AS-492-110-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-110/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01109-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 67.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ dėl sprendimo panaikinimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 5-13), prašydamas panaikinti Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1084 „Dėl servituto nustatymo A. N. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu (t. I, b. l. 89-90) pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo 12 VĮ-(14.12.2)-1084 1.1 punkto, kuriuo pareiškėjo žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas žemės servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuoto (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas 1,1293 ha plote, galiojimą. Prašymas argumentuojamas tuo, kad jeigu teismas šioje byloje patenkintų pareiškėjo skundą ir panaikintų teisės aktą, nustatantį servitutą, suteikiantį teisę tiesti dujotiekį pareiškėjo sklype, tai reikštų patvirtinimą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ pareiškėjo žemėje dujotiekį tiesia neteisėtai. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas gavo dujotiekio statybos rangovo UAB „Alvora“ pranešimą, jog nuo 2013 m. lapkričio 11 d. ši įmonė pradeda suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – SGD) jungiamojo dujotiekio statybos darbus. Teigia, kad jau nutiesto dujotiekio atkarpų pareiškėjo žemės sklype išardymas ir perkėlimas į kitą vietą būtų susijęs su viso 18 km ilgio dujotiekio, kaip vientiso statinio, pertvarkymu, su dujotiekio trasos koregavimu kitų privačių asmenų žemės sklypuose. Tai sukeltų trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Klaipėdos nafta“ tokius techninius, finansinius ir kitokius sunkumus, kad teismo sprendimas būtų realiai neįvykdomas arba jo vykdymas būtų nepaprastai apsunkintas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi (t. II, b. l. 107-110) pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė prašymo jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėjo, jog byloje pateiktas UAB „Alvora“ informacinis pranešimas apie pradedamus suskystintų gamtinių dujų terminalo jungiamojo dujotiekio statybos darbus nepagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės. Akcentavo, kad Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (2012 m. birželio 12 d. Nr. XI-2053) 3 straipsnio 3 dalis numato, kad šiuo įstatymu suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos ekonominiu projektu. Atsižvelgiant į tai vertinta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, akivaizdžiai pažeistų proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principą. Teismas sprendė, kad pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjamoje byloje nesuteikia pareiškėjo nurodomos galimai ateityje atsirasiančios papildomos trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ išlaidos, susijusios su dujotiekio trasos koregavimu, nes pareiškėjas, ginčydamas administracinius aktus dėl servitutų nustatymo, iš esmės nesutinka su nustatyta nuostolių kompensacija.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkinti.

Nurodo, kad aplinkybė, jog teismo sprendimo vykdymas netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių nebūtų realiai įvykdomas turėtų būti pripažinta neįrodinėtina. Pažymi, kad atsižvelgiant į viso statomo dujotiekio ilgį (18 km), statybos kainą (94,84 mln. litų), būtinybė jį koreguoti pašalinant dujotiekį iš pareiškėjo žemės sklypo sukeltų trečiajam suinteresuotam asmeniui tokius didelius finansinius, techninius ir kitokius sunkumus, kad teismo sprendimas būtų realiai neįvykdomas. Mano, kad dujotiekio statyba šiuo metu galėtų būti vykdoma kitose dujotiekio trasos dalyse, kol kas neatliekant statybos darbų pareiškėjui priklausančiuose žemės sklypuose. Tvirtina, jog teismo išvada, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su nustatyta nuostolių kompensacija neatitinka tikrovės, kadangi pagrindinis pareiškėjo skundo reikalavimas yra sprendimo dėl servituto panaikinimas, o skundo motyvas dėl neteisingo nuostolių kompensavimo yra tik antraeilis, išvestas iš pagrindinio reikalavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti realią grėsmę, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių, teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, akcentuotina būtinybė motyvuotai įvertinti teismo sprendimo įvykdymo galimybes, atsižvelgiant į tokios priemonės taikymo tikslingumo (ar jos taikymas realiai padėtų reikalavimo patenkinimo atveju atkurti iki ginčo buvusią teisinę padėtį), proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos ir kitus principus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo pritaikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo NŽT įsakymo, kuriuo pareiškėjo žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, galiojimą. Nurodė, jog teismui panaikinus ginčijamą sprendimą, nustatantį servitutą, kuris suteikia teisę tiesti dujotiekį pareiškėjo sklype, tai reikštų patvirtinimą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ pareiškėjo žemėje dujotiekį tiesia neteisėtai. Tokiu atveju pareiškėjo sklype nutiesto dujotiekio išardymas ir perkėlimas į kitą vietą būtų susijęs su viso 18 km ilgio dujotiekio, kaip vientiso statinio, pertvarkymu, su dujotiekio trasos koregavimu kitų privačių asmenų žemės sklypuose. Tai sukeltų trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Klaipėdos nafta“ tokius techninius, finansinius ir kitokius sunkumus, kad teismo sprendimas būtų realiai neįvykdomas arba jo vykdymas būtų nepaprastai apsunkintas.

Teisėjų kolegija negali sutikti su šiais pareiškėjo argumentais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka numatyti Žemės įstatymo 23 straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (Žemės įstatymo 23 str. 1 d.). Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (23 str. 2 d. 4 p.). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog skundžiamų administracinių aktų panaikinimas negali sukelti pareiškėjo nurodomų pasekmių – dujotiekio pertvarkymo, jo trasos koregavimo, kadangi ši trasa, kurios atkarpa turi būti tiesiama pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, yra numatyta specialiajame plane, patvirtintame Lietuvos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130 (t. I, b. l. 64). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti.

Akcentuotina ir tai, kad ginčo dujų terminalo įrengimas yra numatytas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme, kuriuo šis terminalas ir jo jungtis pripažįstami strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais įrenginiais. Taigi šis gamtinių dujų terminalas yra strateginės reikšmės objektas, kurio sėkmingas įgyvendinimas susijęs su visos valstybės viešuoju interesu diversifikuoti gamtinių dujų tiekimą ir tapti šaliai nepriklausomai nuo vienintelio dujų tiekėjo; sudaryti sąlygas įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvinį N-1 infrastruktūros standartą, pradėsiantį galioti 2014 m. gruodžio mėn.; savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmojo būtinumo paklausai patenkinti; dalyvauti tarptautinėse dujų rinkose; sudaryti prielaidas susiformuoti šalies dujų rinkai (Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos 79 p.). Atsižvelgiant į projekto svarbą, darytina išvada, kad bet koks kliudymas projekto įgyvendinimui kelia grėsmę viešajam interesui, o ginčijami pareiškėjo reikalavimai ir su jais susijęs prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones viešojo intereso negali paneigti ar sumenkinti, nes šiuo atveju grėsmė valstybės turtui yra svarbiau negu ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo stabdyti ginčijamo NTŽ įsakymo galiojimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė