A-442-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-442-261/2015

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-02162-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 11.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų S. I. M., M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Regitze-6“, S. I. M., M. A., trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant V. K., A. S., dėl sprendimų panaikinimo, sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (II t., b. l. 133-137), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 2.6-81-22074 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. M.“; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 2.6-81-22075 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei G. G. A.“; 3) pripažinti niekine ir negaliojančia 2010 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. 1048, sudarytą tarp J. M., pagal 2008 m. lapkričio 20 d. įgaliojimą, notarinio registro Nr. MK-6997, atstovaujamo V. K., ir uždarosios akcinės bendrovės „Regitze-6“ (toliau – ir UAB „Regitze-6“) dėl 4,4500 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 22 250 Lt.; 4) pripažinti niekine ir negaliojančia 2010 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. 1061, sudarytą tarp G. G. A., pagal 2008 m. lapkričio 20 d. įgaliojimą, notarinio registro Nr. MK-6999, atstovaujamos V. K. ir UAB „Regitze-6“ dėl 4,7500 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,1900 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 24 700 Lt (atitinkamai – 23 750 Lt ir 950 Lt); 5) įpareigoti J. M. ir G. G. A. grąžinti valstybei be pagrindo įgytą turtą – atitinkamai 22 250 Lt ir 24 700 Lt, kuriuos jie gavo ginčo sandoriais iš UAB „Regitze-6“.

Nurodė, kad, remdamasis Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 17 d. patvirtinta išvada Nr. 86-2.12-826, Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 2.6-81-22074 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. M.“ pastarajam atkūrė nuosavybės teisės į F. U. ir K. U. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 4,0522 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 4,45 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai, esantį (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu 2010 m. vasario 17 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota J. M. nuosavybės teisė į 4,4500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 17 d. patvirtinta išvada Nr. 86-2.12-825 G. G. A., Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 2.6-81-22075 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei G. G. A.“ pastarajai buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusių savininkų F. U. ir K. U. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 4,0522 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 4,75 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai ir 0,19 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai, esančius (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu 2010 m. vasario 17 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota G. G. A. nuosavybės teisė į 4,7500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,1900 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2010 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimis, J. M. ir G. G. A. atitinkamai 4,45 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 4,75 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,19 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė UAB „Regitze-6“.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, patikrinusi 2008-2010 m. parengtų išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn už (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, mišką, vandens telkinius, teisėtumą, nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 17 d. patvirtinta išvada Nr. 86-2.12-825 G. G. A., Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 17 d. patvirtinta išvada Nr. 86-2.12-826 J. M. priimta, piliečiams nepateikus giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. Dėl šios priežasties Švenčionių žemėtvarkos skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos pavedimą, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 17 d. išvadas Nr. 86-2.12-825 ir Nr. 86-2.12-826 pripažino negaliojančiomis.

Pareiškėjo nuomone, pripažinus išvadų neteisėtumą, konstatuotina, kad žemės sklypai G. G. A. ir J. M. nuosavybėn buvo perduoti neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko sprendimų pagrindu, todėl minėti Vilniaus apskrities viršininko sprendimai naikintini, o sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Manė teisinga taikyti vienašalę restituciją, sugrąžinant fizinių asmenų už žemės sklypus gautas pinigų sumas. Pažymėjo, kad nepaneigus paskutiniojo ginčo turto (žemės sklypų) įgijėjo – atsakovo UAB „Regitze-6“ sąžiningumo prezumpcijos, ginčo sklypai į laisvos žemės fondą negali būti išreikalauti. Vertino, kad J. M. ir G. G. A. 22 250 Lt ir 24 700 Lt įgijo be pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.237 str. 1, 2 d.).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 7-12) palaikė pareiškėjo nuomonę, kad G. G. A. ir J. M. nuosavybės teisės į buvusių savininkų F. U. ir K. U. turėtą žemę buvo atkurtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatas, kadangi jie iki 2003 m. gruodžio 31 d. nebuvo pateikę giminystės ryšį įrodančių dokumentų. Pažymėjo, kad G. G. A. ir J. M. nepriklausė įstatyme nustatytai kategorijai asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl jie neturėjo teisės pretenduoti atkurti nuosavybės teises į K. U. ir F. U. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę (duomenys neskelbtini). Kadangi trūko giminystės ryšius su buvusiais žemės savininkais patvirtinančių dokumentų, negalėjo būti parengtos pažymos dėl žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ bei priimti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimai Nr. 2.6-81-22074 ir Nr. 2.6-81-22075. Pažymėjo, kad minėti sprendimai priimti pažeidžiant imperatyvias jų priėmimo metu galiojusias Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio normas, tiksliai apibrėžiančias asmenis, pripažįstamus nuosavybės teisių atkūrimo subjektais, 10 straipsnio 4 dalies normas, įtvirtinančias nuostatas, kad iki 2003 m. gruodžio 31 d. piliečiai, pageidaujantys atkurti nuosavybės teises, turėjo pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, taip pat šias nuostatas konkretizuojančias 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 2, 11, 14 punktų normas. Sutiko su prokuroro nuomone, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimai naikintini kaip neteisėti ir prieštaraujantys teisės aktams. Tuo pačiu išsakė poziciją, kad prokuroro skundas galėtų būti tenkinamas G. G. A. ir J. M. nepateikus giminystės ryšį įrodančių dokumentų su buvusiais savininkais K. U. ir F. U.

Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Regitze-6“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (III t., b. l. 5) prašė teismo bylą spręsti savo nuožiūra.

Nurodė, kad skunde nurodytos aplinkybės apie žemės nuosavybės atkūrimo proceso metu galimai padarytus pažeidimus UAB „Regitze-6“ nėra žinomos, todėl laikė save sąžiningu žemės įgijėju, iš kurio įgytas nekilnojamasis turtas galėtų būti išreikalautas tik tokiu atveju, jeigu būtų įrodyta aplinkybė, kad daikto savininkas prarado jį dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 str. 2 d.). Kadangi 2011 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriui pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-211-11 pagal nusikaltimų požymius numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą atsakovams J. M. ir G. G. A., ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadinasi nebuvo nustatytas nusikaltimo faktas, todėl nepaneigus paskutinio ginčo turto įgijėjo sąžiningumo prezumpcijos, žemės sklypai iš UAB „Regitze-6“ negali būti išreikalauti.

G. G. A. ir J. M. atsiliepime (I t., b. l. 154-158) nurodoma, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas strigo, kadangi atsakovai negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšio su F. ir K. U.. 2008 m. vasaros pabaigoje pas G. G. A. atvyko du asmenys, prisistatę Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojais, kurie paaiškino, kad nuosavybės teisės į F. U. ir K. U. priklausiusį žemės sklypą būtų atkurtos, jeigu vienam iš atvykusių asmenų jie išduos įgaliojimą. 2008 m. lapkričio 20 d. jie išdavė įgaliojimus V. K.. Nepaisant to, kad Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui nebuvo paduoti dokumentai, įrodantys jų giminystės ryšį su F. ir K. U., nuosavybės teisė į žemės sklypus jiems buvo atkurta. Pažymėjo, kad pardavę žemės sklypus jie negavo jokių pinigų, todėl nesutiko su pareiškėjo reikalavimu taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš jų atitinkamai 24 700 Lt ir 22 250 Lt sumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-2588-437/2013 sustabdė iki paaiškės mirusio atsakovo J. M. teisių perėmėjai (III t., b. l. 31). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartimi administracinė byla atnaujinta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 str. 1 d. 1 p.) (III t., b. l. 40-46, 47), įtraukiant į bylą J. M. paveldėtoją S. I. M..

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino bei sustabdė bylą kol paaiškės atsakovės G. G. A. teisių perėmėjai (III t., b. l. 86-87). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir įtraukė mirusiosios teisių perėmėją įpėdinį M. A. į bylą atsakovu (III t., b. l. 97-99).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 4 d. sprendimu (III t., b. l. 131–138) pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 2.6-81-22074 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. M.“. Panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 2.6-81-22075 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei G. G. A.“. Pripažino negaliojančia 2010 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. 1048, sudarytą tarp J. M., pagal 2008 m. lapkričio 20 d. įgaliojimą, notarinio registro Nr. MK-6997, atstovaujamo V. K., ir UAB „Regitze-6“ dėl 4,4500 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 22 250 Lt. Pripažino negaliojančia 2010 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. 1061, sudarytą tarp G. G. A., pagal 2008 m. lapkričio 20 d. įgaliojimą, notarinio registro Nr. MK-6999, atstovaujamos V. K. ir UAB „Regitze-6“ dėl 4,7500 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,1900 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 24 700 Lt (atitinkamai – 23 750 Lt ir 950 Lt). Įpareigojo J. M. testamentinę įpėdinę S. I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti valstybei be pagrindo įgytą turtą – 22 250 Lt, gautus J. M. iš UAB „Regitze-6“ už žemę. Įpareigojo G. G. A. testamentinį įpėdinį M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti valstybei be pagrindo įgytą turtą – 24 700 Lt, gautus G. G. A. iš UAB „Regitze-6“ už žemę.

Teismas nustatė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrius 2008 m. spalio 14 d. parengė pažymas (b. l. 50-51), kurios patvirtino, kad G. G. A. ir J. M. pagal Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 3 papunktį turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai po 4,0522 ha ploto žemės sklypus. Jos parengtos pagal 1939 m. birželio 12 d. pirkimo-pardavimo aktą, registro Nr. 693/39, kurį patvirtino Švenčionių miesto notaro pavaduotojas. Jame nurodyta, kad 1939 m. birželio 12 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria K. U. (K. U.) ir F. U. (F. U.) iš A. U. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo bendrai po lygiai 8,44 ha ploto žemės sklypą su jame esančiais pastatais (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 70-75). Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui 2001 m. spalio 17 d. buvo pateikti G. G. A. ir J. M. prašymai atkurti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – 8,1044 ha ploto žemės sklypą buvusioje vietoje. J. M. vardu šiame dokumente pagal 2001 m. spalio 11 d. įgaliojimą, notarinio registro Nr. 4273, pasirašė J. M. (I t., b. l. 45-46). G. G. A. ir J. M. 2008 m. spalio 13 d. Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymus nuosavybės teises į jiems priklausančią žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atkurti, suteikiant neatlygintinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šie prašymai kartu su Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 17 d. išvadomis Nr. 86-2.12-825 ir Nr. 86-2.12-826 buvo persiųsti Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriui (I t., b. l. 41-44).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo kontrolės skyrius 2011 m. birželio 13 d. surašė pažymą Nr. 1KA-(9.4)-101 „Apie 2008-2010 metais parengtų išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn už Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje turėtą žemę, mišką ir vandens telkinį teisėtumą ir išvadų registraciją“. Pažymoje nurodyta, jog patikrinus giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus bei bylose esančius dokumentus nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 17 d. patvirtintos išvados Nr. 86-2.12-825 G. G. A. ir Nr. 86-2.12-826 J. M. parengtos nepateikus piliečiams giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų (I t., b. l. 16-19). Iš J. M. ir G. G. A. nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų K. U. ir F. U. valdytą nekilnojamąjį turtą bylos dokumentų matyti, kad Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui J. M. ir G. G. A. nepateikė jokių jų giminystės ryšį su K. U. ir F. U. patvirtinančių dokumentų. 2008 m. spalio 17 d. išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ buvo surašytos remiantis vien pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinančia, kad K. U. ir F. U. 1939 m. nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą su pastatais (duomenys neskelbtini).

Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 45 VĮ-(14.45-2)-871 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-17 patvirtintos išvados Nr. 86-2.12-825 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengtos G. G. A. vardu pripažinimo negaliojančia“ pripažinta negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 17 d. patvirtinta išvada Nr. 86-2.12-825 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengta G. G. A. vardu (I t., b. l. 39-40).

Teismas taip pat nustatė, jog G. G. A. ir J. M. atsiliepime į skundą neneigia faktinių aplinkybių, kad teisė į žemės sklypus buvo atkurta nepaisant to, kad jie nepateikė žemėtvarkos skyriui dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį su F. U. ir K. U.. 1976 m. rugpjūčio 10 d. dovanojimo sutartimi A. U. padovanojo G. G. A. ½ gyvenamojo namo su ūkio pastatu, buvusius (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 58). 1976 m. rugpjūčio 10 d. K. U. dovanojimo sutartimi padovanojo D. M. (paveldėtojas J. M., I t., b. l. 61) ½ gyvenamojo namo su ūkio pastatu, buvusius (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 64). Atsiliepime į skundą G. G. A. ir J. M. tvirtina, kad jie įsivaizdavo, jog minėti giminaičiai, dovanodami jiems po ½ dalį gyvenamojo namo, kartu perleido ir savo teises į jų turėtą ir nusavintą 8,1044 ha žemės.

Atsižvelgęs į tuo metu egzistavusį teisinį reguliavimą, į tai, kad giminystės ryšį su F. U. ir K. U. G. G. A. ir J. M. iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 17 d. patvirtintos išvados Nr. 86-2.12-825 G. G. A. ir Nr. 86-2.12-826 J. M. neteisėtos. Todėl jų pagrindu priimti pareiškėjo skundžiami aktai – Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimai Nr. 2.6-81-22074 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. M.“ ir Nr. 2.6-81-22075 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei G. G. A.“ vertintini kaip neteisėti, nepagrįsti, priimti pažeidžiant imperatyvias šių sprendimų priėmimo metu galiojusias Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio, 10 straipsnio 4 dalies, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 2, 11, 14 punktų normas, todėl naikintini (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad panaikinus administracinius aktus, naikintinos ir šių aktų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės (2000 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000), t. y. konstatavęs, kad žemės sklypai G. G. A. ir J. M. nuosavybėn buvo perduoti neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko sprendimų pagrindu, teismas padarė išvadą, kad minėti asmenys nebuvo teisėti ginčo žemės sklypų savininkai ir neturėjo teisės šiuo nekilnojamuoju turtu disponuoti. Remdamasis CK 4.48 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas pripažino, jog žemės sklypai negalėjo būti perduoti UAB „Regitze-6“ nuosavybėn. Kadangi pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 str. 1 d.), todėl pripažintos negaliojančiomis kaip niekinės ir 2010 m. vasario 22 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, notarinio registro Nr. 1048 ir Nr. 1061. Remdamasis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendė, jog atsakovo UAB „Regitze-6“ sąžiningumo prezumpcija nepaneigta, todėl iš jo ginčo žemės sklypai negali būti išreikalauti, t. y. nenustačius UAB „Regitze-6“ nesąžiningumo, taikytina vienašalė restitucija. Žemės sklypai paliekami atsakovui UAB „Regitze-6“.

Teismas taip pat nusprendė, jog J. M. ir G. G. A. pagal žemės sklypų perleidimo sandorius be pagrindo įgijo atitinkamai 22 250 Lt ir 24 700 Lt, todėl šios sumos išieškomos į valstybės pajamas (CK 6.237 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad 2010 m. vasario 22 d. prašomose pripažinti negaliojančiomis žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyse (I t., b. l. 96-105) nurodoma, kad G. G. A. už žemę prieš pasirašant sutartį gavo 24 700 Lt (23 750 Lt ir 950 Lt), o J. M. prieš pasirašant sutartį už žemės sklypą gavo 22 250 Lt. Taigi, šiomis sutartimis nenuginčytai nustatyta, kad pinigus nurodyti asmenys gavo. Todėl jų atsiliepimo teiginys, ir advokato tvirtinimas, kad pinigai pagal ginčijamas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis negauti, yra nepagrįstas.

Atsižvelgęs į tai, teismas mirusiojo J. M. testamentinę įpėdinę S. I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigojo grąžinti valstybei be pagrindo įgytą turtą – 22 250 Lt, gautus J. M. iš UAB „Regitze-6“ už žemę. Mirusiosios G. G. A. testamentinį įpėdinį M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigojo grąžinti valstybei be pagrindo įgytą turtą – 24 700 Lt, gautus G. G. A. iš UAB „Regitze-6“ už žemę.

III. Atsakovai S. I. M. ir M. A. pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 148-151), kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą iš dalies, t. y. panaikinti sprendimo dalis, kuriomis J. M. testamentinė įpėdinė S. I. M. įpareigota grąžinti valstybei be pagrindo įgytą turtą 22 250 Lt, gautus J. M. iš UAB „Regitze-6“ už žemę ir G. G. A. testamentinis įpėdinis M. A. įpareigotas grąžinti valstybei be pagrindo įgytą turtą 24 700 Lt, gautus G. G. A. iš UAB „Regitze-6“ už žemę.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis pripažinta, kad J. M. ir G. G. A. gavo pinigus pagal pirkimo-pardavimo sutartis (22 250 Lt ir 24 700 Lt) bei J. M. testamentinė įpėdinė S. I. M. įpareigota grąžinti valstybei be pagrindo įgytą turtą 22 250 Lt, gautus J. M. iš UAB „Regitze-6“ už žemę ir G. G. A. testamentinis įpėdinis M. A. įpareigotas grąžinti valstybei be pagrindo įgytą turtą 24 700 Lt, gautus G. G. A. iš UAB „Regitze-6“ už žemę. Teismas skundžiamų teismo sprendimų dalyse neatskleidė bylos esmės, pažeidė materialiosios teisės normas, netinkamai vertino įrodymus. Skundžiamos teismo sprendimo dalys pažeidžia Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir Administracinių bylų teisenos įstatymą.

2. Nėra dokumentų, patvirtinančių, kad J. M. ir G. G. A. gavo pinigus pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Pačios pirkimo-pardavimo sutartys nėra apskaitos dokumentai ar pinigų apskaitos dokumentai, pagrindžiantys pinigų išmokėjimą, kaip juos apibrėžia Buhalterinės apskaitos įstatymas (2 str. 1 d. ir 12 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas UAB „Regitze-6“ yra juridinis asmuo (Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 str. 1 d.), bet koks pinigų mokėjimas (Ūkinė operacija – Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 str. 19 d.) turėjo būti užfiksuotas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“) arba banko pavedimu (jei būtų buvę atsiskaityta per banką), arba kasos išlaidų orderiu (jei būtų buvę atsiskaityta grynaisiais pinigais). Byloje nėra nei banko sąskaitų išrašų, nei kasos pajamų orderių, todėl teismo teiginiai ir išvados, kad J. M. ir G. G. A. gavo pinigus pagal pirkimo-pardavimo sutartis, yra nepagrįsti. Be to, teismas pats nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartys pasirašytos ne J. M. ir G. G. A., o V. K..

3. Byloje nėra jokio kito dokumento ar kitokio įrodymo, kuriuo J. M. ir/ar G. G. A. būtų raštu ar žodžiu patvirtinę, kad gavo pinigus pagal žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Priešingai, J. M. ir G. G. A. teigė, kad negavo pinigų už pagal ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis parduotus žemės sklypus nei iš pirkėjo (UAB „Regitze-6“) nei iš juos atstovavusio V. K.. Tai nurodo ir teismas, aprašydamas J. M. ir G. G. A. atsiliepimą. Tokios pat nuoseklios pozicijos J. M. ir G. G. U. bei jų teisių perėmėjai laikėsi teisme, atkreipdami teismo dėmesį, kad nėra jokių dokumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad pinigai pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo gauti. Atsižvelgiant į bendras įrodinėjimo taisykles ir logiką, tokioje situacijoje, kai ieškovas teigia, kad atsakovas gavo pinigus, ieškovui tenka pareiga įrodyti tokias aplinkybes. Objektyviai nesant fakto (pinigų gavimo) atsakovui neįmanoma pateikti įrodymų, kad pinigai nebuvo gauti, nes tokie įrodymai objektyviai neegzistuoja ir negali egzistuoti.

4. Teismas neįvertino ir neaptarė byloje esančio įrodymo – Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. liepos 11 d. nutarimo (pasirašytas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro M. B.), kuriame nurodyta, kad G. G. A. nieko apie sklypų perleidimą nežinojo, kol negavo pranešimo iš teismo (4 psl. apie vidurį „Ir nuo to laiko daugiau jokių žinių negavo, tik iš teismo žinią, kad su žemės reikalais yra netvarkoje“ ir toliau). Tame pačiame prokuratūros nutarime (9 psl. 2 pastraipa) įgaliotinis V. K. nurodė, kad J. M. ir G. G. A. „nėra matęs ir neteko su jais bendrauti“ (9 psl. pabaiga). Taigi, įgaliotinis paneigė, kad pinigus perdavė J. M. ir G. G. A..

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą (III t., b. l. 156-158) prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pinigų gavimo faktą patvirtina notarine tvarka patvirtinti sandoriai, kuriais abejoti nėra pagrindo. 2012 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. 1061 ir Nr. 1048, patvirtintų notarės A. S., 3.1 ir 3.2 punktuose nurodyta, kad pirkėja sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant šią sutartį ir šalys patvirtina, kad jos yra pilnai atsiskaičiusios. Minėtos sutartys, kuriose patvirtintas pinigų gavimo faktas, atsakovų nebuvo nuginčytos. Taigi, remiantis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 2 dalimi, ginčo pirkimo-pardavimo sutartys, patvirtintos notaro, yra oficialūs rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią, o apeliacinio skundo teiginys, jog teismo teiginiai ir išvados, kad J. M. ir G. G. A. gavo pinigus pagal pirkimo pardavimo sutartis, yra nepagrįsti, yra neteisingas.

2. Byloje esančiame Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2012 m. liepos 11 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 10-9-221-11 nurodoma, kad apklausta liudytoja G. G. A. parodė, jog ji nieko apie sklypų perleidimą nežinojo, kol negavo pranešimo iš teismo. Tačiau šie liudytojos parodymai neturi reikšmės, nes aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, šiuo atveju – notaro patvirtintose pirkimo-pardavimo sutartyse, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.).

3. Šiuo atveju V. K. veikė pagal notaro 2008 m. lapkričio 20 d. patvirtintus įgaliojimus Nr. MK-6999 ir Nr. MK-6997. Notarinė forma atitinka CK 2.138 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus, jog turi būti patvirtinti notaro tie sandoriai, kuriems yra būtina notarinė forma, o CK 6.393 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog įgaliojimas yra vienašalis sandoris, t. y. laisva valia atliekamas asmens veiksmas, o įgaliojimo notarinis patvirtinimas reiškia, kad prieš patvirtindamas įgaliojimą notaras turi išsiaiškinti tikrąją įgaliotojo valią ir į rašytinį įgaliojimo tekstą perkelti tik tai, ką yra pareiškęs įgaliotojas (2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002). CK 2.133 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vieno asmens sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Nagrinėjamoje byloje esančiuose įgaliojimuose numatyta, kad V. K. gali savo nuožiūra, jo aptartomis sąlygomis ir kaina parduoti žemės sklypus, pasirašyti sutartis ir gauti pinigus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2008 m. lapkričio 20 d. įgaliojimuose Nr. MK-6999 ir Nr. MK-6997 išreikšta tikroji J. M. ir G. G. A. valia, o V. K., neviršijant jam suteiktų teisių ir atskleidžiant atstovavimo faktą, pagal įgaliojimus sudaryti ginčo sandoriai tiesiogiai sukūrė atstovaujamiesiems J. M. ir G. G. A. civilines teises ir pareigas.

4. Remiantis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamoje byloje, nesant duomenų apie atsakovų padėties nepagrįstą ir nesąžiningą pablogėjimą, pirmosios instancijos teismas teisingai tokių išimčių nenurodė ir restituciją taikė.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą (III t., b. l. 173-175) klausimą dėl apeliacinio skundo pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime nurodo, kad sutinka su atsakovų pateiktais argumentais, kad byloje nėra pateikta pinigų apskaitos dokumentų, tiesiogiai pagrindžiančių pinigų išmokėjimą ar perdavimą J. M. ir G. G. A., kaip juos apibrėžia Buhalterinės apskaitos įstatymas, tačiau pradinius atsakovus 2008 m. lapkričio 20 d. išduotų įgaliojimų pagrindu atstovavęs trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. pasirašė 2010 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 1048 ir Nr. 1061), kuriose tiksliai įvardinta parduodamų žemės sklypų kaina, kas atitinka nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartims keliamus privalomuosius reikalavimus. Įgaliotasis V. K. neviršijo 2008 m. lapkričio 20 d. įgaliojimais, kuriuos pasirašė J. M. ir G. G. A., suteiktų teisių, o byloje nėra pateikta įrodymų, kad J. M. ir G. G. A., sudarydami įgaliojimus, suteikiančius teisę V. K. pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis, nesuprato ar galėjo nesuprasti tokių veiksmų galimų pasekmių. Be to, byloje nebuvo pateikta rašytinių įrodymų (išskyrus jų pačių paaiškinimus, pateiktus prokuratūrai) pagrindžiančių jų argumentus, kad jie vieni kitų „nėra matę ir bendravę“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą (III t., b. l. 165-166) prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priimti papildomus įrodymus šioje byloje – 2008 m. lapkričio 20 d. sutarties dėl užstato už žemę kopiją.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. 2008 m. lapkričio 20 d. tarp V. K. (pardavėjo įgaliotinio) ir G. G. A. (pardavėjos) buvo sudaryta sutartis dėl užstato už žemę, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti, o pirkėjas nupirkti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurie (-is) pardavėjui bus suteikti (-as) natūra atkuriant nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) turėtą 4,0522 ha ploto žemės sklypą pagal Vilniaus apskrities išvadą, išduotą 2008 m. spalio 17 d. Šalys susitarė, jog žemės sklypas bus perkamas už 20 000 Lt (sutarties 1 p.). Sutarties 2 punktu taip pat savo parašu bei prierašu pačioje sutartyje G. G. A. patvirtino, jog 20 000 Lt pagal šią sutartį gavo. Sutarties 2 punkte taip pat nurodyta, jog pardavėjas daugiau neturės pretenzijų pirkėjams ir patvirtina, kad už parduodamą žemės sklypą su juo pilnai atsiskaityta. Sutarties 4 punktu šalys įsipareigojo sandorio sumos nekeisti. Tokia pati sutartis dėl užstato už žemę, tą pačią dieną, t. y. 2008 m. lapkričio 20 d. identiškomis sąlygomis, buvo pasirašyta ir su J. M., pagal kurią J. M. įsipareigojo parduoti, o pirkėjas nupirkti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurie (-is) pardavėjui bus suteikti (-as) natūra atkuriant nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) turėtą 4,0522 ha ploto žemės sklypą pagal Vilniaus apskrities išvadą, išduotą 2008 m. spalio 17 d., tačiau ši sutartis nėra išlikus, todėl ją pateikti galimybės nėra. Pagal šią sutartį, J. M. taip pat buvo sumokėtas 20 000 Lt užstatas už parduodamą žemės sklypą.

2. 2008 m. lapkričio 20 d., t. y. tą pačią dieną, kurią buvo pasirašytos aukščiau minėtos sutartys dėl užstato už žemę, J. M. ir G. G. A. išdavė trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K. ypatingai plačias teises suteikiančius įgaliojimus veikti jų vardu, atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, buvusių savininkų F. U. ir K. U. teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus apskrities išvadą 2008 m. spalio 17 d., taip pat įgaliojo V. K. savo nuožiūra pasirinkti žemę natūra, V. K. aptartomis sąlygomis ir kaina žemę parduoti, sudaryti sutartis notarine tvarka, gauti pinigus ir kt. Pagal nusistovėjusią sandorių sudarymo praktiką nuosavybės teisių atkūrimo procese, pardavėjų ypatingai plačias teises suteikiantys įgaliojimai atkurti nuosavybės teises, sudaryti sutartis, parduoti žemes sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės, gauti pinigus ir pan., buvo išduodami tik po atsiskaitymo su pardavėjais.

3. Atkūrus nuosavybės teises G. G. A. ir J. M., 2010 m. vasario 22 d. jų vardu trečiasis suinteresuotas asmuo sudarė dvi žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1061 ir Nr. 1048, kuriomis pardavė UAB „Regitze-6“ G. G. A. ir J. M. nuosavybės teise atkurtus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Prieš pasirašant tiek 2008 m. lapkričio 20 d. sutartis, tiek išduodant įgaliojimus V. K., su pardavėjais buvo susitarta, jog jie parašys prašymus atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, suteikiant neatlygintinai žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kas ir buvo padaryta – 2008 m. spalio 13 d. tiek G. G. A., tiek ir J. M. (atstovaujamas J. M.), tokius prašymus parašė. Atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus šioje konkrečioje vietovėje, G. G. A. ir J. M. vardu trečiasis suinteresuotas asmuo sudarė pirkimo-pardavimo sandorius.

4. Tai, jog su pardavėjais pagal 2010 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo visiškai atsiskaityta, yra nurodyta ir pačiose sutartyse.

5. Nei J. M., nei G. G. A. nereiškė jokių pretenzijų nei V. K., nei, kiek jam žinoma, UAB „Regitze-6“ dėl atsiskaitymo už parduotus žemės sklypus, kas taip pat duoda pagrindą teigti, jog su pardavėjais atsiskaityta buvo.

Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Regitze-6“ atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą (III t., b. l. 170) palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad su pardavėjais pagal 2010 m. vasario 22 d. tarp atsakovo UAB „Regitze-6“ ir įgaliotinio pasirašytas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1061 ir Nr. 1048 yra visiškai atsiskaitęs, tas yra pažymėta ir 2010 m. vasario 22 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. 1061 ir Nr. 1048 3.2 punktuose. Buhalteriniuose dokumentuose pinigų mokėjimas už perkamus žemės sklypus yra užfiksuotas, sumokėti pinigai pagal pirkimo-pardavimo sutartis yra įtraukti į įmonės išlaidas, nupirktas nekilnojamasis turtas įmonės dokumentuose yra apskaitytas, todėl argumentai apie Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus yra nepagrįsti. Buhalteriniais duomenimis, įsiskolinimų už nupirktus žemės sklypus niekam neturi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam ginčo santykių kvalifikavimui. Todėl, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų, o tik, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Atsakovai S. I. M. ir M. A. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl restitucijos pritaikymo, pagal kurią atsakovai privalo grąžinti valstybei be pagrindo įgytą turtą, t. y. pinigines lėšas, gautas už parduotus žemės sklypus. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pinigų jie negavo ir nėra dokumentų, patvirtinančių, jog J. M. ir G. G. A. gavo pinigus pagal pirkimo-pardavimo sutartis.

Pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovų argumentus įvertino ir juos atmetė. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė 2010 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. 1048, sudaryta tarp J. M., pagal 2008 m. lapkričio 20 d. įgaliojimą, notarinio registro Nr. MK-6997, atstovaujamo V. K., ir UAB „Regitze-6“ dėl 4,4500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 22 250 Lt ir 2010 m. vasario 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. 1061, sudaryta tarp G. G. A., pagal 2008 m. lapkričio 20 d. įgaliojimą, notarinio registro Nr. MK-6999, atstovaujamos V. K. ir UAB „Regitze-6“ dėl 4,7500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,1900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 24 700 Lt.

G. G. A. sudarytos sutarties (notarinio registro Nr. 1061) 3 skirsnyje nurodoma, kad pardavėja pardavė du sklypus už 24 700 Lt ir šią sumą pirkėja sumokėjo pardavėjai prieš pasirašant šią sutartį (3.1 p.). Taip pat šalys patvirtino, kad nurodyta sklypų kaina yra teisinga, ir jos yra visiškai atsikaičiusios (3.2 p.).

J. M. sudarytos sutarties (notarinio registro Nr. 1048) 3 skirsnyje nurodoma, kad pardavėjas pardavė sklypą už 22 250 Lt ir šią sumą pirkėja sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant šią sutartį (3.1 p.). Taip pat šalys patvirtino, kad nurodyta sklypų kaina yra teisinga, ir jos yra visiškai atsikaičiusios (3.2 p.).

Šias aplinkybes patvirtino pirkėjos atstovas ir pardavėjų įgaliotas atstovas pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis V. K.. Todėl, nesant duomenų, paneigiančių minėtų sutarčių sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją, kilusią iš sutarčių.

Pardavėjų įgalioto asmens V. K. veiksmai šioje byloje nevertinami, kadangi įtakos restitucijos taikymui atsakovų nurodytos aplinkybės, kad įgaliotas asmuo jiems pinigų pagal pardavimo sutartis neperdavė, nėra reikšmingos ir atsakovų gali būti ginčijamos kitoje byloje, remiantis CK nuostatomis, ieškininės teisenos tvarka. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nepriima trečiojo suinteresuoto asmens V. K. apeliacinės instancijos teismui pateikto įrodymo – 2008 m. lapkričio 20 d. sutarties dėl užstato už žemę.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovų S. I. M. ir M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys