A-2885-858/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2885-858/2015

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00254-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui S. M.,

pareiškėjo atstovei advokatei L. A.-K.,

vertėjui F. A. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. M. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio S. M. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Sienos kontrolės skyrius pateikė teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. M. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) šešiems mėnesiams, iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje (b. l. 1-2).

Teikime buvo pažymėta, kad 2015 m. vasario 23 d. į Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos veikimo teritorijoje esantį Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės postą reisu LH 886 iš Frankfurto (Vokietija) pagal Dublino III reglamentą buvo grąžintas (duomenys neskelbtini) pilietis S. M.. 2015 m. vasario 25 d. buvo priimtas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimas Nr. (l 5/6-8)15PR-20 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. M. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo“. 2015 m. gegužės 12 d. minėtas pilietis pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir tą pačią dieną buvo sulaikytas Latvijos Respublikoje Rygos mieste, bandantis išvykti keltu Ryga–Stokholmas. 2015 m. gegužės 13 d. Latvijos Respublikos valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 30 d. sutarties „Dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo“ (toliau – ir Sutartis) 3 straipsnio 1 punktu, perdavė S. M. Ignalinos rinktinės Specialios paskirties užkardos pareigūnams buvusiame pasienio kontrolės punkte Saločiai–Grenctalė.

2015 m. gegužės 13 d. 17.00 val. Ignalinos rinktinės SKS specialistė sulaikė S. M. vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2, 4 dalimis. Vėliau buvo surinkti dokumentai, leidžiantys vertinti S. M. teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir 2015 m. gegužės 15 d. 13.03 val. S. M. buvo paleistas.

Nurodė, jog iš surinktos medžiagos matyti, kad S. M. siekia patekti į Europos Sąjungą ir joje pasilikti. Pabrėžė, jog minėtas pilietis prieglobsčio procedūrą naudoja kaip vieną iš būdų įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje, jo pasišalinimas iš Užsieniečių registracijos centro ir bandymas patekti į Švediją rodo, kad jis nevykdo prieglobsčio prašytojų pareigų ir nepateikia tikrovę atitinkančius išsamių paaiškinimų dėl prieglobsčio prašymo motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių, o jo vykimo į Švediją tikslas yra ten apsigyventi.

II. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu (b. l. 8-9) nutarė S. M. sulaikyti Užsieniečių registracijos centre šešiems mėnesiams – iki 2015 m. lapkričio 15 d.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2015 m. vasario 23 d. į Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos veikimo teritorijoje esantį Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės postą reisu LH 886 iš Frankfurto pagal Dublino III reglamentą buvo grąžintas (duomenys neskelbtini) pilietis S. M., gimęs 1995 m. rugsėjo 9 d. 2015 m. vasario 25 d. buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas Nr. (15/6-8)15PR-20 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. M. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo“. 2015 m. gegužės 12 d. S. M. pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir tą pačią dieną buvo sulaikytas Latvijos Respublikoje, Rygoje, bandantis išvykti keltu Ryga–Stokholmas. 2015 m. gegužės 13 d. Latvijos Respublikos valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, vadovaujantis Sutarties 3 straipsnio 1 punktu, buvusiame pasienio kontrolės punkte Saločiai–Grenctalė perdavė S. M. Ignalinos rinktinės Specialios paskirties užkardos pareigūnams. Teismas nurodė, jog 2015 m. gegužės 13 d., vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 2, 4 dalimis, S. M. buvo sulaikytas, o 2015 m. gegužės 15 d., 13 val. 3 min., paleistas.

Atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal Įstatymo113 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 114 straipsnio 2 dalį ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu gali būti sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. S. M. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir neteisėtai joje yra, šiuo metu dar nėra išsiaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas jo prieglobsčio prašymas. Tai teismui leido manyti, kad S. M. piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, todėl prašymą sulaikyti jį Užsieniečių registracijos centre tenkino ir nutarė jį sulaikyti Užsieniečių registracijos centre šešiems mėnesiams – iki 2015 m. lapkričio 15 d.

III. (duomenys neskelbtini) pilietis S. M. apeliaciniu skundu (b. l. 11-14) prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimo dėl jo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre netenkinti.

Apeliaciniame skunde S. M. remiasi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi ir nurodo, jog tol, kol užsienietis Lietuvos Respublikoje turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, t. y. kol dėl jo prieglobsčio prašymo nėra priimtas galutinis sprendimas, jo sulaikymas remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu yra galimas tik nustačius kartu ir bent vieną iš Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje išvardintų prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų, o sulaikymas remiantis vien Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu laikytinas neteisėtu.

Nurodo, jog S. M., būdamas Lietuvos Respublikoje, pateikė prieglobsčio prašymą, o 2015 m. vasario 25 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/6-8)15PR-20 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. M. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo“. Nors S. M. 2015 m. gegužės 12 d. pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro, tačiau jis prieglobsčio prašytojo teisinio statuso dėl šių veiksmų neprarado. Taigi bylos nagrinėjimo metu S. M. turėjo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, taip kaip jis yra apibrėžiamas Įstatymo 2 dalies 20 punkte, ir šį statusą turi iki šios dienos, kadangi galutinis sprendimas dėl jo pateikto prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas. Dėl nurodytų motyvų teismas darė nepagrįstą išvadą, jog S. M. buvimas Lietuvos Respublikoje jo sulaikymo klausimo sprendimo metu yra neteisėtas.

Mano, jog teismas S. M., kuris turėjo (ir vis dar turi) prieglobsčio prašytojo teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, galėjo sulaikyti tik tuo atveju, jei būtų nustatęs Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir šio straipsnio 4 dalyje nustatytus prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus.

S. M. nuomone, teismas, vertindamas jo sulaikymo pagrindus, neatsižvelgė į nustatytas aplinkybes: į tai, kad jo asmens tapatybės (pilietybės) nustatymo klausimas sulaikymo metu jau nebebuvo kvestionuojamas; prieglobsčio motyvai buvo išsiaiškinti dar pirminių apklausų metu, kurių pagrindu ir buvo priimtas sprendimas nagrinėti jo prieglobsčio prašymą iš esmės; pateiktas prieglobsčio prašymas Migracijos departamento nebuvo pripažintas kaip grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule, todėl jo atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas atmesti jo prieglobsčio prašymą kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Nurodo, jog 2015 m. vasario 25 d. Migracijos departamento sprendimu S. M. buvo suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir šis prieglobstis nėra panaikintas.

S. M. mano, jog nėra pagrindo manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Remiasi Įstatymo 113 straipsnio 5 dalimi ir nurodo, kad teismas šia norma nesivadovavo, netyrė joje išvardintų aplinkybių, kurios leistų teigti, kad užsienietis gali pasislėpti. S. M. 2015 m. gegužės 12 d. pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir tą pačią dieną buvo sulaikytas Latvijos Respublikoje, tačiau jis laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarkos nepažeidė. Nuo S. M. išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro nebuvo praėjusi para, todėl jis į Užsieniečių registracijos centrą dar galėjo savanoriškai sugrįžti iki sueinant nurodytam terminui. Teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, o rėmėsi vien pačiu išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro faktu, nenustačius konkretaus teisės aktų pažeidimo.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomos teikime įvardintos aplinkybės. Papildomai pažymima, kad pareiškėjas buvo sulaikytas lipant į keltą Ryga–Stokholmas, todėl iškyla klausimas, kaip ir kokiu būdu iš kelto S. M. būtų sugrįžęs į Užsieniečių registracijos centrą.

Pažymi, jog 2015 m. gegužės 13 d. Latvijos Respublikos valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, vadovaujantis Sutarties 3 straipsnio 1 punktu, perdavė S. M. Ignalinos rinktinės Specialios paskirties užkardos pareigūnams buvusiame pasienio kontrolės punkte Saločiai–Grenctalė. Ignalinos rinktinės pareigūnai perėmė iš Latvijos pareigūnų S. M. ir dar du piliečius, vežant į Ignalinos rinktinę apklausoms, vienam iš jų prireikė medikų pagalbos. Iškvietus greitąją medicininę pagalbą paaiškėjo, kad reiks vykti į ligoninę. Ekipažas nuvyko į Panevėžio ligoninę apžiūrai. Tuo metu, kol gydytojai teikė medicininę pagalbą vienam iš jų, S. M. ėmė bėgti nuo jį saugojusio pareigūno, reikalavimui sustoti nepakluso, pasipriešino pareigūnui. S. M. bėgo į judrią, pilną automobilių gatvę, siekdamas sulaikyti šį asmenį pareigūnas jį vijosi ir sulaikė. Taigi iš surinktos medžiagos matyti, kad S. M. siekia patekti į Europos Sąjungą ir joje pasilikti. Įvertinus bylos duomenis manytina, kad S. M. prieglobsčio procedūrą naudoja, kaip vieną iš būdų įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje, nes jo pasišalinimas iš Užsieniečių registracijos centro ir bandymas patekti į Švediją rodo, kad jis nevykdo prieglobsčio prašytojų pareigų ir nepateikia tikrovę atitinkančių išsamių paaiškinimų dėl prieglobsčio prašymo motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių.

Nurodo, jog 2013 m. spalio 10 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26, 33, 40, 41, 53, 104, 109, 113, 125 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-548. Įstatymas papildytas 113 straipsniu, kurio 4 dalyje įtvirtinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pabrėžia, kad S. M. gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Mano, jog S. M. pateiktas prieglobsčio prašymas yra tik būdas įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje.

S. M. į Lietuvos Respubliką atvyko su galiojančia 30 d. vienkartine viza, iš Lietuvos Respublikos nuvyko į Vokietiją ir ten pasiprašė prieglobsčio, tačiau iš ten buvo grąžintas. S. M. ketino pabėgti nuo pareigūnų, reikalavimui sustoti nepakluso, pasipriešino sulaikant. Tik grąžintas iš Vokietijos S. M. pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės byloja, kad S. M. piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir naudoja ją kaip vieną iš būdų įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje.

Nurodo, jog 2015 m. gegužės 25 d. S. M. buvo pratęstas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminas. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas iš esmės ir tam laikotarpiui suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis bei išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas neturi įtakos galutiniam Migracijos departamento sprendimui dėl prieglobsčio suteikimo. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas ir yra skirtas tam, kad būtų visapusiškai išnagrinėtas prašymas. Mano, jog byloje yra pakankamai faktinių aplinkybių, kurias įvertinęs Ignalinos rajono apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. M. gali piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra bei jos metu prieglobsčio prašytojui suteikiamomis garantijomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Ignalinos rajono apylinkės teismas nutarė S. M. sulaikyti Užsieniečių registracijos centre šešiems mėnesiams – iki 2015 m. lapkričio 15 d., teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad užsienietis nesulaukęs galutinio Migracijos departamento sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, šiuo metu dar nėra išsiaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas užsieniečio prieglobsčio prašymas, todėl jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje (byloje aktuali 2014 m. gruodžio 9 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 1 d.) numatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

Tuo tarpu Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Be to Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje (byloje aktuali 2014 m. gruodžio 9 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 1 d.) nurodyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto, vienas iš Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies įtvirtinimo tikslų - užtikrinti tinkamą direktyvos 2008/115/EB dėl užsieniečių grąžinimo perkėlimą – tikslinti įstatymo nuostatas, reglamentuojančias užsieniečio sulaikymą, kai siekiama jį grąžinti į užsienio valstybę, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ar perduoti kitai valstybei narei, atsakingai už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, įpareigojimo savanoriškai išvykti termino nustatymą, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką taikymą ir užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos stebėsenos vykdymą. Taigi iš esmės tikslinamos Įstatymo nuostatos, susijusios su direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 7 punkte įtvirtinta pasislėpimo pavojaus sąvoka, ir nurodomos konkrečios aplinkybės, kurias nustačius atsiranda pagrindas spręsti, jog užsienietis gali pasislėpti.

Bylai reikšminga ir Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, jog užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais – ne ilgiau, negu būtina, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti prieglobsčio prašytojo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, arba kol yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad apeliantas yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, o Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyrius 2015 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (15/6-8) 15PR-20 nusprendė nagrinėti užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį iš esmės (1 punktas), taip pat jam suteikti laikiną teritorinį prieglobstį (2 punktas) (Užsieniečio asmens byla, b. l. 4). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad apelianto prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, taip pat nėra priimtas sprendimas jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

Kalbant apie asmenų sulaikymą taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinė savo teikimą ir pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad užsienietis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, šiuo metu nėra išsiaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas užsieniečio prieglobsčio prašymas, jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinė atsiliepime į apeliacinį skundą, be kita ko, nurodė, kad byloje vertinamu atveju reikšminga tai, jog užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką (Įstatymo 113 str. 5 d. 7 p.), užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir naudoja ją kaip vieną iš būdų įteisinti buvimą Europos Sąjungos teritorijoje, gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, jog užsienietis nebendradarbiauja su valstybės institucijomis. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko su galiojančia vienkartine viza, nuo pat pradžių prisistatė savo tikruoju vardu ir pavarde. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyrius 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (15/6-8) 43PR-43 nusprendė pratęsti apelianto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminą (1 punktas) ir pakeisti jam išduotą registracijos pažymėjimą (2 punktas) (Užsieniečio asmens byla, b. l. 8). Toks sprendimas priimtas siekiant išsamiai ir objektyviai įvertinti visas su užsieniečiu susijusias aplinkybes. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Migracijos departamentui nagrinėjant prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pirminės apklausos metu jis būtų pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu surinktų duomenų pagrindu nėra pagrindo konstatuoti, kad užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba jo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo ir pan.

Kiek tai susiję su Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punkto taikymu, Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad užsienietis ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos, 2015 m.gegužės 12 d. buvo sulaikytas Rygoje, bandė išvykti keltu Ryga – Stokholmas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinė nei teikime, nei atsiliepime į apeliacinį skundą konkrečiai nenurodė, kuo konkrečiai užsieniečio veiksmai pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką, kokios konkrečios šios tvarkos nuostatos buvo pažeistos. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent valstybės institucija, teikianti teikimą dėl užsieniečio sulaikymo, turi nurodyti konkrečias faktines aplinkybes bei pagrįsti asmens sulaikymo poreikį. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus Įstatymo 113 straipsnio ir 114 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pateiktus argumentus, nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog užsieniečio sulaikymas, kuris reikšmingai apriboja asmens judėjimo laisvę ir kitas teises, šioje byloje vertinamu atveju yra būtinas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės teikimas dėl apelianto sulaikymo atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

S. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – 2015 m. gegužės 15 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. M. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis