Legislator Case Law & Legislation
AS-174-261/2015 AI generated

AS-174-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-174-261/2015
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. Š. (K. Š.), J. D. (J. D.), M. M., V. M., V. C. (V. C.) ir G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. Š. (K. Š.), J. D. (J. D.), M. M., V. M., V. C. (V. C.) ir G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

AS-174-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi (b. l. 20-22) pareiškėjų skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-174-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05086-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. Š. (K. Š.), J. D. (J. D.), M. M., V. M., V. C. (V. C.) ir G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. Š. (K. Š.), J. D. (J. D.), M. M., V. M., V. C. (V. C.) ir G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjai K. Š. (K. Š.), J. D. (J. D.), M. M., V. M., V. C. (V. C.) ir G. B. (toliau – ir pareiškėjai) 2014 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-4), kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. A30-2814 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. A30-3422 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“; 3) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją grąžintinuose natūra Pylimėlių rėžinio kaimo, esančio Vilniuje, žemių plotuose prie (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui (toliau – ir NŽT Vilniaus skyrius).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi (b. l. 20-22) pareiškėjų skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nusprendė, kad kadangi NŽT Vilniaus skyrius 2014 m. lapkričio 5 d. raštu informavo pareiškėjus, jog NŽT Vilniaus skyrius 2014 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-716 „Dėl žemėtvarkos planavimo dokumento rengimo“ netenkino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. rugsėjo 30 d. prašymo nustatyta tvarka pateikti reikalavimus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir greta esančios laisvos valstybinės žemės formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, todėl projektas nebus rengiamas, o tai reiškia, kad skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymas Nr. 30-2814 nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Taip pat teismas sprendė, jog neturint įrodymų, patvirtinančių, kad dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto (skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymas Nr. 30-3422 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo“) rengimo organizatorius parengė reikalavimus bei su jais kreipėsi į NŽT skyrių, t. y. dar nėra aišku, ar NŽT pritars tokiam projekto rengimui, tai šiuo atveju, pareiškėjai bando inicijuoti ginčą į ateitį, todėl nesant ginčo šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme. Teismas pažymėjo, kad būtent NŽT priimtas sprendimas (jei bus pritarta projekto rengimui) dėl projekto rengimo ir sukels pareiškėjams teisines pasekmes. Trečiasis skundo reikalavimas laikytas išvestiniu iš pirmųjų dviejų, todėl teismui atsisakius priimti šiuos reikalavimus, atsisakyta priimti ir šį išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. Pareiškėjai K. Š. (K. Š.), J. D. (J. D.), M. M., V. M., V. C. (V. C.) ir G. B. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 33-37), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti nagrinėti skundą.

Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog NŽT Vilniaus skyriui netenkinus savivaldybės prašymo, projektas nebus rengiamas, ir kad skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymas nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Teismas tokią išvadą padarė neturėdamas (neperskaitęs) NŽT Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 3 d. rašto Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-716 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui ir H.

S.. Šiame rašte kategoriškai neatsisakoma pateikti reikalavimus formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, o tik informuojama, kad nurodytoje teritorijoje turėtų būti formuojamas grąžintinas natūra žemės sklypas. Be to, šiame rašte prašoma informuoti, ar ginčo žemėje galima suformuoti valstybinės žemės sklypą grąžinimui natūra piliečiams. Rašte taip pat nurodoma, matyt H. S., (duomenys neskelbtini) sklypo savininkui, kad šį raštą galima skųsti. Taigi, jeigu pareiškėjų skundas nebus priimtas nagrinėti teisme, NŽT Vilniaus skyrius, priklausomai nuo savivaldybės atsakymo, gali pateikti reikalavimus Formavimo ir pertvarkymo projektui rengti ir įsiterpusio ploto prašytojas H.

S. dėl NŽT Vilniaus skyriaus atsisakymo pateikti reikalavimus gali skųstis. Esant tokioms aplinkybėmis, akivaizdu, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymas sukels rimtas teisines pasekmes pareiškėjams. Taip pat, kad teismo išvada, jog ginčijamas įsakymas nesukels jokių rimtų teisinių pasekmių pareiškėjams, yra nepagrįsta, patvirtina ir jau po pateikto skundo teismui NŽT Vilniaus skyriaus ir pareiškėjų gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. A51-101522/14(2.14.2.12-MP8), kuriame informuojama, kad nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d.

įsakymą Nr. A30-2S14 ir pakartotinai prašoma pateikti reikalavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmasis ir antrasis skundo reikalavimai yra tiesiogiai susiję su skundo pagrindiniu trečiuoju reikalavimu. Priimdamas ginčijamus aktus, atsakovas slepia nuo Pylimėlių rėžinio kaimo savininkų jų turėtą grąžintiną žemę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatas.

Grąžintiną žemę atsakovas nepagrįstai įvardina, kaip laisvą valstybinę ir nepagrįstai ketina parduoti tretiesiems asmenims. Teismas nepagrįstai taiko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) patvirtintų Taisyklių nuostatas, kai nagrinėjamoje byloje pagrindu yra Atkūrimo įstatymo nuostatos.

Teigia, kad nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjų skundo antrasis reikalavimas yra bandymas inicijuoti ginčą į ateitį, kad dėl antrojo 2014 m. lapkričio 20 d. atsakovo įsakymo ginčo nėra, todėl šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme. Tuoj po skundo teismui pateikimo iš atsakovo Miesto plėtros departamento buvo gautas 2014 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. A51-101769/14(2.14.2.12-MP8), kuriame informuojama, kad tenkinti pareiškėjų prašymą dėl žemės sklypo suformavimo grąžinimui natūra pareiškėjų nurodytoje vietoje ties (duomenys neskelbtini) nėra galimybės. Sujungti Pylimėlių rėžinio kaimo pretendentams grąžintiną žemę su besiribojančiu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtino), taip skubama, kad praėjus vos 6 dienoms po ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymo priėmimo, Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje www.vilnius.lt 2014 m. lapkričio 26 d. paskelbta, kad pradedamas rengti apie 2 342 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas suformuoti apie 215 kv. m. įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu sklypu. Esant tokioms aplinkybėms, nepagrįsti teismo motyvai, jog jis neturi jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl šio formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizatorius parengė reikalavimus bei su jais kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių.

Mano, jog trečiasis skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus nėra išvestinis, tačiau pagrindinis. Pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas (5 str. 2 d. 1 p.; 12 str. 3 p.), įsiterpusioji neužstatyta žemė, kurią atsakovas ketina priskirti sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir parduoti tretiesiems asmenims, nėra valstybės išperkama, turi grąžintinos natūra Pylimėlių rėžinio kaimo savininkams statusą. Todėl teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą, nepagrįstai taikė Taisyklių 16, 24, 25, 67, 62, 69 punktus ir ŽPDRIS priemones, kai privalu taikyti Atkūrimo įstatymo nuostatas ir šio įstatymo pagrindu naikinti atsakovo įsakymus ir įpareigoti atsakovą atlikti Atkūrimo įstatymu jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai yra pretendentai į nuosavybės teisių į žemę, buvusiame Pylimėlių rėžiniame kaime, Vilniuje, atkūrimą. Ginčo byloje dėl to nėra. Kaip nurodo pareiškėjai, iki šiol jiems ir kitiems Pylimėlių rėžinio kaimo pretendentams nuosavybės teisės atkurtos tik į dalį turėtos žemės. Todėl buvusio Pylimėlių rėžinio kaimo teritorijoje po pareiškėjų prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimo buvę laisvi (neužstatyti) žemės plotai (sklypai) kitų žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykių bei žemės tvarkymo ir administravimo veiklos prasme turėjo ir turi būti laikomi nelaisvi (užstatyti), t. y. turintys grąžintinos natūra žemės statusą, ir jų teisinė bei kita padėtis pirmiausia turėjo ir turi būti sprendžiama pareiškėjų nuosavybės teisių į tą žemę atkūrimo atžvilgiu.

Skundžiamais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. A30-2814 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A30-3422 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nutarta pradėti valstybinės žemės sklypų, esančių prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektų, kurių tikslas – sujungti įsiterpusius valstybinės žemės plotus su besiribojančiais žemės sklypais, rengimą. Vadinasi iki šių įsakymų priėmimo atsakovas (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) valstybinės žemės plotus prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) laikė laisvais (neužstatytais), tačiau nusprendė pradėti šių žemės sklypų tvarkymo darbus ne pareiškėjų, o kitų trečiųjų asmenų naudai.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog tokie atsakovo veiksmai (šiuo atveju sprendimai) galimai pažeidžia pareiškėjų teises arba įstatymų saugomus jų interesus, todėl jie turi teisę tokius atsakovo aktus ginčyti administraciniame teisme (ABTĮ 5 str. 1 d.; 5 str. 3 d. 1 p.; 15 str. 1 d. 2 p.; 22 str. 1 d.). Dėl šios priežasties konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kadangi skundžiami atsakovo aktai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies – skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant jų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kadangi pagal ABTĮ 71 straipsnio 4 dalį, jeigu prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo paduodamas kartu su skundu (prašymu), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip kitą dieną po skundo (prašymo) priėmimo, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimas gali būti sprendžiamas tik priėmus skundą (prašymą). Šiuo atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakius priimti pareiškėjų skundą, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo. Atsižvelgiant į tai, perdavus pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų išnagrinėti ir pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų K. Š. (K. Š.), J. D. (J. D.), M. M., V. M., V. C. (V. C.) ir G. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys