AS-438-771-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-771/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02635-1014-6

Procesinio sprendimo kategorija55.5;79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl konkurso pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2014 m. balandžio 23 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos skelbtą konkursą VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigoms užimti neteisėtu ir panaikinti jo rezultatus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centras nėra viešojo administravimo subjektas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies prasme, todėl darytina išvada, jog viešojo administravimo įgaliojimų neturi ir šios įstaigos vadovas (direktorius) (ABTĮ 2 str. 1 d.). Pažymėjo, kad iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, jog bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas dėl viešojo konkurso organizavimo ir jo rezultatų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009).

Kadangi Elektrėnų savivaldybės administracija skelbė konkursą į pareigybę, kuri nepriskirtina viešojo administravimo subjektų pareigybių kategorijai (netarnybinis ginčas), ginčas kyla iš darbo teisinių santykių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismams priskiriami ginčai, kylantys iš darbo teisinių santykių. Taigi tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams, taigi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl skundo reikalavimų išsprendimo jis gali kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl skundo priėmimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui spręsti iš naujo, taip pat prašo sudaryti kitą teisėjų kolegiją skundo nagrinėjimui ir skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Paaiškina, kad VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centras teikia viešąsias paslaugas, įgyvendina Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais reglamentuojama įstaigos veikla, teisės ir pareigos. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 9 straipsnio 1, 23 punktuose nurodyta, kokias administracines procedūras gydytojas (gydymo įstaiga) gali atlikti, t. y. išrašyti receptus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka; nustatyti vaiko gimimo momentą ir asmens mirties faktus teisės aktų nustatyta tvarka; išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) teisės aktų nustatyta tvarka.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 1 punkte numatyta pareiga pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Sveikatos sistemos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinojo asmens nedarbingumo ekspertizę atlieka sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai arba gydytojų konsultacinė komisija. Šios ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šiems teiginiams neprieštarauja ir Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, kur nurodyta, kad valstybės institucijoms ar įstaigoms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, jų valstybės tarnautojams ir pareigūnams, valstybės ar savivaldybės įmonėms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijoms viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti: įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti subjektas (prireikus jo pavadinimas, paskirtis, teisinė forma, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai;

įstatymų įgaliotos valstybės ar savivaldybių institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte ši institucija, vadovaudamasi įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodo veikiantį ar numatomą steigti subjektą (prireikus jo pavadinimą, paskirtį, teisinę formą, santykius su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir nustato šiam subjektui konkrečius viešojo administravimo įgaliojimus.

Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2033 m. lapkričio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-809/2003, kur konstatuota, kad „tokių įmonių, pavyzdžiui, – įmonių, kurioms valstybė yra suteikusi leidimus atlikti transporto priemonių techninę apžiūrą, tvarkyti nuodingas atliekas, išrašyti receptus (leidimus įsigyti vaistus ar kitas chemines priemones) ir pan. Tokios institucijos ar asmenys vykdo viešąjį administravimą, viešai administruoja, todėl šiose įmonėse dirbantys asmenys turi viešojo administravimo įgaliojimus. Viešojo administravimo įgaliojimus turi ir asmenys, užsiimantys profesine veikla, pavyzdžiui, gydytojai, notarai“. Vadovaudamasis minėta teismo nutartimi pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, vienpusiškai interpretavo Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, neįvertino kitų teisės aktų visumos, reglamentuojančios viešojo administravimo subjekto sampratą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kokios bylos priskirtinos administracinių teismų kompetencijai. Minėto straipsnio 1 dalies 5 punkte be kita ko, nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus). Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 23 d. organizuoto konkurso VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigoms užimti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčas kyla iš darbo, o ne valstybės tarnybos teisinių santykių, nes Elektrėnų savivaldybės skelbtas konkursas į pareigybę, kuri nepriskirtina viešojo administravimo subjektų pareigybių kategorijai.

Atsižvelgdama į tai, kad ginčas nelaikytinas tarnybiniu ginču, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.), atsisakė pagrįstai ir teisėtai. Teisėjų kolegija nurodytus pirmosios instancijos teismo motyvus laiko pagrįstus ir jų nekartoja.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys