A-393-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-393-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02584-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Dirvono, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, L. M. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2013 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4001 „Dėl negautos pensijos dalies išmokėjimo“ (toliau – ir VSDFV Sprendimas Nr. (6.5) I-4001); 2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyrius, atsakovas) išmokėti paveldėtojui D. R. iš P. R. paveldėtą pinigų sumą.

Pareiškėjas paaiškino, kad VSDFV Sprendime Nr. (6.5) I-4001 nurodytos aplinkybės neatitinka realiai įvykusių faktinių aplinkybių, todėl šis aktas pažeidžia pareiškėjo (paveldėtojo) teises. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo motinai J. R., pareiškėjo tėvas P. R. paveldėjo jos turtą, įskaitant jai neišmokėtą pensijos dalį. 2009 gruodžio mėnesį pareiškėjo tėvas kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo. VSDFV Panevėžio skyrius apskaičiavo ir pateikė pažymą, kad J. R. neišmokėta pensijos dalis yra 2 471,73 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 nutarimu Nr. 144 patvirtinto Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Išmokėjimo tvarkos aprašas)12 punktu, P. R. apskaičiuotos neišmokėtos pensijos dalis turėjo būti išmokėta 2012 m. birželio mėn., tačiau jis (duomenys neskelbtini) mirė. VSDFV nepagrįstai vadovavosi Išmokėjimo tvarkos aprašo nuostatomis, nes jame nurodyta, kaip išmokamos pensijos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas. Pareiškėjas teigė, kad jis niekada neturėjo jokio teisinio pagrindo kreiptis į VSDFV Panevėžio skyrių dėl neišmokėtos pensijos dalies pagal Išmokėjimo tvarkos apraše nurodytą tvarką, t. y. pateikti prašymą ir kitus dokumentus, nes mirusios J. R. neišmokėtos pensijos dalį pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) paveldėjo ir jos savininku tapo P. R. Be to, tokio kreipimosi pagrindo nenumato teisės aktai. Pareiškėjas akcentavo, kad jis nepriėmė J. R. palikimo ir jokių paveldėjimo teisių į jos turtą neturi, todėl paveldėjimo teisės liudijimo, kad jis paveldėjo J. R. neišmokėtos pensijos dalį, kurį reikia pateikti pagal Išmokėjimo tvarkos aprašą jis niekada neturės. Todėl VSDFV teiginys, esą jam nepriklauso paveldėtos sumos, nes jis kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių po Išmokėjimo tvarkos apraše nurodytos datos ir jas išmokėti nėra teisinio pagrindo, prieštarauja teisės aktams ir pažeidžia pareiškėjo (paveldėtojo) teises. Pareiškėjas pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį iš savo tėvo P. R. paveldėjo visas turtines reikalavimo teises, taip pat ir teisę į VSDFV Panevėžio skyriaus neišmokėtą pinigų sumą.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 25–28) paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatyme (toliau – ir Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas, PSDI) ir Išmokėjimo tvarkos aprašo 7 punktą pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo turtas. Pagal Išmokėjimo tvarkos aprašo 7 ir 6.1-6.6 punktus rašytinis prašymas dėl neišmokėtos pensijos dalies turėjo būti pateiktas iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjo teiginys, esą 2009 m. gruodžio mėn. jo tėvas P. R. kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių dėl J. R. neišmokėtos pensijos dalies nepagrįstas, nes VSDFV Panevėžio skyriuje 2009 m. gruodžio 29 d. buvo gautas P. R. prašymas tik dėl laidojimo pašalpos išmokėjimo. Be to, paveldėjimo teisės liudijimas ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimas VSDFV Panevėžio skyriui (Išmokėjimo tvarkos aprašo 7 p.) nebuvo ir negalėjo būti pateiktas, nes P. R. nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir šią aplinkybę patvirtina oficialus rašytinis įrodymas – 2013 m. balandžio 17 d. pareiškėjui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą.

Vadovaujantis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, asmuo, siekiantis pasinaudoti nustatytomis teisėmis ar įgyti atitinkamas teises, turi kreiptis į kompetentingą viešojo administravimo subjektą su prašymu. VSDFV Panevėžio skyrius, veikdamas kaip rūpestingas ir atidus viešojo administravimo subjektas, siekdamas padėti P. R. tinkamai įgyvendinti savo teises, 2009 m. gruodžio 30 d. paruošė pažymą apie negautas J. R. išmokas ir / ar įsiskolinimą. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo tėvui P. R., pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių su prašymu dėl išmokos mirus pensijos gavėjui.

VSDFV Panevėžio skyrius 2012 m. gegužės 22 d paruošė pažymą apie negautas mirusiajam P. R. priklausančias išmokas ir / ar įsiskolinimą. Pareiškėjas 2013 m. balandžio 26 d. raštu kreipėsi su prašymu dėl negautos pensijos išmokėjimo į VSDFV Panevėžio skyrių po Išmokėjimo tvarkos apraše nustatyto termino, todėl VSDFV Panevėžio skyrius 2013 m. gegužės 2 d. raštu pareiškėją informavo, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti prašomą išmoką, nes nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme, nei Išmokėjimo tvarkos apraše nenumatyta taikyti išimtis ir išmokėti negautą pensijos dalį asmenims, kurie kreipėsi po 2012 m. gruodžio 31 d.

VSDFV Panevėžio skyrius, vykdydamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytas funkcijas, vadovavosi įstatymais ir kitais teisės aktais, todėl nėra įrodymų, kad atsakovas veikė netinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 11–13) paaiškino, kad asmuo, siekdamas gauti mirusio asmens negautą pensijos dalį, turi pateikti prašymą ir kitus Išmokėjimo tvarkos aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus, pagal šį prašymą negauta pensijos dalis išmokama per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. (Išmokėjimo tvarkos aprašo 12 p.). Pareiškėjas su prašymu dėl negautos pensijos išmokėjimo į VSDFV Panevėžio skyrių kreipėsi 2013 m. balandžio 26 d., t. y. po Išmokėjimo tvarkos apraše nustatyto termino, todėl VSDFV Panevėžio skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2013 m. gegužės 2 d. raštu Nr. (10.12) 3-19533 pareiškėją informavo, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti prašomą sumą. Nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme, nei Išmokėjimo tvarkos apraše nenumatyta taikyti išimtis ir išmokėti negautą pensijos dalį asmenims, kurie kreipėsi po 2012 m. gruodžio 31 d. Pensijos dalies išmokėjimo įstatymas ir Išmokėjimo tvarkos aprašas buvo oficialiai paskelbti, todėl pareiškėjas, būdamas pakankamai rūpestingas, galėjo susipažinti su šių norminių teisės aktų nuostatomis. Be to, apie tai, kad dėl mirusiojo negautos pensijos dalies paveldėtojams reikia kreiptis iki 2012 m. gruodžio 31 d., visuomenė buvo nuolat informuojama spaudoje ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis. VSDFV teritoriniai skyriai nedisponuoja informacija apie mirusių pensininkų paveldėtojus, todėl Išmokėjimo tvarkos apraše yra nustatyta, kad dėl 1995–2002 metais neišmokėtos pensijų dalies sumos už mirusius pensininkus paveldėtojai į VSDFV teritorinius skyrius turi kreiptis patys, pateikdami prašymą ir kitus Išmokėjimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu (b. l. 64–68) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2009 m. gruodžio 29 d. P. R. kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių su prašymu dėl laidojimo išmokos mirus sutuoktinei J. R. (b. l. 29). VSDFV Panevėžio skyrius 2009 m. gruodžio 30 d. išdavė P. R. pažymą apie negautas J. R. išmokas (b. l. 30). 2010 m. balandžio 23 d. Panevėžio rajono notarų biuras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą P. R., kuris paveldėjo sutuoktinės J. R. turtą (b. l. 20). (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių su prašymu dėl laidojimo išmokos mirus P. R. (b. l. 31). VSDFV Panevėžio skyrius (duomenys neskelbtini) išdavė pareiškėjui pažymą apie mirusiajam neišmokėtas išmokas, kurioje nurodyta, kad P. R. neišmokėta invalidumo / netekto darbingumo pensija (1 061,24 Lt) ir našlių pensija (63 Lt) (b. l. 32). 2013 m. balandžio 17 d. Panevėžio rajono notarų biuras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriame nurodyta, kad mirusio P. R. turtą paveldi lygiomis dalimis jo vaikai: A. R. ir D. R. (b. l. 21). 2013 m. balandžio 26 d. pareiškėjas pagal paveldėjimo teisės liudijimą kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių dėl P. R. neišmokėtos J. R. negautos pensijos likučio (b. l. 33–34). VSDFV Panevėžio skyrius 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (10.12) 3-19533 pareiškėjo prašymo netenkino, nes prašymas dėl šios išmokos paduotas pasibaigus teisės aktuose (Išmokėjimo tvarkos apraše) nustatytam pensijos dalies sumų išmokėjimo terminui, todėl išmokėti prašomą išmoką nėra teisinio pagrindo (b. l. 35–36). Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimu, kreipėsi su skundu į VSDFV (b. l. 14), kuri Sprendimu Nr. (6.5) I-4001 pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 15–16).

Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas, įsigaliojęs nuo 2008 m. sausio 1 d., nustatė negautos senatvės ar invalidumo pensijos dalies, kurios 1995–2002 metais dirbę pensininkai negavo dėl to, kad pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta senatvės ir invalidumo pensija, išmokėjimo sąlygas ir tvarką. Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad senatvės ar invalidumo pensijos dalimi laikomas asmeniui paskirtos senatvės ar invalidumo pensijos ir priklausiusios mokėti pensijos, kurios dydis pagal Pensijų įstatymo nuostatas buvo ribojamas dėl gautų draudžiamųjų pajamų dydžio, dydžių skirtumas. Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2010 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, VSDFV teritoriniams skyriams ir VSDFV Užsienio išmokų tarnybai senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumas pradedant mokėti nuo 2008 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 9 straipsnio nuostatas, Išmokėjimo tvarkos apraše, kuris įsigaliojo nuo 2008 m. vasario 29 d., nustatė negautos pensijos dalies išmokėjimo eiliškumą ir periodiškumą.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus 2009 m. gruodžio 8 d. įstatymui Nr. XI-530, Pensijos dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 metais, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1780, įsigaliojusiu nuo 2010 m. sausio 1 d., atitinkamai buvo pakeisti Išmokėjimo tvarkos aprašo 6.3–6.5 ir 12 punktai. Išmokėjimo tvarkos aprašo 6.6 punkte nustatyta, kad už mirusius po 2008 m. sausio 1 d. senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos laikantis Išmokėjimo tvarkos aprašo 6.1–6.4 punktuose nustatytos tvarkos, atsižvelgiant į mirusiojo asmens amžių 2008 m. sausio 1 d. (pagal nustatytą tvarką, už mirusius po 2008 m. sausio 1 d. gavėjus, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo jaunesni nei 65 metų, minėtos sumos buvo išmokamos 2012 m. birželio mėn.).

Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiajam asmeniui, kuris atitiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas. Išmokėjimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, teritoriniam skyriui, mokėjusiam senatvės ar invalidumo pensiją mirusiajam, pateikus rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke rekvizitus ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą, t. y. nustatyta, kad turto paveldėtojas, nustatytais terminais kreipdamasis į VSDFV teritorinį skyrių su prašymu dėl mirusiojo pensijos dalies išmokėjimo, privalo pateikti ir Išmokėjimo tvarkos aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus. Išmokėjimo tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad jeigu šio Aprašo 7 punkte nurodyti asmenys rašytinius prašymus ir nurodytus dokumentus pateikia praėjus šio Aprašo 6.1–6.6 punktuose nustatytam išmokėjimo eilės tvarkos terminui, senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos šiems asmenims išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, paveldėtojas, siekdamas gauti mirusio asmens negautą pensijos dalį, pats turi pateikti prašymą ir kitus Išmokėjimo tvarkos aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Neįvykdžius nors vienos iš nurodytų sąlygų, teisė į mirusiam asmeniui neišmokėtą pensijos dalį neįgyjama.

Teismas nustatė, kad mirusiai J. R. neišmokėtos pensijos turto paveldėtojas į VSDFV Panevėžio skyrių kreipėsi dėl vienkartinės išmokos laidojimo išmokėjimo 2009 m. gruodžio 29 d. (b. l. 29). P. R. paveldėjimo teisės liudijimas dėl mirusios sutuoktinės J. R. buvo išduotas 2010 m. balandžio 23 d. (b. l. 20). P. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 21), tačiau jis iki mirties į VSDFV Panevėžio skyrių dėl jo paveldėtos teisės į mirusiai sutuoktinei J. R. neišmokėtą pensijos dalį išmokėjimo nesikreipė, todėl J. R. neišmokėtos pensijos dalis 2012 m. birželio mėnesį P. R. negalėjo būti išmokėta. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą patvirtina, kad po J. R. mirties P. R. palikimą priėmė, bet neįformino paveldėjimo teisių (b. l. 21). Mirus P. R. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21), jo paveldėtojas D. R. į VSDFV Panevėžio skyrių kreipėsi tik 2013 m. balandžio 2 d., pasibaigus Išmokėjimo tvarkos apraše nustatytam terminui, t. y. po 2012 m. gruodžio 31 d. Kadangi P. R. nesikreipė dėl J. R. neišmokėtos pensijos dalies, pareiškėjas automatiškai nepaveldėjo teisės į J. R. neišmokėtą pensijos dalį, todėl jis su prašymu į VSDFV Panevėžio skyrių po tėvo P. R. mirties galėjo kreiptis tik iki 2012 m. gruodžio 31 d. Teismas konstatavo, kad byloje nepateikti įrodymai, jog pareiškėjas tokius veiksmus atliko, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti neišmokėtos pensijos dalį, nors ją buvo paveldėjęs po P. R. mirties.

Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad mirusios J. R. neišmokėto turto paveldėtojas į VSDFV Panevėžio skyrių 2009 m. gruodžio 29 d. kreipėsi dėl vienkartinės laidojimo išmokos išmokėjimo (b. l. 29), bet ne dėl J. R. neišmokėtos pensijos, todėl pareiškėjo argumentą, esą P. R. 2009 m. gruodžio mėn. kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių dėl neišmokėtos pensijos dalies teismas atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 29).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (2005 m. liepos 1 d. redakcija) patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Pensijų mokėjimo nuostatai) 80 punkte yra nustatyta, kad <...> pensininkui apskaičiuotos kitos pensijų sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos mirusio pensininko įpėdiniams (pagal įstatymą ar pagal testamentą), kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, arba (ir) mirusį pensininką pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, vykdydamas viešojo administravimo subjekto pareigas, 2009 m. gruodžio 30 d. P. R. paruošė pažymą apie negautas J. R. išmokas ir / ar įsiskolinimą (b. l. 30).

Pareiškėjo argumentą, esą P. R. neišmokėta pensijos dalis turėjo būti išmokėta 2012 m. birželio mėnesį, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes P. R. iki mirties į VSDFV Panevėžio skyrių dėl jo paveldėtos teisės į mirusiai sutuoktinei J. R. neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimą nesikreipė ir jam paveldėjimo teise suteiktos teisės gauti neišmokėtos J. R. pensijos dalį nerealizavo.

III. Pareiškėjas D. R. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 74) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis ir argumentais, kuriuos apeliantas buvo išdėstęs skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Papildomai apeliantas paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių dėl mirusiajam P. R. priklausiusios neišmokėtos pensijos išmokėjimo ir išmokos skyrimo pensijos gavėjui mirus, kaip tai numatyta Išmokėjimo tvarkos apraše, tačiau VSDFV Panevėžio skyrius, atlikdamas viešojo administravimo subjekto funkcijas, nebuvo rūpestingas ir atidus, neperžiūrėjo P. R. archyvinės bylos, kurioje turėjo būti duomenys apie jam neišmokėtą J. R. pensijos dalį, ir neišdavė notarui skirtos pažymos apie mirusiam P. R. 2 471,73 Lt neišmokėtą pensijos dalį.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad paveldėta pensijos dalis galėjo būti išmokėta tik Išmokėjimo tvarkos apraše nurodytais terminais, nes apeliantas nėra nei asmuo, kuriam neišmokėta pensija, nei asmuo, kuris paveldėjo pensijos dalį iš asmenų, nurodytų Išmokėjimo tvarkos apraše. Dėl to pensijos dalis pareiškėjui (apeliantui) turėjo būti išmokėta vadovaujantis Pensijų išmokėjimo nuostatų 80 punkto pagrindu.

Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 85–87) atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, motyvavo savo išvadas, tinkamai išaiškino ir taikė materialiąsias bei proceso teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti ar keisti nėra pagrindo. Remdamasis Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo ir Išmokėjimo tvarkos aprašo normų sistemine analize, atsakovas teigia, kad asmuo, siekdamas gauti mirusio sutuoktinio negautą pensijos dalį, turėjo įgyvendinti dvi minėtuose teisės aktuose nustatytas sąlygas, t. y.: pateikti rašytinį prašymą ir Išmokėjimo tvarkos aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme, nei Išmokėjimo tvarkos apraše nenumatyta taikyti išimtis ir išmokėti negautą pensijos dalį asmenims, kurie kreipėsi po 2012 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, iki 2012 m. gruodžio 31 d. nustatytas terminas prašymui ir dokumentams dėl neišmokėtos pensijos dalies pateikti yra naikinamasis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas inicijavo šią administracinę bylą, siekdamas, kad jam būtų išmokėta jo motinai J. R. (mirė (duomenys neskelbtini)) priklausiusi išmokėti pagal Pensijų dalies išmokėjimo įstatymą ir Išmokėjimo tvarkos aprašą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis, į kurią turtinė teisė pareiškėjui perėjo paveldėjimo tvarka po jo tėvo P. R. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas (2009 m. gruodžio 8 d. įstatymo Nr. XI-530 redakcija, galiojanti nuo 2010 m. sausio 1 d.). Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir 9 straipsniu įstatymų leidėjas pavedė Vyriausybei iki 2008 m. kovo 1 d. nustatyti šių pensijų dalių sumų išmokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 buvo patvirtintas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašas (2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1780 redakcija, galiojanti nuo 2010 m. sausio 1 d.).

Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 1 straipsnyje apibrėžiant šio įstatymo paskirtį nurodyta, kad šis įstatymas nustato valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo sąlygas ir tvarką tiems šių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija.

Asmenys, turintys teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį pagal šį specialųjį įstatymą numatyti Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje.

Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas J. R. Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies prasme pripažino asmeniu, turinčiu teisę į negautą pensijos dalį. VSDFV Panevėžio skyriaus 2009 m. gruodžio 30 d. pažymoje Nr.(5.1)-31262, išduotoje (duomenys neskelbtini) mirusiosios sutuoktiniui P. R. nurodė, kad J. R. neišmokėta negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumą – 2471,73 Lt.

Pagal bylos aplinkybes yra aktualios Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatos, kurios reglamentuoja mirusiam pensijos gavėjui priklausiusios pagal šį įstatymą senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumos išmokėjimą, taip pat šio įstatymo galiojimas laike.

Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, kuris atitiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas.

Paveldėjimo teisiniu santykius reglamentuoja CK normos. CK 5.11 straipsnis nustato įpėdinių pagal įstatymą eiles. Pagal šio straipsnio 1 dalį pirmosios eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai). CK 5.13 straipsnyje, kuris reglamentuoja sutuoktinių paveldėjimo teisę, nurodyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros įpėdiniais (jeigu jų yra) atitinkamomis šioje įstatymo normoje nurodytomis dalimis.

Iš byloje esančio 2010 m. balandžio 23 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą matyti, kad J. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos sutuoktinis P. R. 2013 m. balandžio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą patvirtina, kad P. R., mirusio (duomenys neskelbtini), jo turtą paveldėjo jo vaikai A. R. ir D. R.

Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 metais Vyriausybės nustatyta tvarka. Šioje įstatymo normoje taip pat nurodyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai ir Užsienio išmokų tarnyba senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumas pradeda išmokėti nuo 2008 m. liepos 1 d. Taigi, Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtas laikotarpis (nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. pabaigos) per kurį asmenims, turintiems teisę pagal šį specialųjį įstatymą gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį (PDAĮ 3 str. 1 d.), arba asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo turtas (PDAĮ 3 str. 2 d.), turėjo būti išmokėtos šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotos pensijų dalių sumos.

Išmokėjimo tvarkos aprašo 6 punktas nustatė senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo eilės tvarką, atsižvelgiant į asmenų, turinčių teisę gauti šių pensijos dalių išmokas pagal Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, amžių šio įstatymo įsigaliojimo dieną. Šio Aprašo 6.1-6.4 punktuose išdėstyta senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo eilės tvarka nuo 2008 m. liepos mėnesio iki 2012 m. birželio mėnesio, atsižvelgiant į pensijų gavėjų amžių (75 ir daugiau metų; 70 ir daugiau metų; 65 ir daugiau metų; jaunesni nei 65 metų), o 6.5 ir 6.6 punktai nustato terminus, kuriais išmokamos senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos už mirusius iki 2008 m. sausio 1 d. ir po 2008 m. sausio 1 d. šių pensijų dalių gavėjus.

Išmokėjimo tvarkos aprašo 6.6 punkte nurodyta, kad už mirusius po 2008 m. sausio 1 d. senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus – laikantis šio Aprašo 6.1-6.4 punktuose nustatytos tvarkos, atsižvelgiant į mirusiojo asmens amžių. Pagal Aprašo 6.1-6.4 punktus, jei apskaičiuotų išmokėti pensijų sumų dalys asmenims, kuriems 2008 m. sausio 1 d. buvo sukakę 65 ir daugiau metų, o po to pagal eiliškumą, kurie buvo jaunesni nei 65 metų, jei apskaičiuota išmokos suma viršija 100 Lt, galutinis apskaičiuotos sumos išmokėjimo terminas - 2012 m. birželio mėnuo.

Išmokėjimo tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad jeigu šio Aprašo 7 punkte nurodyti asmenys (t. y. asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas) rašytinius prašymus ir šio Aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus pateikia praėjus šio Aprašo 6.1–6.6 punktuose nustatytam išmokėjimo eilės tvarkos terminui, senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos šiems asmenims išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo prašymų kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 dienos.

Iš Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžto senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumų išmokėjimo termino (nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. pabaigos), kurį šiame laiko intervale (nuo 2008 m. liepos mėnesio iki 2012 m. gruodžio 31 d.) į atitinkamus etapus suskaido Išmokėjimo tvarkos aprašo 6 ir 12 punktai, nustatantys minėtų pensijų dalių sumų išmokėjimo eiliškumą pagal pirmiau minėtus kriterijus, matyti, kad įstatymų leidėjas Pensijų dalies išmokėjimo įstatymu nenustatė jokių išlygų, suteikiančių galimybę išmokėti minėtų pensijų dalių sumas po 2012 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatas, savo jurisprudencijoje iš esmės analogiškose bylose yra pažymėjęs, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas laike suponuoja išvadą, kad nurodytas terminas (2012 m. gruodžio 31 d.) yra naikinamasis terminas, kuris negali būti teismo atnaujintas (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Tokį Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatų aiškinimą atitinka Išmokėjimo tvarkos aprašo 12 punktas, kuriame imperatyviai išreikšta, kad senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1677/2014, 2015 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-173-143/2015). Nuostatos, kad prašymai dėl mirusiajam pensijos gavėjui pagal Pensijų dalies išmokėjimo įstatymą neišmokėtos pensijos dalies sumų išmokėjimo turėjo būti pateikti ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d., išdėstytos ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose, kurių faktinės aplinkybes panašios, o sprendžiant ginčą taikytos tos pačios tesiės normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-886/2014, 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1169/2014, 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1386/2014).

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo minėtos LVAT praktikos, nes bylų aplinkybės panašios, o ginčo teisiniams santykiams taikytinos tos pačios teisės normos.

Pirmosios instancijos teismas ištyręs įrodymus pagrįstai nustatė, kad dėl J. R., mirusiai (duomenys neskelbtini), t. y. po 2008 m. sausio 1 d. (Išmokėjimo tvarkos aprašo 6.6 punktas) neišmokėtos pagal Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo pensijos dalies sumos išmokėjimo prašymas VSDFV Panevėžio skyriui iki įstatymu nustatyto naikinamojo termino pabaigos (2012 m. gruodžio 31 d.) nebuvo pateiktas. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad P. R. 2009 m. gruodžio 29 d. prašymas VSDFV Panevėžio skyriui buvo pateiktas dėl laidojimo pašalpos skyrimo mirus sutuoktinei J. R. Šio prašymo paskirtis ir tikslas aiškiai išreikšti prašymo pavadinime ir jo tekste.

Pagal Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma išmokama be asmens, turinčio teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumą, prašymo, apskaičiuotą sumą pervedant į tokio asmens sąskaitą banke. Išmokėjimo tvarkos aprašo 7 ir 12 punktai, kurie susiję su Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimu, nustato tvarką, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisės tvarka pereina mirusiojo asmens turtas, gali gauti pensijų dalies sumas už mirusius pensijų gavėjus, pateikę ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. prašymą kartu su dokumentais, nurodytais šio Aprašo 7 punkte. Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, kuris atitiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, turintys asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas, nustatyta tvarka (pateikdami rašytinį prašymą) ir iki nustatyto termino turėjo pareikšti savo valią dėl apskaičiuotos pensijos dalies sumos perėmimo ir pateikti reikiamus dokumentus.

Teisėjų kolegija, patikrinus bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus bylai reikšmingo teisinio reguliavimo kontekste, sprendime teisingai nurodė, kad pareiškėjo 2013 m. balandžio 26 d. prašymas dėl negautos pensijos išmokėjimo, VSDFV Panevėžio skyriui pagal Pensijų dalies išmokėjimo įstatymą ir jį įgyvendinančias Išmokėjimo tvarkos aprašo nuostatas negalėjo būti pagrindas išmokėti jo motinai J. R., mirusiai po 2008 m. sausio 1 d. ((duomenys neskelbtini)) 1995–2002 metais neišmokėtą pensijos, kuri buvo ribojama pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas dėl gautų draudžiamųjų pajamų dydžio, dalies sumą, nes pareiškėjo prašymas pateiktas suėjus Pensijų dalies išmokėjimo įstatymu nustatytam naikinamajam terminui. Nustatęs bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyręs (ABTĮ 81 str.), teisingai taikydamas teisės normas, pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 14 d. sprendime priėjo prie pagrįstų ir teisėtų išvadų, kad VSDFV Panevėžio skyrius 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (10.12) 3-19533 pagrįstai netenkino pareiškėjo 2013 m. balandžio 26 d. prašymo, o ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija 2013 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4001 pagrįstai pritarė minėtam VSDFV teritorinio skyriaus sprendimui.

Dėl apelianto argumentų, esą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Išmokėjimo tvarkos apraše nurodytais terminais, teisėjų kolegija pažymi, kad minėtą terminą nustato Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, o Išmokėjimo tvarkos aprašas šio įstatymo nustatytame intervale (2008–2012 metai) tik detalizuoja šios įstatymo normos įgyvendinimo tvarką. Teisės aktų hierarchijos principo kontekste pažymėtina, kad teismas ginčą išnagrinėjo taikydamas įstatymą ir kartu atsižvelgdamas į jo įgyvendinimo tvarką nustatančio poįstatyminio teisės akto nuostatas.

Apelianto argumentai, esą jo motinai apskaičiuotos pensijos dalies suma jam turėjo būti išmokėta vadovaujantis Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, atmestini kaip nepagrįsti. Pabrėžtina, kad apelianto minimi Pensijų mokėjimo nuostatai yra bendros paskirties teisės aktas, skirtas reglamentuoti bendrus valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimus, o Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas ir su šio įstatymo įgyvendinimu susijęs Išmokėjimo tvarkos aprašas, yra specialieji teisės aktai, skirti atskirai, specifinei valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo santykių sričiai reglamentuoti, t.y. išmokėti pensijų nepriemokas tiems pensijų gavėjams, kuriems nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. nebuvo išmokėta visa paskirta pensija, nes jie turėjo draudžiamųjų pajamų, taip pat nustato taisykles, kurių laikantis išmokamos šių pensijų dalių sumos už mirusius pensijų gavėjus. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai vadovavosi Pensijų dalies išmokėjimo įstatymu ir Išmokėjimo tvarkos aprašu.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovas, atlikdamas viešojo administravimo subjekto funkcijas, nebuvo rūpestingas ir atidus. Byloje nustatyta, kad VSDFV Panevėžio skyrius 2009 m. gruodžio 30 d., t.y. kitą dieną po to, kai P. R. kreipėsi dėl laidojimo pašalpos mirus sutuoktinei J. R. skyrimo, išdavė jo vardu pažymą Nr.(5.1)-31262 dėl J. R. neišmokėtos jos negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dalies sumos (2471,73 Lt), kuri jai priklausė pagal Pensijų dalies išmokėjimo įstatymą. Minėta pažyma Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies prasme buvo išduota tinkama asmeniui, t.y. asmeniui, kuriam paveldėjimo tvarka gali pereiti mirusiojo asmens (sutuoktinio) turtas. Taigi informacija apie J. R. neišmokėtą jos negautos pensijos dalies sumą buvo suteikta tinkamam subjektui ir tai buvo padaryta neatidėliojant. Tarp šios pažymos išdavimo iki pirmiau minėto naikinamojo termino (2012 m. gruodžio 31 d.) buvo trejų metų laiko tarpas pasinaudoti Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta teise. Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas ir Išmokėjimo tvarkos aprašas nenustatė šį įstatymą vykdantiems VSDFV teritoriniams skyriams pareigos kontroliuoti, ar asmenys, kuriems pagal minėtą įstatymo normą paveldėjimo tvarka gali pereiti mirusiam pensijos gavėjui apskaičiuota pensijos dalies suma, pasinaudojo teise gauti šią pensijos dalies sumą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, jas tinkamai įvertino pagal įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Arūnas Dirvonas