A-1617-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr. A-1617-822/2015

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-01347-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1; 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo A. D. atstovui advokatui Rimantui Prėskieniui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Natalijai Ivanovskai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo pareiškėjo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą dėl jo sulaikymo, nes šiuo metu Lietuvoje jis yra teisėtai. Paaiškino, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2014 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo nors ir nusprendė nenagrinėti prašymo iš esmės ir nustatyti Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą, tačiau jam suteikė laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir išdavė užsieniečio registracijos pažymėjimą.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu (b. l. 16–17), vadovaudamasis įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 2 dalimi, 118 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. D. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu buvo sulaikytas iki 2015 m. sausio 31 d. apgyvendinant jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras), dėl to, kad jis neturėjo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų (Latvijos Respublikos vizos galiojimas buvo pasibaigęs, o kitos vizos neturėjo). Nors Migracijos departamentas 2014 m. lapkričio 21 d. ir priėmė sprendimą Nr. (15/6-13) 15PR-312, kuriuo nusprendė suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį, tačiau šio departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2014 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr.(15/6-13) 20PR-11 dėl šio užsieniečio perdavimo Lenkijos Respublikai.

Kadangi užsienietis A. D. neteisėtai keliavo per Lietuvos Respubliką (kitas ES valstybes nares), nepateikė migracijos tarnybos pareigūnams paso, yra pagrįstas manymas, kad užsienietis gali sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo perdavimo Lenkijos Respublikai – kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Užsieniečio perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei turėtų įvykti per kelias dienas. Teismas vadovaudamasis įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 2 dalimi (kai sprendžiama dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą) konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju yra aukščiau minėtoje teisės normoje nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai.

II. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 19–20) prašydamas panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė neatsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikta pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio paso kopija, patvirtinta advokato, kuriame yra ir Lenkijos Respublikos išduota galiojanti Šengeno viza. Tai reiškia, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo teisėtai, jo asmenybė yra nustatyta ir nekelia abejonių, todėl teismas negalėjo vien formaliai vadovautis įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatomis, kai nebuvo jokių pagrindų pareiškėjo sulaikymui. Teismo nurodytas formalus pagrindas (sprendimas dėl pareiškėjo perdavimo Lenkijai) negalėjo būti pakankamas tam, kad nebūtų panaikintas pareiškėjo sulaikymas. Toks teiginys grindžiamas ir tuo, kad remiantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija), 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis, valstybės negali sulaikyti asmenį vien dėl to, kad jam yra taikoma šiuo reglamentu nustatyta procedūra.

Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas klaidingai traktuoja tiek įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), tiek ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatas (toliau – ir Reglamentas). Pažymi, kad pareiškėjas buvo sulaikytas tik remiantis Įstatymo numatytais pagrindais (113 str. 2 d.), tačiau tokia pati nuostata yra ir Reglamente (28 str. 2 d.). Remiantis minėtu reglamentavimu, prieglobsčio prašytojo sulaikymas pateisinamas, kai yra įstatyme numatytos prielaidos (trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas perdavimo ar pan.), o kitos švelnesnės alternatyvios prievartos priemonės jo atžvilgiu negali būti veiksmingai taikomos. Nagrinėjamu atveju tokios prielaidos yra, nes pareiškėjas, turėdamas galimybę laisvai judėti, bandė neteisėtai, neturėdamas galiojančių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti ES viduje, išvykti iš Lietuvos. Pažymėtina, kad prieš tai pareiškėjas ilgą laiką neteisėtai gyveno Lietuvoje, o prieglobsčio prašymą pateikė tik būdamas sulaikytas. Pareiškėjui būnant sulaikytam, jo draugas gavo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, tačiau į prieglobsčio prašytojo bylą pareiškėjas jo nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas A. D. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. sausio 31 d. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (dėl to, kad neteisėtai atvyko į Lietuvą ir neteisėtai yra joje). Teismui pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvoje yra neteisėtai, jo pasas yra (duomenys neskelbtini), anksčiau turėtos Latvijos Respublikos vizos galiojimas pasibaigęs, kitos gavęs nebuvo.

Švenčionių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu, vadovaudamasis įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 2 dalimi, atmetė pareiškėjo prašymą panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą. Šioje byloje svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo sulaikymas buvo pagrįstai paliktas galioti vadovaujantis minėtu pagrindu.

Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnis. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija), užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija) užsienietis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija) numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo ir pan.).

Analogiško pobūdžio nuostata yra įtvirtinta ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriame yra išdėstyti valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, 28 straipsnio 2 dalyje, nustatant, kad jei nustatoma didelė rizika, kad asmuo pasislėps, valstybės narės gali sulaikyti atitinkamą asmenį, kad būtų užtikrintos perdavimo procedūros pagal šį reglamentą, individualiai įvertinus konkretų atvejį, ir tik jei sulaikymas yra proporcingas ir kitos švelnesnės alternatyvios priemonės negali būti veiksmingai taikomos.

Iš byloje esančios ir Užsieniečių registracijos centro pateiktos medžiagos nustatyta, kad Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnai 2014 m. spalio 31 d. perdavė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės pareigūnams (duomenys neskelbtini) pilietį A. D., kuris buvo sulaikytas už neteisėtą atvykimą iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, be būtinų kelionės dokumentų, privalomos vizos ar leidimo gyventi Lenkijos Respublikoje. Pareiškėjui neturint dokumentų, kurie patvirtintų teisėtą jo buvimą Lietuvoje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Sienos kontrolės skyrius kreipėsi į teismą su prašymu dėl pareiškėjo sulaikymo, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis, bet ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Lazdijų rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į gautame teikime nurodytas aplinkybes, pareiškėjo neteisėtą buvimą Lietuvoje, nusprendė pareiškėją sulaikyti Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. sausio 31 d. (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p., 114 str. 4 d.).

Migracijos departamentas 2014 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-13) 15PR-312 nenagrinėti pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės, nes už šio prašymo nagrinėjimą gali būti atsakinga kita ES valstybė narė; nustatyti atsakingą ES valstybę narę; suteikti A. D. laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą.

Migracijos departamentas 2014 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-13)20PR-11 dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. D. perdavimo Lenkijos Respublikai. Sprendimas įvykdytas 2014 m. gruodžio 18 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Migracijos departamento 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. (15/6-13) 15PR-312 pareiškėjui buvo suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, ši aplinkybė pati savaime iš esmės nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su pareiškėjo suėmimo pagrįstumu.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas, turėdamas galimybę laisvai judėti, bandė neteisėtai, neturėdamas galiojančių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti ir judėti Europos Sąjungos viduje, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, prieš tai ilgą laiką neteisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje, dėl prieglobsčio suteikimo kreipėsi tik sulaikytas Užsieniečių registracijos cente kaip neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju egzistavo pareiškėjo sulaikymo pagrindas.

Šiame kontekste pabrėžtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR padarė išvadą, kad 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva Nr. 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva Nr. 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2005/85/EB) nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog tam, kad užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, o konkrečiu nagrinėjamu atveju – jo perdavimo, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-115/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-131/2013 ir kt.).

Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, užsieniečio elgesį ir kitas minėtas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad užsieniečio sulaikymo pagrindai nėra išnykę.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė