A-525-1187-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-1187/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02362-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. individualios įmonės skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. K. individuali įmonė (toliau – ir Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-3, 17-19), kuriame prašė pakeisti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2013 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. ATK2-112/13 taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus (toliau – ir Nutarimas Nr. ATK2-112/13) ir sumažinti Įmonei paskirtą baudą iki 2 000 Lt.

Nurodė, kad Nutarimu Nr. ATK2-112/13 Įmonei paskirta 10 000 Lt bauda už Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4 punkto, 6 punkto pažeidimus, t. y. už tai, kad Įmonei priklausančiame bare buvo rasti 8 pakeliai cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Pabrėžė, kad rastų tabako gaminių vertė – 56,80 Lt.

Pasak pareiškėjo, Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 punktas nurodo, jog skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos. Pareiškėjo nuomone, jam paskirta minimali bauda yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika pažymėjo, kad paskirta bauda turėtų būti sumažintina.

Pareiškėjas nurodė, kad Įmonės savininkė J. K. savo pažeidimą pripažino, tyrimui netrukdė. Rastų tabako gaminių, neatitinkančių nustatytų ženklinimo reikalavimų bei be juridinę galią turinčių įsigijimo ar vežimo dokumentų vertė yra nedidelė – 56,80 Lt, o rastas kiekis itin mažas – 8 pakeliai. Tai yra pirmasis pažeidimas per visą Įmonės veikimo laikotarpį, pati Įmonės savininkė taip pat niekada nėra bausta administracine tvarka. Pabrėžė, kad 2012 metais Įmonė dirbo nepelningai. Paaiškino, kad individualios įmonės turtas nėra atskirtas nuo įmonės savininko turto, todėl Įmonei skirta ekonominė sankcija neišvengiamai atsiliepia ir jos savininko bei jo šeimos interesams. Įmonės savininkė J. K. gyvena viena, yra išsiskyrusi, globoja sergančią mamą, todėl paskirta 10 000 Lt bauda užkirstų kelią tolimesniam tinkamam bent minimalių jos poreikių užtikrinimui. Atkreipė dėmesį, jog LVAT yra išaiškinęs, kad baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją bet, visų pirma, vykdyti prevenciją. Nors ir minimalios pagal sankciją tačiau pakankamai didelės 10 000 Lt baudos paskyrimas, atsižvelgiant į Įmonės nuostolingą veikimą pastaraisiais metais, užkirstų kelią tolimesniam Įmonės funkcionavimui, privestų prie visiško Įmonės nemokumo.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 25–28) prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymėjo, kad objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą ir dokumentus, todėl pagrįstai priėmė teisingą sprendimą skirti minimalią 10 000 Lt baudą pareiškėjui už tai, kad jis užsiima neteisėta akcizinių prekių realizacija. Reikalavimai ūkio subjektams įtvirtinti Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 4 punkte, 6 punkte yra imperatyvūs, pakanka, kad tokie tabako gaminiai laikomi be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, jeigu tabako gaminių ženklinimas neatitinka Lietuvoje galiojančių tabako gaminių ženklinimo reikalavimų, kad būtų nustatyti pažeidimai. Paaiškino, kad Įmonė pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 4 punktą, 6 punktą, t. y. padarė sudėtinį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą. Už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4 punkto pažeidimus įmonėms numatyta bauda nuo 10 000 Lt iki 30 000 Lt, o už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto pažeidimą numatyta bauda nuo 3 000 Lt iki 5 000 Lt. Bauda skiriama sunkesniųjų pažeidimų ribose. Atkreipė dėmesį, kad tokios ekonominės sankcijos skiriamos, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pabrėžė, kad šiuo atveju baudos vidurkis yra 20 000 Lt, o pareiškėjui, atsižvelgus į lengvinančias aplinkybes, buvo skirta minimali 10 000 Lt bauda, t. y. baudos dydis sumažintas nuo baudos vidurkio iki minimumo.

Pasak Departamento, aplinkybės dėl įmonės dydžio ar metinės apyvartos negali būti baudos dydį lemiančiomis aplinkybėmis. Atsakovas taip pat kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, jog rastų tabako gaminių vertė nedidelė, o rastas kiekis itin mažas. Atkreipė dėmesį, kad Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tabako gaminių pardavimas ir laikymas be Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio banderolių gali užtraukti ne tik administracinę, bet ir baudžiamąja atsakomybę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo neteisėtai laikomų ir parduodamų prekių vertė neviršijo 250 MGL, todėl Įmonė patraukta administracinėn atsakomybėn, tačiau tai, jog pareiškėjo veiksmai neužtraukė jam baudžiamosios atsakomybės, nepanaikina pačios veikos pavojingumo. Pareiškėjo veikos žalingumas pasireiškia ne tik tuo, kad šiuo pažeidimu pažeidžiama teisės aktuose nustatyta akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarka, tačiau šia veika kėsinamasi ir į kitus teisinius gėrius – pažeidžiant akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarką yra siekiama išvengti mokesčių mokėjimo ir tuo daroma žala valstybės finansų sistemai. Anot atsakovo, bausmės neišvengiamumo principas turi egzistuoti, negalima nepaisyti įstatymų leidėjo valios ir sumažinti ekonominę sankciją dėl subjektyvių aplinkybių. Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju prašymo sumažinti paskirtą baudą tenkinimas neatliktų nuobaudai keliamų tikslų ir pažeistų visuomenės bei kitų ūkio subjektų interesus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu (b. l. 86−90) pareiškėjo J. K. individualios įmonės skundą tenkino iš dalies, pakeitė Nutarimą Nr. ATK2-112/13 dalyje dėl baudos skyrimo ir sumažino pareiškėjui paskirtą baudą iki 7 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog 2013 m. gegužės 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnai J. K. individualiai įmonei priklausančiame bare, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., prie kasos, po prekystaliu rado ir paėmė 8 pakelius cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis (b. l. 33–35). Rastų tabako gaminių vertė – 56,80 Lt (b. l. 46–51).

Įmonės savininkė J. K. 2013 m. gegužės 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio pareigūnams pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2013 m. gegužės 15 d. iš į barą atėjusio nepažįstamo vyro nusipirko cigarečių „Fest“. Už 8 pakelius cigarečių sumokėjo 33,6 litus, o vieną pakelį parduoda už 5 Lt. Kam parduoda pasakyti negalėjo, nes dar gerai nepažįsta kaimo gyventojų (b. l. 36).

Dėl minėtų aplinkybių, Įmonė Nutarimu Nr. ATK2-112/13 buvo pripažinta pažeidusia Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktus ir jai už tai paskirta 10 000 Lt bauda (b. l. 6–10).

Pažymėjo, jog nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – baudos, kuri pareiškėjui paskirta už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, dydžio sumažinimas.

Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui bauda buvo paskirta sunkesniųjų pažeidimų ribose ir sumažinta iki minimumo, atsižvelgiant į nustatytas lengvinančias aplinkybes, t. y. į tai, kad Įmonė Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimo neginčijo, gailėjosi.

Vadovaudamasis Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalimi nurodė, skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą, nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos.

Pažymėjo, kad ekonominės sankcijos komercinės – ūkinės veiklos subjektams už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus turi derėti su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais, būti adekvačios teisės pažeidimams, atitikti siekiamus teisėtus, visuotinai svarbius tikslus. Taikomos poveikio priemonės turi būti teisingos, nežlugdančios ūkio subjektų veiklos. Nagrinėjamoje byloje vertino, ar yra aplinkybės, kurių pagrindu skirta bauda mažintina, sprendė, ar skirta bauda nepažeidžia proporcingumo principo, taip pat ar nėra kitų aplinkybių, kurios rodytų aiškų skirtos baudos nepagrįstumą.

Paminėjo, kad Įmonė Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus padarė pirmą kartą, pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, Įmonės vadovė dėl nustatytų pažeidimų gailisi, be to, taip pat nustatyta, kad Įmonėje laikytas baltarusiškomis banderolėmis pažymėtų cigarečių pakelių skaičius nebuvo labai didelis (8 pakeliais, kurių vertė 56,80 Lt), pati Įmonė veikia nuostolingai (b. l. 11–12). Taigi teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, padaryto nusižengimo nedidelį mastą, Įmonės finansinę padėtį, pripažino, kad 10 000 litų dydžio bauda, esant tokioms aplinkybėms, yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam nusižengimui, todėl skundžiamas nutarimas keistinas, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir paskirta 10 000 Lt bauda mažintina iki 7 000 Lt. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju 7 000 Lt bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, ne tik nubaudžia pažeidimus padariusią įmonę, bet ir atlieka prevencinę funkciją, tuo tarpu baudos sumažinimas iki 2 000 Lt, taip kaip prašo pareiškėjas, nepasiektų baudos tikslų.

III. Pareiškėjas J. K. individuali įmonė padavė apeliacinį skundą (b. l. 97–99), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai – sumažinti paskirtą baudą iki 2 000 Lt.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai ir pagrįstai nurodė, kad ekonominės komercinės sankcijos turi derėti su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais, būti adekvačios teisės pažeidimams ir atitikti siekiamus teisėtus, visuotinai svarbius tikslus. Taikomos poveikio priemonės turi būti teisingos, nežlugdančios ūkio subjektų veiklos. Tačiau nepaisant šių deklaratyvių teiginių, pirmosios instancijos teismas sumažindamas atsakovo paskirtą sankciją nevisapusiškai įvertino pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus. Pakartojo, kad rastų tabako gaminių, neatitinkančių nustatytų ženklinimo reikalavimų bei be juridinę galią turinčių įsigijimo ar vežimo dokumentų vertė yra nedidelė – 56,80 Lt, o rastas kiekis itin mažas – 8 pakeliai. Tai yra pirmasis pažeidimas per visą Įmonės veikimo laikotarpį, pati individualios įmonės savininkė taip pat niekada nėra baustą administracine tvarka, savo kaltę pripažino. 2012 m. J. K. individuali įmonė veikė nuostolingai – turėjo 6170 Lt nuostolio. Pripažįsta padarytą žalą įstatymo saugomoms vertybėms, tačiau atsižvelgiant į nuostolingą Įmonės veiklą, tai jog pažeidimas padarytas pirmą kartą ir yra itin mažareikšmis, J. K. gyvena viena ir išlaiko senyvo amžiaus mamą, savo kaltę pripažino, pažeidimo tyrimui nekliudė, prašo paskirtą baudą sumažinti iki 2 000 Lt.

Skirta 7 000 Lt ekonominė sankcija užkirstų kelią tolimesniam tinkamam bent minimalių Įmonės savininkės šeimos poreikių užtikrinimui, o taip pat Įmonės funkcionavimui, privestų prie visiško nemokumo ir bankroto. Remdamasis LVAT praktika teigia, jog baudos paskirtis yra vykdyti prevenciją ir nubausti pažeidėją, o ne sukelti situaciją dėl įmonės bankroto bylos iniciavimo.

Sumokėti tokio dydžio paskirtą baudą pareiškėjas ekonominės krizės laikotarpiu neturi finansinių galimybių, tokio dydžio paskirta bauda būtų neadekvati ir neproporcinga padaryto pažeidimo mastui. Pareiškėjas būtų nubaustas per griežtai. Sumažinus baudą iki 2 000 Lt ne tik kad būtų pasiekti baudos tikslai, pareiškėjas pajustų neigiamus padarinius, o kiti tos pačios rinkos dalyviai būtų efektyviai įspėti, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti ne mažesnė bauda, bet ir Įmonė galėtų toliau sėkmingai funkcionuoti ir vykdyti veiklą tokiu būdu prisidėdama prie ekonominių procesų Lietuvos valstybėje.

Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia proporcingumo principą, yra neadekvatus nusižengimo mastui, o tokios sankcijos pakyrimas neabejotinai sukeltų daug didesnių neigiamų pasekmių nei pats nusižengimas, Įmonė būtų priversta nuraukti veiklą, Lietuvos ekonominė sistema prarastų mokesčių mokėtoją ir rinkos dalyvį.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 106-108) nurodo, kad su šiuo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Akcentuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl baudos sumažinimo atmestini kaip subjektyvaus pobūdžio, nepagrįsti. Negalima nepaisyti įstatymų leidėjo valios ir neproporcingai sumažinti ekonominę sankciją dėl subjektyvių aplinkybių. Toks Tabako kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas atsakomybės neišvengiamumo principu, poreikiu užtikrinti įstatyme įtvirtintų principų ir tikslų įgyvendinimą, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui ir yra pateisinamas siekiamiems tikslams.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančią medžiagą, įrodymus ir priėmė ginčijamą sprendimą. Nurodo, kad atsakovo teikiami argumentai detaliai išdėstyti pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į skundą bei Nutarime Nr. ATK2-112/13.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, konstatuoto Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimo ir jų kvalifikavimo. Pareiškėjas J. K. individuali įmonė nesutinka su taikyta ekonomine sankcija – paskirtos baudos dydžiu.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2013 m. gegužės 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnai, reagavę į anoniminį pranešimą apie prekybą kontrabandinėmis cigaretėmis (b. l. 38) ir atlikdami tikslinį patikrinimą, J. K. individualiai įmonei priklausančiame bare, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., prie kasos, po prekystaliu rado ir paėmė 8 pakelius cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis (b. l. 33–35). Rastų tabako gaminių vertė – 56,80 Lt (b. l. 46–51). Įmonės savininkė J. K. 2013 m. gegužės 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio pareigūnams pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2013 m. gegužės 15 d. iš į barą atėjusio nepažįstamo vyro nusipirko cigarečių „Fest“. Už 8 pakelius cigarečių sumokėjo 33,6 litus, o vieną pakelį parduoda už 5 Lt. Kam parduoda pasakyti nenorėjo, nes dirba šiame kaime ne vienerius metus, su kaimo gyventojais palaiko gerus santykius (b. l. 36). Vėliau J. K. parodymus iš dalies pakeitė, teigė, kad aptariamas cigaretes įsigijo ne tikslu realizuoti, o savo rūkančiam draugui (b. l. 61, 65-66).

Dėl minėtų aplinkybių, Įmonė atsakovo Nutarimu Nr. ATK2-112/13 buvo pripažinta pažeidusia Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktus ir jai už tai paskirta 10 000 Lt bauda (b. l. 6–10).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Įmonė Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus padarė pirmą kartą, pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, Įmonės vadovė dėl nustatytų pažeidimų gailisi, be to, į tai, kad Įmonėje laikytas baltarusiškomis banderolėmis pažymėtų cigarečių pakelių skaičius nebuvo labai didelis ir kad pati Įmonė veikia nuostolingai, pripažino, kad 10 000 litų dydžio bauda, esant tokioms aplinkybėms, yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam nusižengimui, todėl paskirtą baudą sumažino iki 7 000 Lt.

Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus Įstatymo 26 straipsnyje nustatydamas skirtingus baudų dydžius su skirtingais maksimalios ir minimalios baudų intervalais jau sudarė prielaidas baudą skiriančiai institucijai kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti ekonominę sankciją – kaip tai nustatyta Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje, numatančioje, jog institucijos, pagal kompetenciją skirdamos baudas už šio Įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime.

Įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje, kurioje įtvirtinta, kokios aplinkybės laikomos lengvinančiomis (tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkininkai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą), taip pat nurodoma, jog skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Taigi įstatymų leidėjas suteikia teisę sprendžiant dėl baudos skyrimo net ir įstatyme nenumatytas aplinkybes pripažinti lengvinančiomis.

Siekiant dar didesnio atsakomybės individualizavimo kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju Įstatymu numatyta galimybė teismui, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą nei Įstatyme nustatytos atitinkamos minimalios piniginės baudos (Įstatymo 26 str. 14 d.).

Pareiškėjas, apeliaciniame skunde remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui teigia, jog paskirtoji bauda sumažinta per mažai, yra neproporcinga padarytam pažeidimui, tokio dydžio ji užkirstų kelią tolimesniam J. K. individualios įmonės funkcionavimui, lemtų visišką įmonės nemokumą ir bankrotą, pareiškėjas būtų nubaustas per griežtai, nes nubaudimas sukeltų daug didesnius neigiamus padarinius nei pats nusižengimas.

Teisėjų kolegija išanalizavusi pareiškėjo argumentus konstatuoja, jog visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, jam priimant sprendimą skirti pareiškėjui mažesnę nei Įstatyme nustatyta minimali baudą. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas įvertino tiek pareiškėjo argumentus dėl Įmonės finansinės padėties, patirtų nuostolių, tiek ir dėl finansinės naštos Įmonės savininkės šeimai. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas rastą kiekį cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis – 8 pakelius, pagrįstai įvertino kaip nesantį labai didelį ir į šią aplinkybę atsižvelgė mažindamas baudą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad Įmonė Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus padarė pirmą kartą, tyrimui netrukdė, kad Įmonės vadovė dėl padarytų pažeidimų gailisi, tai pat, jog Įmonė veikia nuostolingai.

Teisėjų kolegija taip pat primena, kad atsakovas skirdamas baudą aplinkybes, jog pareiškėjas Įstatymo pažeidimą padaro pirmą kartą, jog J. K. pažeidimo nustatymui ir tyrimui netrukdė, gailėjosi, taip pat pripažino lengvinančiomis ir į jas atsižvelgė skirdamas minimalią baudą.

Taigi, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuotina, jog teismas, vadovaudamasis ir aktualia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, tinkamai įgyvendino aptartą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę nei Įstatymu nustatyta minimali baudą.

Kaip minėta, pareiškėjas iš esmės jokių papildomų argumentų, kurie sudarytų pagrindą papildomai mažinti jam paskirtą baudą, nenurodė. Pareiškėjo anksčiau nurodytos aplinkybės buvo įvertintos tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo, ir jos traktuotos pareiškėjo naudai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino skirtą baudą iki 7 000 litų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl tokio dydžio baudos proporcingumo padarytam teisės pažeidimui ir atitikimo protingumo principui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo J. K. individualios įmonės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas