A-500-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-500-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00119-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ramundas GM“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Ramundas GM“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir „If P&C Insurance AS“, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. V. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2013 m. gegužės 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 3 (toliau – ir Aktas) 17.2 punktą „Saugos ir sveikatos norminio teisės akto, darbuotojams privalomos instrukcijos reikalavimų pažeidimas“; 2) iš dalies panaikinti Akto 17.1 punktą ir įpareigoti atsakovą Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atlikti papildomą tyrimą dėl padėklų kalimo linijos saugos barjero neveikimo 2012 m. gruodžio 6 d. nelaimingo atsitikimo metu. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. gruodžio 6 d. UAB „Ramundas GM“ (toliau – ir Bendrovė) padalinyje darbo metu įvyko nelaimingas atsitikimas. Įvykio metu buvo sužalota dešinioji pareiškėjo ranka. 2012 m. gruodžio 7 d. darbdavys Bendrovė surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 5, forma N1. Nesutikdamas su aktu, 2013 m. sausio 15 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį darbo inspektorių dėl pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo. Inspekcijos vyr. inspektorė, dirbanti Panevėžio teritoriniame skyriuje, 2013 m. gegužės 17 d. atliko papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą ir surašė Aktą, su kurio išvadomis pareiškėjas nesutiko.

Pareiškėjo teigimu, Akte neteisingai nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, neteisingai įrašyta, jog pareiškėjas įvykio metu dirbo padėklų surinkėju, kadangi jis dirbo sargu darbininku. Pareiškėjas tvirtino, kad jis nebuvo supažindintas su Darbuotojų, dirbančių prie padėklų kalimo linijos, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 35 (toliau – ir Instrukcija), todėl negalėjo pažeisti šios instrukcijos 37 ir 43 punktų. Pareiškėjas paaiškino, kad jis negalėjo pažeisti paminėtos Instrukcijos 37 punkto reikalavimų, kadangi juose yra įtvirtintas reikalavimas dirbantiesiems žinoti, kur yra pavojingos kalimo linijos darbo zonos, tačiau paties Akto 17 punkto 1 dalyje nurodyta, kad Bendrovė neturi gamintojo pateiktų padėklų kalimo linijos naudojimo dokumentų ir jokiame kitame dokumente nenurodytos nei kalimo linijos pavojingos darbo zonos, nei saugūs veiksniai šalia jų.

Pareiškėjo teigimu, padėklų kalimo linija turi turėti apsaugines sieneles, tačiau apsauginės sienelės buvo nuimtos darbdavio iniciatyva, kad darbas vyktų sparčiau. Pareiškėjas nesutiko, kad nelaimingas įvykis darbe nutiko dėl tos priežasties, jog buvo pažeistas Instrukcijos 43 punktas, tai yra, kad darbuotojas traukė vinį iš padėklo, judančio link kampų apipjovimo linijos, nes faktiškai įvykio priežastis yra ta, kad pareiškėjui patekus į pavojingą zoną, linija neišsijungė, tačiau atsakovas šių aplinkybių netyrė.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Technikos priežiūros tarnybos Panevėžio apygardos 2013 m. balandžio 23 d. rašte Nr. 3-08-09 nurodyta, jog mašina MC6/SM turi normalaus stabdymo įtaisus, kurie gali ją saugiai ir visiškai sustabdyti. Pareiškėjo manymu, atsakovas, tirdamas įvykį, turėjo nustatyti, kodėl neveikė saugos barjeras 2012 m. gruodžio 6 d. pareiškėjui patekus į pavojingą zoną. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas turėjo pareigą nustatyti reiškinį ar reiškinių visumą, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, tačiau to tinkamai nepadarė.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Akto 17 punkto 1 dalyje buvo neteisingai nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, nes nebuvo nurodyta, kad darbo vieta buvo įrengta netinkamai, darbo įrenginys buvo netvarkingas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad papildomai tiriant nelaimingą atsitikimą darbe buvo nustatyta, jog pagal 2012 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį Nr. 592 pareiškėjas dirbo Bendrovėje padėklų surinkėju prie gamybinės linijos. Atsakovas pažymėjo, kad atliekant tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog 2012 m. rugsėjo mėnesį jo sutartis buvo pakeista ir pareiškėjas perkeltas dirbti sargu. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas įvykio metu dirbo prie padėklų kalimo linijos. Jam buvo pavesta stebėti ateinančius ruošinius, žymėti brokuotus padėklus, dėti į kasetes lentas, papildyti viniakales, nepraleisti broko. 9 val. 20 min. pareiškėjas pastebėjo, kad iš padėklų kalimo zonos išlindo padėklas su nepilnai įkalta vinimi, todėl, neišjungdamas linijos, plaktuku norėjo vinį sukalti arba jį nulenkti, tačiau tuo metu pareiškėjo ranka pateko į pavojingą padėklų kampų apipjovimo zoną ir linijai veikiant, automatiškai įsijungęs pjūklas traumavo pareiškėjo ranką.

Atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Instrukcija 2012 m. kovo 26 d. ir 2012 m. spalio 16 d., todėl turėjo žinoti, kad visus veiksmus pavojingoje zonoje galima atlikti tik sustabdžius liniją. Atsakovas darė išvadą, kad, jeigu pareiškėjas būtų laikęsis Instrukcijos reikalavimų, nelaimingas atsitikimas darbe nebūtų įvykęs. Atsakovas nustatė, kad Bendrovė neturi padėklų kalimo linijos gamintojo dokumentacijos, pagal kurią darbuotojas turėjo būti apmokytas ir supažindintas su saugiais įrenginio naudojimo metodais, todėl darė išvadą, kad darbuotojui leista dirbti jo neapmokius ir nesupažindinus su saugiais įrenginio naudojimo metodais.

Atsakovas akcentavo, kad Akto 17.1 ir 17.2 punktuose nurodyti pažeidimai tarpusavyje susiję, tai yra darbuotojas nebuvo supažindintas su saugiais darbo metodais, todėl, prieš atlikdamas veiksmus pavojingoje zonoje, nesustabdė linijos. Atsakovo teigimu, Akto 17.1 ir 17.2 punktuose nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys yra suformuluotos objektyviai ir naikinti šių punktų nėra pagrindo. Pareiškėjo teiginius, kad įrenginys buvo netvarkingas, atsakovo manymu, paneigia Techninės priežiūros tarnybos Panevėžio apygardos išvados, kuriose teigiama, jog vykdant visas gamintojo numatytas sąlygas ir kai laikomasi draudimo operatoriui patekti į pavojingą kampų apipjovimo zoną, įrenginys yra saugus ir nekelia pavojaus ją prižiūrintiems ir reguliuojantiems asmenims.

Taip pat buvo nustatyta, kad staklių darbinė būklė atitinka gamintojo sudarytą elektros schemą, jokie elektros įrenginiai ar davikliai nedemontuoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ramundas GM“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Bendrovė paaiškino, kad pareiškėjas dirbo Bendrovėje nuo 2011 m. balandžio 7 d. pagal darbo sutartį Nr. 403, kuri 2012 m. birželio 1 d. buvo pakeista, perkeliant pareiškėją dirbti medžio staklių operatoriumi-darbininku, o 2012 m. liepos 3 d. pareiškėjas perkeltas dirbti sargu-darbininku. 2012 m. rugpjūčio 23 d. darbo sutartis Nr. 403 buvo nutraukta pareiškėjo prašymu. 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 592, pagal kurią pareiškėjas nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. Bendrovėje dirbo padėklų surinkėju. Pareiškėjui darbų saugos instruktažas buvo pravestas 2011 m. balandžio 7 d., 2012 m. kovo 26 d., 2012 m. spalio 16 d., su Instrukcija pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai tris kartus. UAB „Ramundas GM“ nesutiko, kad jokiame dokumente nėra nurodytos įrangos pavojingos zonos, ir pažymėjo, kad Instrukcijos 15.3 punkte nurodyta, jog pavojingos padėklų kalimo linijos darbo zonos yra: tarp padėklų lentelių surinkimo ir vinių įkalimo bei padėklų kampų apipjovimo zona, o pagal Instrukcijos 37 punktą darbuotojas turi žinoti ne saugius veiksnius, o saugius veiksmus šalia pavojingos įrangos. Bendrovė pabrėžė, kad Instrukcijos 43 punktas numato, jog pastebėjus brokuotą gaminį, yra leistinas tik vienas veiksmas – linijos gale brokuotą padėklą pažymėti tam skirtu lapeliu. Bendrovė nurodė, kad Instrukcijos parengimą patvirtina UAB „Vildarsa“ 2013 m. vasario 27 d. raštas ir apmokėjimo sąskaita. Bendrovė nurodė, kad padėklų kampų apipjovimo zonoje gamintojas nebuvo numatęs apsauginių sienelių ir jų niekuomet nebuvo, tai patvirtina teismui pateikta vaizdo medžiaga. Pareiškėjui patekus į šią pavojingą zoną įrenginys neturėjo automatiškai išsijungti. Bendrovė pabrėžė, kad pareiškėjas painiojo dvi linijas, kurių viena yra vinių kalimo įranga, o kita padėklų kampų apipjovimo įranga. Bendrovė atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodė foto elementą, kuris yra vinių kalimo įrangoje, o nelaimingas įvykis atsitiko prie padėklų kampų apipjovimo įrangos. Bendrovės teigimu, Instrukcijos nuostatos yra išdėstytos aiškiai, su ja pareiškėjas buvo supažindintas. Bendrovė nesutiko, kad padėklų linija buvo techniškai netvarkinga, nes tą paneigė Technikos priežiūros tarnybos Panevėžio apygardos specialisto A. G. išvada bei D. P. individualios įmonės pažyma.

Tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius ir bendrovė „If P&C Insurance AS“, veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą, atsiliepimuose į skundą pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu panaikino 2013 m. gegužės 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 3 toje dalyje, kurioje nebuvo išsamiai ištirta 2012 m. gruodžio 6 d. A. V. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu UAB „Ramundas GM“ buvusi padėklų kalimo linijos padėklų kampų apipjovimo įrenginio techninė būklė ir atitikimas darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams ir Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įpareigojo atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą toje dalyje, tai yra dėl 2012 m. gruodžio 6 d. A. V. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu UAB „Ramundas GM“ buvusios padėklų kalimo linijos padėklų kampų apipjovimo įrenginio techninės būklės ir atitikimo darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams. Kitoje dalyje teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas priteisė iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos A. V. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas vadovavosi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 2, 16 dalimis, 23 straipsnio 9 dalimi, Darbo kodekso 13 straipsniu, Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų 73, 75, 76 punktais, nustatė, kad pareiškėjas nelaimingo atsitikimo darbe metu dirbo Bendrovėje pagal 2012 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 592, kurioje nurodyta, jog jo darbo funkcijos yra padėklų surinkėjas (prie gamybinės linijos) bei kurioje nustatytas atlyginimas pareiškėjui už darbą. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikta Bendrovės buhalterės pasirašyta pažyma apie pareiškėjo darbo užmokestį, kurioje pareiškėjas įvardijamas sargu darbininku, nepaneigia kitų bylos įrodymų: darbo sutarties, darbo sutarčių registravimo žurnalo įrašų, paties pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytojo R.

M. parodymų, Bendrovės atstovo paaiškinimų, iš kurių nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui reikšminga aplinkybė, kad nelaimingo atsitikimo darbe dieną darbuotojo ir darbdavio susitarimu pareiškėjas dirbo padėklų surinkėju prie gamybinės linijos. Teismas rėmėsi Instrukcijos 37, 43 punktais, nustatė, kad dar iki 2012 m. gruodžio 6 d. nelaimingo atsitikimo darbe Instrukcija buvo parengta ir patvirtinta, o pareiškėjas pagal ją instruktuotas. Iš darbuotojų instruktavimo darbo vietoje registracijos žurnalo kopijų teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo atlikti periodiniai instruktavimai ir kad pareiškėją instruktavo meistru Bendrovėje dirbęs R.

M.. Instruktavimai vyko pareiškėjui dirbant pagal ankstesnę darbo sutartį medienos gaminių surinkėju, tai yra 2011 m. balandžio 13 d. ir 2012 m. kovo 26 d., o 2012 m. spalio 16 d. pareiškėjas buvo dar kartą instruktuotas, jau dirbdamas padėklų surinkėju prie gamybinės linijos. Šių instruktavimų pravedimo faktai patvirtinti instruktuojančio ir instruktuoto darbuotojo parašais, pareiškėjas net tris kartus tą yra patvirtinęs savo parašu. Teismas rėmėsi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, Instrukcijos 15, 36, 37 punktais ir pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo žinoti, jog padėklų kampų pjovimo pavojingoje zonoje draudžiama traukti sulenktą vinį arba ją įkalti, taisyti padėklą, kišti rankas į pavojingą darbo zoną, o tam tikrus darbus atlikti galima tik sustabdžius liniją ir atjungus ją nuo elektros tinklo, kadangi visi šie reikalavimai buvo nurodyti Instrukcijoje, pagal kurią jis buvo instruktuotas.

Nors Akto 17 punkto pirmoje dalyje nustatyta, kad pareiškėjas atliko jam pavestą darbą, būdamas nustatyta tvarka neapmokytas saugos ir sveikatos darbe klausimais, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, darbuotojo instruktavimas ir darbuotojo mokymas saugiai dirbti, kad nebūtų pakenkta jo sveikatai, yra skirtingos sąvokos. Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjas nelaimingo atsitikimo metu nevykdė saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, nustatyta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistui atlikus darbų saugos tyrimą 2014 m. kovo 7 d. surašytoje specialisto išvadoje Nr. II-3202(13).

Teismas darė išvadą, kad Akto 17 punkto 2 dalyje padaryta išvada dėl nelaimingo atsitikimo priežasties ir pažeistų teisės aktų yra pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, todėl nėra pagrindo panaikinti Aktą šioje dalyje.

Teismas rėmėsi Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų 5-7, 17 punktais, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų, patvirtintų Vyriausiojo valstybinio inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-241, 16.6, 16.7, 16.10, 17.3, 17.4 punktais ir darė išvadą, kad jų nuostatos taikomos ir atliekant papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas Technikos priežiūros tarnybos Panevėžio apygardos viršininkas A. G. negalėjo nurodyti, kokie tiksliai ir iš kur gauti gamintojo dokumentai buvo naudojami tiriant įrenginį. Iš atsakovo papildomo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos atsakovui pateikti įrenginio gamintojo dokumentai nebuvo pakankami Panevėžio apygardos technikos priežiūros nurodytiems duomenims patvirtinti. Tokią išvadą padarė Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriaus vyr. ekspertas, atlikdamas darbų saugos tyrimą ir pateikdamas specialisto išvadą Nr. 11-3202(13).

Teismas rėmėsi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsniu, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102, 5-8 punktais, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo „Minimalūs reikalavimai“ 2.8 punktu, pažymėjo, kad 2014 m. balandžio 23 d. Technikos priežiūros tarnybos Panevėžio apygardos rašte Nr. 3-08-09 nurodyta, jog padėklų kalimo linijos padėklų kampų apipjovimo įranga yra išdėstyta įrenginio viduje ir prisiliesti prie besisukančių pjūklų operatoriui, kuris atlieka jam numatytas funkcijas, nėra galimybės, tačiau pats nelaimingo atsitikimo darbe faktas ir šio atsitikimo aplinkybės patvirtina, jog nelaimingo atsitikimo darbe metu prie šio įrenginio dirbantiems darbuotojams buvo reali grėsmė dėl darbo įrenginio judančių dalių (diskinių pjūklų) būti traumuotiems.

Tai, kad padėklų kampų apipjovimo zona kelia pavojų prie šios įrenginio dirbantiems asmenims, teismo vertinimu, netiesiogiai patvirtina iš pareiškėjo ir Bendrovės atstovo paaiškinimų nustatyta aplinkybė, kad po nelaimingo atsitikimo įvykio darbdavys uždėjo apsaugas šiam darbo įrenginiui. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistui atlikus darbų saugos tyrimą 2014 m. kovo 7 d. surašytoje specialisto išvadoje Nr. II-3202(13) nustatyta, jog nelaimingo atsitikimo darbe metu padėklų kampų apipjovimo įrenginys buvo techniškai netvarkingas, nes jo apsaugas buvo nuimtas, ar sugedęs, ar neveikė bei kad nelaimingo atsitikimo priežastimi, be kita ko, buvo tai, jog darbai buvo atliekami su techniškai netvarkingomis staklėmis, todėl nebuvo vykdomi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.8 punkto bei Instrukcijos 15.2, 36 ir 45.7 punktų reikalavimai.

Teismas darė išvadą, kad atlikdamas papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą atsakovas nevykdė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 2 dalies, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 46.17 punkto, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų 17.3, 17.4 punktų reikalavimų ir nenustatė visų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių bei kiekvieną priežastį lėmusio konkretaus pažeidimo, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas ir dėl to netinkamai ir neišsamiai ištyrė darbo įrenginio atitikį darbų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams.

Iš dalies patenkinęs pareiškėjo skundą, teismas konstatavo, kad proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pareiškėjas įgijo teisę į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 dalyje numatytą išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė, jog pareiškėjui proporcingai patenkintiems reikalavimams gali būti atlyginama 1 / 2 dalis jo patirtų išlaidų apmokant advokato padėjėjo pagalbą surašant skundą bei 1 / 2 dalis žyminio mokesčio išlaidų, tai yra jam iš atsakovo priteisiamas 300 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas yra tenkinamas iš dalies, tačiau skundu pareiškėjas siekė, jog būtų teisingai ir išsamiai nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu pareiškėjas buvo sužalotas, priežastys, todėl teismas darė išvadą, kad teismo priimamu sprendimu trečiojo suinteresuoto asmens teisės nėra apginamos, todėl Bendrovei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ramundas GM“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti, pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadą, kad Bendrovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Bendrovė paaiškina, kad pareiškėjas nelaimingo atsitikimo metu dirbo padėklų surinkėju prie gamybinės linijos. Padėklų gamybinė linija yra konvejerio principu dirbanti įranga, susidedanti iš atskirų dalių, kurių kiekviena atlieka skirtingas funkcijas ir kurių kiekviena techniniu požiūriu turi būti vertinama individualiai, taip pat prie kiekvienos tokios dalies skiriasi darbuotojo atliekami veiksmai, prie dalies mašinų veikiant įrangai darbuotojai jokių veiksmų neatlieka. Viena iš tokių zonų yra kampų apipjovimo zona.

Kadangi pjūklai veikia automatizuotai, žmogaus priežiūra šiai įrangos daliai reikalinga tik tokiu atveju, jei pjūklai nustoja veikti. 2012 m. gruodžio 6 d. nelaimingo atsitikimo metu kampų apipjovimo zonoje esantys pjūklai veikė, o pareiškėjas nebuvo atsakingas už šių pjūklų remontą. Bendrovė pažymi, kad pjūklai yra vidinėje įrangos dalyje, todėl pareiškėjas prie pjūklo prisilietė ne atsitiktinai, o sąmoningai, nesilaikydamas Instrukcijos reikalavimų ir atlikdamas kryptingą intervenciją į pavojingą zoną. Bendrovės teigimu, pareiškėjas sąmoningai painioja vinių kalimo įrangą bei padėklų kampų apipjovimo įrangą.

Bendrovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodomas foto elementas bei sijos judėjimo zona yra vinių kalimo įrangoje, o nelaimingas atsitikimas įvyko prie padėklų kampų apipjovimo įrangos. Bendrovė daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai Instrukcijos nuostatas, skirtas kitai įrangai, prie kurios neįvyko nelaimingas atsitikimas, taiko ir padėklų kampų apipjovimo įrangai, todėl pareiškėjo nuoroda į Instrukcijos 38 punktą, taip pat išvada, jog pareiškėjui patekus prie padėklų kampų apipjovimo pjūklo įranga turėjo sustoti automatiškai, yra nepagrįsti.

Bendrovė pažymi, kad niekada nebuvo nuėmusi jokių pareiškėjo įvardintų grotelių, o našumą lemia ne grotelės, bet įrangos greitis. Bendrovė nurodo po nelaimingo atsitikimo uždėjusi papildomas apsaugines groteles dėl to, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų dėl darbuotojų, kurie sąmoningai nesilaiko saugaus darbo instrukcijų, veiksmų. Bendrovės manymu, teismas netinkamai vertino VšĮ Technikos priežiūros tarnybos Panevėžio apygardos 2013 m. balandžio 23 d. išvadą, liudytojo A. G. parodymus, Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriaus vyr. eksperto išvadą Nr. 11-3202(13).

Bendrovė pažymi, kad A. G. aiškiai nurodė, jog Bendrovė jam pateikė gamintojo gamyklinius aprašymus, gamyklines schemas, gamyklines montavimo instrukcijos, elektrines schemas. Šie dokumentai nėra įsegti į nelaimingo atsitikimo tyrimą bylą, todėl, Bendrovės manymu, eksperto A. U. pateiktas Technikos priežiūros tarnybos išvadų vertinimas nepagrįstas. Bendrovės teigimu, ekspertas A. U. pateikė tik hipotetinį Technikos priežiūros tarnybos išvadų vertinimą. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad ekspertas A. U. ekspertizę atliko ikiteisminio tyrimo metu, todėl nei atsakovas, nei Bendrovė neturėjo galimybės ekspertui formuluoti klausimų, teikti papildomos medžiagos tyrimui.

Bendrovės teigimu, A. U., prieš surašydamas išvadas, nebuvo nuvykęs apžiūrėti įrangos, o A. G. įrangą apžiūrėjo kelis kartus. Bendrovė remiasi Nuostatų 1 priedo 2.8 punktu ir pabrėžia, kad pareiškėjas darbo metu nevykdė ir neturėjo vykdyti jokių darbo funkcijų su veikiančia kampų apipjovimo įranga. Bendrovės manymu, A. U., vertindamas įrangos techninę būklę, akivaizdžiai peržengė savo kompetencijos ribas, jo išvados tiriamoji dalis nepagrindžia išvadų. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad teismas nemotyvuoja, kokia konkrečiai įranga ar jos dalis neveikė ar buvo sugedusi.

Bendrovė pažymi, kad pareiškėjas negrindė savo skundo aplinkybe, jog buvo nuimtos ar neveikė pjūklų diskų apsaugos. Bendrovė nurodo, kad pjūklų diskų apsaugos, net ir tinkamai veikdamos, negalėjo apsaugoti pareiškėjo nuo sužalojimų. Bendrovė tvirtina, kad atsakovas nereikalavo pateikti visą turimą įrangos dokumentaciją. Bendrovės manymu, pareiškėjo darbo patirtis bei instruktavimų skaičius suteikė jam pakankamai žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, todėl jokio papildomo mokymo pareiškėjui nereikėjo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, Bendrovė nurodo, kad jos teisės yra apginamos ir tais atvejais, kai atmetus skundą trečiasis suinteresuotas asmuo yra apginamas nuo neigiamų teisinių padarinių.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą klausimą palieka spręsti teismo nuožiūrą. Atsakovas nurodo, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu Inspekcijos darbo inspektorei pareikalavus padėklų kalimo linijos gamintojo pateiktų naudojimo dokumentus, Bendrovė pateikė tik tam tikras jų ištraukas. Faktas, kad Bendrovė neturi padėklų kalimo linijos visų gamintojo pateiktų naudojimo dokumentų, užfiksuotas Akto 7, 17 punktuose, Bendrovė šių aplinkybių neginčijo, taip pat nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas pažymi, kad „mokymas“ ir „instruktavimas“ nėra tapačios sąvokos, Bendrovė nepateikė įrodymų, jog A. V. buvo patikrintos žinios, kad jam pakanka profesinių įgūdžių ar žinių, jog būtų saugiai dirbama bei nebūtų pakenkiama jo sveikatai, taip pat nepateikia dokumentų, įrodančių, kad pareiškėjas buvo apmokytas saugiai dirbti su padėklų kalimo linija ir turėjo konkrečių žinių bei praktinių gebėjimų vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dirbant su padėklų kalimo linija. Atsakovas nurodo, kad darbuotojas, neapmokytas ir nesupažindintas su įrenginio gamintojo numatytais saugiais naudojimo metodais, dirbdamas su darbo įrenginiu, dėl informacijos stokos negalėjo žinoti ir nežinojo visų saugos ir sveikatos reikalavimų, keliamų šiam darbui, todėl ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Atsakovas pažymi, kad darbuotojo neapmokymas (nežinojimas) kaip jam saugiai atlikti pavestus darbus, laikytinas reikšminga priežastimi nelaimingam atsitikimui darbe įvykti. Atsakovo manymu, ginčo santykio ir trečiojo suinteresuoto asmens suinteresuotumo procese įvertinimas yra svarbus, nes situacija, kai trečiojo suinteresuoto asmens dėl nepagrįsto pareiškėjo kreipimosi į teismą faktiškai patirtos išlaidos nebūtų atlyginamos, nebūtų pateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliantas tinkamai nesuformulavo apeliacinio skundo dalyko.

Pareiškėjas A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš Bendrovės pareiškėjui 800 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas neteikė apeliacinio skundo, o Bendrovė galimai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes jokie įpareigojimai šiam proceso dalyviui pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra nustatyti. Pareiškėjas remiasi ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi ir pažymi, kad apeliantas nenurodo priežasčių, dėl kurių nauji įrodymai negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo manymu, apeliantą atstovavusiam advokatui nebuvo jokių procesinių kliūčių prašyti A. U. apklausti liudytoju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas kritiškai vertina apelianto prašymą išreikalauti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų apklausų protokolus. A. V. nurodo, kad apelianto pateikti dokumentai nėra susiję su jo darbo vieta prie ginčo įrenginio. Pareiškėjas remiasi ABTĮ 136, 53 straipsniais ir nurodo, kad Bendrovė siekia naujo bylos nagrinėjimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad apelianto teiginį, jog jis sąmoningai prisilietė prie įrenginio, paneigia Aktas ir kiti byloje surinkti įrodymai. Pareiškėjo manymu, teismo pasirinkimas remtis Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriaus vyr. specialisto išvada atitinka tiek įstatymo, tiek teisingumo ir protingumo kriterijų reikalavimus. Pareiškėjas remiasi ABTĮ 62 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, jog ta aplinkybė, kad teismas ne pats skyrė teismo ekspertizę, o vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės išvada, nereiškia, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro darbuotojas neturi specialių žinių ar nėra šališkas. Pareiškėjas pabrėžia, kad Konstitucija įtvirtina žmogaus teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2013 m. gegužės 17 d. surašyto Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 3 17 punkto teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjui nesutinkant su papildomo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvadomis.

Pirmosios instancijos teismas skundą tenkino iš dalies, pripažinęs, kad Inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą atliko nevisapusiškai, neišreikalavo iš UAB „Ramundas GM“ visų reikalingų dokumentų ir neįvertino visų galimų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių.

Apeliantas UAB „Ramundas GM“ iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje atliktu įrodymų vertinimu ir mano, kad teismas nepagrįstai Valstybinei darbo inspekcijai pavedė atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, prašo pareiškėjo skundą visiškai atmesti. Kartu su apeliaciniu skundu ir vėliau apeliantas pateikė naujus rašytinius įrodymus: padėklų kalimo linijos techninės dokumentacijos ištrauką ( b.t.2, l.134-150), padėklų kalimo linijos elektros schemas bei kitus šios linijos naudojimo dokumentus ( b.t.3, l.3-212, b.t.4, l.1-74). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalį nauji rašytiniai įrodymai gali būti tiriami apeliacinės instancijos teismo posėdyje tik tais atvejais, kai teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. UAB „Ramundas GM“ pirmosios instancijos teismo posėdyje savo poziciją, kurios laikosi ir apeliaciniame skunde, grindė savo atstovų pasisakymais ir ikiteisminio tyrimo bei nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga, neprašė prijungti prie bylos dabar teikiamus dokumentus, nors tai galėjo padaryti. Darytina išvada, kad pagrįstų priežasčių, kurios apeliantui trukdė pateikti dokumentus pirmosios instancijos teismui, nenustatyta, todėl atsisakytina juos tirti apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Taip pat apeliantas 2015 m. kovo 27 d. pateikė ir prašė prijungti prie bylos Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1-4-762/2015, kurioje kaltinamaisiais dėl pareiškėjui įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe buvo patraukti G. J. ir R. M.. Šis dokumentas fiziškai negalėjo būti pateiktas anksčiau, siejasi su nagrinėjama byla, todėl teismas prijungia jį prie bylos kaip rašytinį įrodymą.

Be to, apeliantas papildomai prašė: nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir sustabdyti bylą, kol įsiteisės Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-4-762/2015.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas apeliaciniame skunde grindė žodinio proceso būtinumą tuo, kad būtina suprasti padėklų kalimo linijos veikimo pricipus, papildomai apklausti ekspertą, išreikalauti papildomus įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi proceso dalyviai dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir turėjo galimybę tiek išsakyti savo poziciją, tiek ir užduoti klausimus ekspertui, teikti reikalingus įrodymus. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nėra.

Pasisakydama dėl bylos sustabdymo galimybės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios administracinės bylos ginčo esmė yra ne asmenų, kaltintų baudžiamojoje byloje, veiksmai ir kaltės buvimas, o Inspekcijos atlikto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo visapusiškumas, pagrįstumas ir teisėtumas. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-4-762/2015, net ir jam įsiteisėjus, gali būti vertinamas tik kaip papildomas rašytinis įrodymas, o baudžiamosios bylos nagrinėjimas nėra kliūtis šiai bylai nagrinėti. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad tarp Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr.1-4-762/2015 ir šios administracinės bylos neegzistuoja toks prejudicinis ryšys , kuris galėtų būti pagrindu stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

Esant tokioms aplinkybėms, minėti apelianto prašymai atmetami, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Atlikdama Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje numatytą pareigą patikrinti visą bylą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai nurodė, kad Akto 17 punkto 2 dalyje padaryta išvada dėl vienos iš nelaimingo atsitikimo priežasčių ir pažeistų teisės aktų yra pagrįsta nustatytomis byloje faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu. Tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra ginčo, kad A. V. nelaimingo atsitikimo metu nevykdė saugos ir sveikatos teisės aktų (Darbuotojų, dirbančių prie padėklų kalimo linijos, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 35) reikalavimų, kas buvo viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių. Šios teismo išvados apeliantas neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl jos plačiau nepasisakys.

Pagrindinis pareiškėjo argumentas dėl Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 3 17 punkto 1 dalies nepagrįstumo buvo tas, kad nelaimingą atsitikimą darbe sukėlęs įrenginys buvo netvarkingas, jame neveikė apsauginiai foto barjerai ir kitos priemonės, pareiškėjas nebuvo tinkamai apmokytas darbui prie įrenginio. Tuo tarpu apeliantas teigia, kad įrenginys buvo tvarkingas, jo sumontavimas atitiko gamintojo reikalavimus, o pareiškėjas buvo instruktuotas ir apmokytas.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir jį įgyvendinantys žemesnės galios norminiai teisės aktai.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visi nelaimingi atsitikimai darbe privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, nurodo priemones panašių atsitikimų priežastims pašalinti.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (bylai aktuali Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1562 redakcija) 7 punkte nustatyta, kad ištyrus nelaimingą atsitikimą, nustatomas jo ryšys su darbu ir surašomas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas (pagal 1 priedą) arba N-2 formos nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą (iš darbo) aktas (pagal 2 priedą). Nuostatų 5 punkte nurodyta, kad šių Nuostatų prasme nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe arba jį lėmusios, o nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patiria traumą ar kitą žalingą poveikį sveikatai. Papildomas tyrimas šioje teisės normoje apibrėžtas kaip tyrimas, kuris skiriamas, kad būtų surinkti papildomi duomenys, patikslintos įvykio aplinkybės ar priežastys ir įrašai nelaimingo atsitikimo darbe akte. Nuostatų 29 punktas numato, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė (toliau – aplinkybės); nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Nuostatų 30 punktas tiriančiam įvykį darbe pareigūnui nustato pareigą nustatyti, koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys.

Nuostatų 33 punktas be kita ko reikalauja, kad darbdavys sudarytų sąlygas tirti įvykį darbe ir tyrėjui pareikalavus užtikrintų, kad būtų parengti ir pateikti kiti dokumentai, vaizdinė (grafinė) medžiaga, kurių reikia įvykiui darbe tirti; atliktų (užsakyti) techninius skaičiavimus, laboratorinius tyrimus, bandymus, išspausdintų tyrimui atlikti reikalingus dokumentus arba juos išverstų į valstybinę, prireikus – į užsienio kalbą, parengtų reikiamus visos tyrimo medžiagos egzempliorius, pakviestų specialistus, ekspertus ir atliktų kitus darbus, kurių reikia įvykiui darbe ištirti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Ramundas GM“ šios pareigos tinkamai nevykdė, o Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus vyresnysis darbo inspektorius, atlikęs 2012 m. gruodžio 6 d. nelaimingo atsitikimo UAB „Ramundas GM“ darbuotojui A. V. papildomą tyrimą ir 2013 m. gegužės 17 d. surašęs N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 03, rėmėsi tik dalimi padėklų kalimo linijos techninės dokumentacijos, kuri buvo pateikta darbdavio. Darbų saugos ekspertų nuomonės dėl galimų nelaimingo atsitikimo priežasčių išsiskyrė. Šios aplinkybės, jas įvertinus kartu su šalių bei jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais bei ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo pakankamas pagrindas teismui nuspręsti, kad nagrinėjamą nelaimingą atsitikimą darbe būtina tirti papildomai.

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Įstatymas nustato, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą administraciniam teismui, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.).

ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo, teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Įstatymas reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad, priešingai nė teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai ištyrė ginčui išspręsti reikšmingus įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles, teismo išvadas aiškiai ir motyvuotai pagrindė ištirtų įrodymų visumos analize ir teisės normomis.

ABTĮ 44 straipsnis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam priteisė pusės turėtų teismo išlaidų atlyginimą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas taikė iš esmės teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Kadangi šis sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, tai ABTĮ 44 straipsnio pagrindu iš apelianto, kurio apeliacinis skundas atmetamas, priteistinos A. V. turėtos teismo išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 800 litų ( 231,70 Euro) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, yra pagrįstos pateiktais byloje dokumentais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ramundas GM“ apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. V. iš UAB „Ramundas GM“ 231,70 ( du šimtus trisdešimt vieną eurą 70 eurocentų) Euro atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas