo taisykles, atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus, VPĮ). Pareiškėjo argumentas, kad Agentūra nenurodė, kuo konkrečiai (kokiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė Taisyklių ir Paramos sutartyje numatytų nuostatų pažeidimas, nėra pagrįstas, nes VAGK 2013 m. sausio 17 d. sprendime patvirtino, kad ginčo atveju nepakanka nurodyti kurio nors vieno konkretaus akto nuostatą, apibūdinančią pažeidimo atvejį, o būtina nurodyti ne vieną jų, ir nors kiekviena norma pažodžiui necituojama, tai negali būti pagrindu pripažinti, kad Agentūros sprendimas teisiškai neargumentuotas bei neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

Dėl techninio projekto paaiškino, kad techninio projekto „(duomenys neskelbtini) gyvenvietėje vandentiekio įrengimas“ Vandentiekio dalyje Projekto lauko vandentiekio ir nuotekų dalies sąnaudų žiniaraščio 1–2 eilutėse yra numatytas tranšėjų kasimas iki 3,00 m gylio (970 m) ir tranšėjų kasimas ramstant iki 3,00 m gylio (602,50 m) – iš viso: 1 572,50 m, 5 eilutėje – vamzdžio PE 100 klojimas iki 3,00 m gylio (1 572,50 m) ir tranšėjos užpylimas (1 572,50 m). Šio žiniaraščio 3 eilutėje taip pat numatyta vamzdžio iki d110 mm klojimas stūmimo būdu (t. y. netranšėjiniu būdu) iki 3,00 m – iš viso: 731 m. Be to, techninio projekto Bendrojoje dalyje, Aiškinamajame rašte, yra nurodyta, jog per asfaltuotą gatvę vandentiekį numatyta kloti prastūmimo būdu, t. y. netranšėjiniu būdu numatyta kloti ne visus vandentiekio tinklus, o tik esančius ties asfaltuota gatve. Taigi, priešingai negu teigia pareiškėjas, jis šiuose pirkimo dokumentuose apibūdino reikalavimus pirkimo objektui – vandentiekio įrengimo darbams – ir detalizavo, kokiu būdu atliekami šie darbai tam tikrose vandentiekio dalyse.

Atkreipė dėmesį, kad rangovas UAB „Pasvalio melioracija“ įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) gyvenvietės įrengimo darbus pagal Rangos sutarties 17.1.1 punkto priede pateiktą techninį projektą ir 17.1.2–17.1.4 prieduose pateiktą rangovo pasiūlymą. Rangos sutarties 17.1 punkte priedai išdėstyti pagal svarbą ir pirmoje vietoje įvardytas techninis projektas ir preliminarūs darbų kiekių žiniaraščiai. Taigi nė viena pirkimo dokumentų bei Rangos sutarties nuostata nesuteikė pagrindo rangovui darbus atlikti kitu nei sutartyje nurodytu būdu. Rangovas visus vandentiekio vamzdžių klojimo darbus atliko netranšėjiniu būdu, nors pagal techninio projekto „Vandentiekio dalies Projekto lauko vandentiekio ir nuotekų dalies sąnaudų“ žiniaraščio 3 eilutę prakalant turėjo būti nutiesta tik 731 m vandentiekio vamzdžių iš bendro – 2,267 km – ilgio, t. y. rangovas nesilaikė Rangos sutarties 2.1 punkto, o perkančioji organizacija neužtikrino tinkamo Rangos sutarties vykdymo bei tokius alternatyviu būdu atliktus darbus priėmė. Tokie atvejai, kai rangovas netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, o perkančioji organizacija leidžia Rangos sutartį vykdyti kitu būdu, nei numatyta joje bei pirkimo dokumentuose, pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo bei lygiateisiškumo principus.

LAT yra pažymėjęs, kad VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą ir vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (nutartis byloje Nr. 3K-3-583/2008). Perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia ir skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygą, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Skaidrumo principo kaip ir lygiateisiškumo principo pažeidimu kvalifikuotini veiksmai, kuriais keičiamos sudaromos bei sudarytos ir vykdomos viešojo pirkimo sutarties sąlygos (LAT Teismo senato 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 31).

Atsakovas teigė, kad šioje byloje nėra ginčo dėl paties darbų būdo tinkamumo, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad, vykdant Rangos sutartį, buvo nukrypta nuo techninio projekto, kiti konkurse dalyvavusieji teikė pasiūlymus atsižvelgdami į techninio projekto reikalavimus, bei tai, kad buvo nesilaikyta įpareigojimo derinti visus su projekto įgyvendinimu susijusius pakeitimus su Agentūra.

Dėl pareiškėjui palankaus LAT byloje Nr. 3K-3-496/2011 priimto sprendimo, atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo cituojamoje byloje buvo pasisakyta dėl viešojo pirkimo konkurso pasiūlymų vertinimo ir preliminarios eilės sudarymo, o šiuo atveju kalbama apie netinkamą jau pasirašytos rangos sutarties vykdymą, todėl į šią LAT nutartį neturėtų būti atsižvelgiama dėl skirtingų bylos faktinių aplinkybių.

Nors pareiškėjas remiasi Metodikos 8 punktu, tačiau Agentūra šiuo atveju vertino patirtų išlaidų tinkamumą finansuoti ir, nors rangovas, pateikdamas pasiūlymą su veiklos sąrašu, neįkainojo atskirų darbų ir pateikė tik bendrą fiksuotą darbų kainą, bet atliktų darbų priėmimo aktuose nurodė konkrečias darbų bei medžiagų kainas, todėl Agentūra galėjo pagrįstai atskirti tinkamas ir netinkamas finansuoti išlaidas, t. y. darbus ir medžiagas, kurie buvo numatyti techniniame projekte ir žiniaraščiuose, ir tuos, kurie šiuose dokumentuose nebuvo numatyti.

Atsakovo atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog vamzdžių klojimo būdai buvo išskirti techniniame projekte, pažeisti teisės aktai nurodyti skundžiamame sprendime. Nurodė, kad Agentūra turi teisę pirkimus vertinti pagal jų atitikimą VPĮ.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu pareiškėjo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Taisyklių 30.1, 30.2 ir 33.3 punktais, taip pat Programos administravimo taisyklių 190 ir 197.1.3 punktais. Taip pat rėmėsi Paramos sutarties 23.3; 5.4 ir 6.4 punktais. Tad, teismas sprendė, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, skundžiamame sprendime yra nurodyti jo priėmimo teisiniai pagrindai.

Teismas rėmėsi Taiskylių 30.1, 30.2, 33.3 įtvirtintomis normomis dėl to, kas pripažįstama tinkamomis finansuoti išlaidomis, taip pat Taisyklių 93 punktu, pagal kurį paramos gavėjui nesilaikant paramos skyrimo reikalavimų ir pažeidžiant paramos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, Programos administravimo taisyklėse nustatyta tvarka taikomos sankcijos. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Programos administravimo taisyklių 190 punktą negalimi jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, o pagal Programos administravimo taisyklių 197.1.3 punktą, paramos sumažinimas taikomas, jeigu Agentūra, išnagrinėjusi paramos gavėjo mokėjimo prašymą, nustato, kad jame prašoma paramos suma daugiau kaip 3 proc. viršija paramos gavėjui mokėtiną sumą.

Teismas nurodė, jog pagal projekto „(duomenys neskelbtini) gyvenvietėje vandentiekio įrengimas“ rangos darbų pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygų II skirsnio „Pirkimo objektas“ 9 punktą buvo perkami inter alia 2 267 metrų ilgio vandentiekio įrengimo darbai ir jų savybės, nurodytos a) techniniame projekte ir b) preliminariuose darbų kiekių žiniaraščiuose. Tuo tarpu iš techninio projekto akivaizdu, jog vandentiekio trasos didžiąją dalį (1 572,50 m) buvo numatyta kloti tranšėjoje, o vamzdžiai prastūmimo (netranšėjiniu) būdu turėjo būti pakloti tik 731 m ilgio, viso – 2 203,5 m. Tad teismas darė išvadą, kad toks planuoto projekto įgyvendinimas, jį pakeičiant, ir pakeitimo nesuderinimas su Agentūra, atitinka Programos administravimo taisyklėse nustatytos pirkimų tvarkos nesilaikymo sąlygas, už ką pareiškėjui pagrįstai taikytos sankcijos.

Dėl LAT 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2011 taikymo kolegija pasisakė, kad ši byla, kaip precedentas nagrinėjamai administracinei bylai, netaikytinas, nes pirmojoje buvo sprendžiamas kitokio pobūdžio civilinis ginčas tarp sandorio dalyvių, joje buvo nagrinėjami viešojo pirkimo konkurso sąlygų teisinio vertinimo ir lygiateisiškumo principo taikymo klausimai. Administracinėje byloje nagrinėjami paramos administravimo teisiniai santykiai, kuriems taikomi kitokie, nei civiliniuose teisiniuose santykiuose, viešojo administravimo principai (VAĮ 3 str.) bei teisės aktai.

Teismas nurodė, kad dėl tų pačių priežasčių šiam ginčui netaikytini Metodikos 8, 24 punktai bei Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1S-139 „Dėl Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų patvirtinimo“ 10 punktas, nes jie reguliuoja kitas situacijas.

Įvertinęs išdėstytą, teismas sprendė, kad skundžiamas Agentūros sprendimas iš esmės atitinka tokiam aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįstas teisės aktais, kurių reikalavimų nesilaikė pareiškėja, aiškus, pakankamai motyvuotas, o Komisija, nagrinėdama ginčą dėl šio sprendimo teisėtumo, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus ir priėmė pagrįstą sprendimą pareiškėjos skundą atmesti.

III. Pareiškėjas Pasvalio rajono savivaldybės administracija, nesutikdamas su pirmosios insytancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde dėstomi tokie pagrindiniai argumentai:

1. Nesutinka su atsakovo sprendimu dėl netinkamomis finansuoti pripažintų vandentiekio tinklų, kurie buvo įrengti betranšėjiniu būdu, išlaidų. Nurodo, kad techninis projektas apskritai nenumato kokiu būdu (atviru ar uždaru (betranšėjiniu) būdu) turi būti įrengti vandentiekio tinklai. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovas, rangovas techninio projekto reikalavimų nepažeidė, Rangos sutartį įvykdė tinkamai ir laiku.

2. Pareiškėjas vykdė Konkursą siekdamas sudaryti Bendros fiksuotos kainos rangos sutartį. Perkančioji organizacija neprašė, kad konkurso dalyviai pateiktų konkrečias sąmatas ar konkrečius ir tikslius darbų kiekių žiniaraščius. Konkurso sąlygose nustatė reikalavimą, kad įkainuojami ne atskiri statybos darbai, o tik dviejų statybos darbų visuma: 1) lauko inžineriniai tinklai; 2) vandentiekis. Kartu su konkurso sąlygomis konkurso dalyviams buvo pateikti preliminarūs, orientaciniai žiniaraščiai, kurie buvo skirti tik tam, kad potencialūs konkurso dalyviai preliminariai įvertintų būsimas sąnaudas ir pateiktų bendros fiksuotos kainos pasiūlymą. Būtent nurodyto ilgio – 2267 m, ir už nurodytą kainą – 671 294,19 Lt (be PVM) vandentiekio tinklų tiesimo darbus rangovas ir atliko, tai yra nei rangovas, nei pareiškėjas nenukrypo nuo konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų.

3. Remiasi LAT praktika, kur nurodyta, kad kai perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės ar paslaugos, ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus. Tiekėjo pasiūlytas techninis vamzdžių klojimo sprendimas (betranšėjinės technologijos) atitiko sprendimų lygiavertiškumo kriterijų (LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2011). Todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas atsakovo sprendimas neskirti pareiškėjui dalies numatytos paramos vien dėl to, kad vandentiekio tinklai yra nutiesti itin pažangiu betranšėjiniu būdu, kai betranšėjinio būdo lygiavertiškumą, lyginant su atviru tiesimo būdu, nurodė net LAT.

4. Atsakovas 2012 m. lapkričio 30 d. rašte tik nurodo pažeistas teisės aktų nuostatas nenurodydamas, kuo konkrečiai (kokias veiksmais ar neveikimu) pasireiškė atsakovo cituotų teisės aktų pažeidimas. Tai yra atsakovo 2012 m. lapkričio 30 d. rašte nurodytas sprendimas neskirti pareiškėjui dalies numatytos paramos yra visiškai nemotyvuotas. Nurodo, kad teismo posėdyje buvo pasakyta, kad tik po pareiškėjo pareikšto skundo atsakovas išleido vidaus teisės aktą, kuris nuo šiol įpareigoja atsakovą motyvuoti savo sprendimus.

5. Atsakovo, taip ir VAGK sprendimai yra nesuderinami su viešojo administravimo proporcingumo principu, kadangi pareiškėjas visiškai įgyvendino Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą ekonomiškai naudingiausiu būdu. Todėl vien formalus neatitikimas (tinklų klojimo būdo nesuderinimas su atsakovu) negali būti pakankamu ir teisėtu pagrindu mažinti finansavimo sėkmingai visiškai įgyvendintam projektui.

6. LAT pripažino, kad pasiūlytas techninis vamzdžių klojimo sprendimas (betranšėjinės technologijos) atitiko konkurso sąlygas ir lygiavertiškumo kriterijų (LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2011). Šios bylos ir LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2011 racio decidendi yra visiškai vienodi. Teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:

1. Dėl argumentų, susijusių su 2012 m. lapkričio 30 d. rašto pagrįstumu, pažymi, kad Agentūra nurodė faktus (t. y. nurodė, kokie darbai buvo atlikti/neatlikti ir tai, kad nukrypimai nuo projekto nebuvo derinti su Agentūra) bei teisės aktus, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, o taikomos poveikio priemonės (sankcija) buvo pritaikytos vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais paramos skyrimą. Atlikti rangos darbų pakeitimai nebuvo derinti su Agentūra. Agentūra savo funkcijas įgyvendina sistemiškai taikydama ne vieno teisės akto normas, ginčo atveju nepakanka nurodyti kurio nors vieno konkretaus akto nuostatą, apibūdinančią pažeidimo atvejį, o būtina nurodyti ne vieną jų ir necituojama kiekviena norma pažodžiui negali būti pagrindu pripažinti, kad Agentūros sprendimas teisiškai neargumentuotas.

2. Nesutinka su teiginiu, kad techninis projektas „(duomenys neskelbtini) gyvenvietėje vandentiekio įrengimas“ apskritai nenumato, kokiu būdu turi būti įrengti vandentiekio tinklai. Techninio projekto Vandentiekio dalyje Projekto lauko vandentiekio ir nuotekų dalies sąnaudų žiniaraščio 1-2 eilutėse yra numatytas tranšėjų kasimas iki 3,00 m gylio (970 m) ir tranšėjų kasimas ramstant iki 3,00 m gylio (602,50 m) – iš viso 1 572,50 m, 5 eilutėje – vamzdžio PE 100 klojimas iki 3,00 m gylio (1 572,50 m) ir tranšėjos užpylimas (1 572,50 m). Šio žiniaraščio 3 eilutėje taip pat numatyta vamzdžio iki dl 10 mm klojimas stūmimo būdu (t. y. betranšėju būdu) iki 3,00 m – iš viso 731 m. Rangovas visus vandentiekio vamzdžių klojimo darbus atliko betranšėju būdu, nors pagal techninio projekto Vandentiekio dalies Projekto lauko vandentiekio ir nuotekų dalies sąnaudų žiniaraščio 3 eilutę prakalant turėjo būti nutiesta tik 731 m vandentiekio vamzdžių iš bendro 2 267 m ilgio, t. y. rangovas nesilaikė Rangos sutarties 2.1 punkto, o perkančioji organizacija neužtikrino tinkamo rangos sutarties vykdymo bei tokius alternatyviu būdu atliktus darbus priėmė.

3. Rangovai, dalyvavę perkančiosios organizacijos vykdytame pirkime, siūlė kainas, atsižvelgdami į techniniame projekte nurodytas sąlygas, t. y. įvertino galimos būsimos sutarties vykdymo specifiką, o šiuo atveju perkančioji organizacija leido rangovui vykdyti rangos sutartį kitokiomis sąlygomis, negu tos, kurios buvo pirkimo metu taip pažeisdama lygiateisiškumo principą.

4. Dėl LAT 2011 m. gruodžio mėn. 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2011 sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ši byla kaip precedentas nagrinėjamai administracinei bylai yra netaikytina, nes joje buvo sprendžiamas kitokio pobūdžio civilinis ginčas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros sprendimo dalies, kuria pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti dalį paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, teisėtumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas Pasvalio rajono savivaldybės administracija ir atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. vasario 1 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo planavimo būdu paramos sutartį, kurios dalykas – (duomenys neskelbtini) gyvenvietės vandentiekio įrengimas, o kompensuojama suma – 510 488 Lt.

Administracijos direktorius 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. DV-721 patvirtino projekto „(duomenys neskelbtini) gyvenvietėje vandentiekio įrengimas“ rangos darbų pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygas, pagal kurių 9 punktą buvo perkami darbai (inter alia 2 267 metrai vandentiekio) ir jų savybės, nurodytos: a) techniniame projekte ir b) preliminariuose darbų kiekių žiniaraščiuose.

Paskelbus konkursą, Administracija ir UAB „Pasvalio melioracija“, kuri buvo pripažinta konkurso laimėtoja, 2011 m. lapkričio 18 d. pasirašė (duomenys neskelbtini) gyvenvietės vandentiekio įrengimo rangos darbų sutartį Nr. ASR-544.

Administracija Agentūrai 2012 m. rugsėjo 13 d. pateikė mokėjimo prašymą, kuriuo prašė išmokėti 483 864,00 Lt paramos sumą. Agentūra 2012 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. BRK-(3.239)-10468 nurodė išnagrinėjusi pateiktą mokėjimo prašymą ir pažymėjo, kad pripažįstamos netinkamomis finansuoti 156 666,88 Lt (1 572,5 m vandentiekio lauko tinklų įrengimo kryptinio gręžimo įrenginiu, įtraukiant 110 mm skersmens vamzdį, išlaidos) bei 61 400,86 Lt vandentiekio lauko tinklų išlaidos, kadangi aukščiau minėti rangos darbų pakeitimai nebuvo derinti su Agentūra.

Nesutikdamas su atsakovo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalimi nesuteikti pareiškėjui 174 454,19 Lt paramos vandentiekio įrengimui (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, pareiškėjas apskundė šį sprendimą VAGK, kuri 2013 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 2–8) prašydamas: 1) panaikinti VAGK 2013 m. salio 17 d. sprendimą Nr. 3R-20 (AG-5/01-2013); 2) panaikinti atsakovo Agentūros 2012 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. BRK-(3.239)-10468 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ nurodytą sprendimą nesuteikti 174 454,19 Lt paramos vandentiekio įrengimui (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje; 3) įpareigoti Agentūrą suteikti pareiškėjui 2012 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo prašyme nurodytą paramos sumą – 483 864 Lt.

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, skundžiamame atsakovo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendime yra nurodyti jo priėmimo teisiniai pagrindai. Taip pat sprendė, kad planuoto projekto įgyvendinimas jį pakeičiant, ir pakeitimo nesuderinimas su Agentūra, atitinka Programos administravimo taisyklėse nustatytos pirkimų tvarkos nesilaikymo sąlygas, už ką pareiškėjui pagrįstai taikytos sankcijos.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti. Apeliantas, be kitų argumentų, nurodo, kad atsakovo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje ji privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais, be kita ko, ir Viešojo administravimo įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2011, p. 474–486). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Agentūros 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. BRK-(3.239)-10468 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu, šis sprendimas turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamo administracinio sprendimo (2012 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. BRK-(3.239)-10468) dalyje, kuria nutarta neskirti pareiškėjui 174 454,19 Lt paramos, nors pateikiami tam tikri argumentai, dėl kokių aplinkybių nutarta neskirti visos 2011 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo prašyme nurodytos sumos, tačiau iš sprendimo nėra aišku, kokia/kokiomis konkrečiai teisės normomis remiamasi nusprendžiant neskirti pareiškėjui dalies paramos. Ginčijamame sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės ir atskirai pateiktas sąrašas teisės normų, kuriomis remiamasi priimant sprendimą neskirti paramos. Viešojo administravimo subjektas faktinių aplinkybių nesusieja su taikomomis teisės normomis, todėl nėra aišku, kaip pasireiškė vienos ar kitos sprendime nurodytos normos pažeidimas. Bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad taikant sankcijas, nepakanka paramos sumažinimą ar neskyrimą motyvuoti vien teisės normų išvardijimu, nenurodant, kaip pasireiškė jų pažeidimas. Sprendime pateiktos teisės normos gali būti pritaikytos įvairioms situacijoms, todėl iš tokio sprendimo nėra aišku, kokie konkrečiai pažeidimai lėmė Agentūros apsisprendimą nesuteikti dalies prašomos paramos. Iš paramos sutarties kylančios teisės ir pareigos bei atsakomybė visų pirma yra reglamentuoti administracinės teisės aktų, todėl viešojo administravimo subjektas negali paramos gavėjo teisių riboti labiau, o paramos gavėjas negali turėti lūkesčių daugiau, negu numato atitinkami teisės aktai.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme atsakovo atstovė pripažino, kad tik po pareiškėjo kreipimosi į teismą buvo priimtas vidinis Agentūros teisės aktas, nustatantis kitokias taisykles dėl sprendimų, kuriais taikomos sankcijos, pagrindimo. Atsakovas atsiliepime paaiškina, kad 2013 m. sausio 23 d. Agentūros direktoriaus įsakymu Nr. BR1-83 buvo patvirtinta sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodika (toliau – ir Metodika). Po šios Metodikos įsigaliojimo, kai Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai nustatomi mokėjimo prašymo vertinimo etape (jau po pirkimo sutarties įvykdymo), raštuose, siunčiamuose paramos gavėjams, nurodomi taikytini Taisyklių, Paramos sutarties punktai, taip pat ir konkretus Metodikos punktas ir susijęs Viešųjų pirkimo įstatymo straipsnis, kuriais vadovaujantis priimtas sprendimas taikyti sankciją. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundžiamas sprendimas buvo priimtas dar neįsigaliojus Metodikai, atsakovas mano, kad šiuo atveju pareiškėjo argumentai dėl dabartinės Agentūros praktikos nėra teisiškai reikšmingi. Teisėjų kolegija, nors sutinka su argumentu, kad Metodika netaikoma sprendimui, kuris priimtas dar prieš įsigaliojant Metodikai, tačiau pabrėžia, jog reikalavimai individualiam administraciniam aktui yra nustatyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje ir jų taikymas nepriklauso nuo institucijos priimamų vidaus teisės aktų. Bet kokiu atveju priimamas administracinis aktas turi būti motyvuotas ir atitikti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Tai, kad po ginčijamo sprendimo priėmimo buvo priimta aptarta Metodika, tik pagrindžia faktą, kad anksčiau priimami sprendimai galbūt nebuvo pakankamai motyvuoti ir neatitiko įstatymų reikalavimų, todėl buvo poreikis priimti tokį vidinį aktą.

Šiame kontekste apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas. Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu ginčijamo sprendimo surašymo būdas yra ydingas tuo aspektu, kad jame nėra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, kurių pagrindu nuspręsta taikyti nurodytas sankcijas. Analizuojant ginčo sprendimą, iš jo turinio sunku nustatyti, koks yra sankcijų pritaikymo pagrindas, t. y. neaišku, su kokia faktine aplinkybe siejamos sprendime išdėstytos teisės aktų normos. Pažymėtina ir tai, kad administracinis teismas tikrina viešojo administravimo subjektų priimamų aktų teisėtumą, tačiau to padaryti teismas negali tuo atveju, kai sprendime yra išvardijamos teisės normos nesusiejant jų su konkrečiomis aplinkybėmis ir nenurodant, kaip tiksliai pasireiškė minimų normų pažeidimas. Minėti sankcijų taikymo trūkumai laikytini esminiais, dėl to administravimo subjekto sprendimas dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui 174 454,19 Lt paramą laikytinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir yra naikintinas. Taigi tiek pirmosios instancijos teismas, tiek VAGK netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies ir panaikinant ginčijamą Agentūros 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą dėl atsisakymo skirti 174 454,19 Lt paramos ir VAGK 2013 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 3R-20 (AG-5/01-2013).

Pažymėtina, kad atsakovas ginčijamą administracinį sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta skirti paramą, grindė inter alia tuo, kad pareiškėjas, vykdydamas viešuosius pirkimus, nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodant pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą panašioje byloje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nevertino dokumentų, susijusių su pareiškėjo vykdytais viešaisiais pirkimais, netyrė, ar pareiškėjo atliktos viešųjų pirkimų procedūros atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-948/2013). Taigi sprendžiant šį ginčą, būtina įvertinti ir pareiškėjo veiksmus vykdant viešuosius pirkimus Viešųjų pirkimų įstatymo kontekste, konstatuoti buvo ar nebuvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatos. Jeigu būtų nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymų normas, privalu teisės aktų, reglamentuojančių paramos skyrimą, aspektu įvertinti, ar Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai gali būti pagrindas neskirti pareiškėjui paramos.

Pareiškėjas skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, taip pat prašė įpareigoti Agentūrą suteikti pareiškėjui 2012 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo prašyme nurodytą paramos sumą – 483 864 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismui panaikinus skundžiamą administracinį aktą, viešojo administravimo subjektas turi pareigą iš naujo išspęsti ginčo klausimą ir priimti naują sprendimą. Taigi teismas negali tenkinti nurodyto pareiškėjo reikalavimo, nes šis klausimas bus sprendžiamas viešojo administravimo subjektui įvertinus visas aplinkybes ir priimant naują sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ir VAGK netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tai lėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimą, tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.) ir priimti naują sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. BRK-(3.239)-10468 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį dėl 174 454,19 Lt paramos vandentiekio įrengimui (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje nesuteikimo; panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 3R-20 (AG-5/01-2013).

Kitoje dalyje pareiškėjo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius