AS-208-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-208-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04989-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. S. 2014 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį patikslino (b. l. 14–16), prašydamas: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 1D-7270(11); 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovų VRM ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, neišmokėtos valstybinės pensijos dalį – 5 685,60 Lt.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi (b. l. 10–11) nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. gruodžio 12 d. skundo trūkumams pašalinti: pateikti 2 patikslinto skundo egzempliorius iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinant Sveikatos priežiūros tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos, atsakovo Lietuvos valstybės atstovu nurodant Vidaus reikalų ministeriją. Pareiškėjui taip pat pasiūlyta pateikti teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kartu nurodant aplinkybes, kurios sąlygojo termino praleidimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi (b. l. 18–19) pareiškėjo E. S. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti atmetė ir priimti skundą atsisakė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškėjas paaiškino, kad mažesnę pensiją, nei jam paskirta, pradėjo gauti nuo 2010 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino įstatymo nuostatas, kuriomis jam buvo mažinama pensija, prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, manė, kad sumažinta pensijos dalis bus automatiškai grąžinta, be to, 2011-2013 m. jis rūpinosi sunkiai sergančia motina, todėl domėtis teisės aktais ir ieškotis teisininko neturėjo galimybės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. 3 metų procesinis terminas kreiptis į teismą pripažintas tinkamu ir iš esmės pakankamu tam, kad pareiškėjas galėtų pareikšti reikalavimą dėl valstybinės pensijos nepriemokos.

Kartu su skundu pateikta medžiaga patvirtina, kad pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta už 2010 m. sausio mėn., vadinasi, būtent 2010 m. sausio mėnesį pareiškėjas sužinojo apie pensijos sumažinimą, į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2014 m. lapkričio mėnesį, jau pasibaigus nustatytam 3 metų terminui kreiptis į teismą. Pareiškėjo žinojimas apie pensijos sumažinimą, tačiau delsimas kreiptis į teismą, laikytinas pareiškėjo nerūpestingumu, aplaidumu ginant savo pažeistas teises. Pareiškėjo nurodyti termino atnaujinimo motyvai, nelaikytini tinkama ir pagrįsta priežastimi terminui atnaujinti. Nagrinėjamu atveju terminas pareikšti reikalavimui priteisti pareiškėjui iš atsakovo valstybinės pensijos nepriemoką buvo praleistas ne dėl ginčo teisinių santykių srityje vyravusio teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo, bet dėl subjektyvių, nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų motyvų dėl termino atnaujinimo. Tokia teismo išvada grindžiama LVAT formuojama praktika (2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-355/2014).

Kaip matyti, pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių, todėl jo prašymas atnaujinti apskundimo terminą atmestinas. Atmetus prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas panaikinti skundžiamą sprendimą yra išvestinis iš reikalavimo priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas E. S. atskiruoju skundu (b. l. 15–16) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Pasak pareiškėjo, 3 metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos. Iki šio nutarimo priėmimo pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad pensija mažinama teisėtai, o praėjus ekonominei krizei, susidaręs pensijų skirtumas bus išmokėtas. Pareiškėjo teisė kreiptis į teismą neturi būti dirbtinai varžoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo E. S. prašymas dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo ir ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu pareiškėjo skundą atsisakyta priimti. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su tokiu teismo sprendimu iš dalies nesutinka.

Iš pirmosios instancijos teismui pateikto skundo (b. l. 1–3) matyti, jog pareiškėjas teismo prašė panaikinti VRM 2014 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 1D-7270(11) ir priteisti iš atsakovų neišmokėtos valstybinės pensijos dalį – 5 685,60 Lt. Skunde E. S. patikslino, kad nurodyta 5 685,60 Lt pensijos nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų mokėjimo tvarka asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821; atkreiptinas dėmesys, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Taigi pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas, skunde apibrėžtas bendru terminu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d., iš esmės yra dviejų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (žr. pvz., LVAT 2015 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-66-502/2015).

Pagal LVAT praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį adm. byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį adm. byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią, kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes.

Kaip minėta, pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų neišmokėtos valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Iš į bylą pateiktos Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. rugsėjo 8 d. pažymos Nr. 11DP(P)-4514 (b. l. 5–6) matyti, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimui taikyta laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. (skunde pareiškėjas nurodė laikotarpį iki 2012 m. rugpjūčio 1 d.).

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4, 5 straipsnius buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos.

Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmąją pagal Laikinojo įstatymo 4 bei 5 straipsnį sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį. Į teismą dėl 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu susidariusios nepriemokos pareiškėjas kreipėsi 2014 m. lapkričio 15 d. (spaudas ant voko, b. l. 9), t. y. praleidęs 3 metų terminą minėtam reikalavimui pareikšti.

Kita vertus, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius apribota valstybinė pensija pareiškėjui turėjo būti išmokėta 2012 m. vasario mėnesį, todėl akivaizdu, jog trejų metų procesiniai terminai dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo pagrindu 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. rugpjūčio 31 d. susidariusio Lietuvos valstybės įsiskolinimo priteisimo 2014 m. lapkričio 15 d. dar nebuvo pasibaigę (pvz., LVAT 2014 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje Nr. AS143-847/2014).

Konstatavus, kad pareiškėjas praleido 3 metų terminą reikalavimui dėl 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu susidariusios nepriemokos pareikšti, spręstinas klausimas dėl termino minėtam reikalavimui pateikti atnaujinimo. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, jog įstatymų leidėjas nesureguliavo pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimo klausimų; o paminėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus 3 metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl asmenys, kurie 2010 m. vasario mėnesį gavo pirmą sumažintą valstybinę pensiją, pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo galbūt pažeistų teisių į paskirtą valstybinę pensiją (nuosavybę) gynimo procesinio termino, kuris pagal analogiją buvo nustatytas vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje. Įvertinant tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 paskelbimo) ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas dėl kreipimosi į teismą procesinio termino dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę ir kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, be kita ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr. LVAT 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-912/2014).

Pareiškėjo teigimu, 3 metų kreipimosi į teismą terminą jis praleido dėl to, kad iki 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos buvo įsitikinęs, jog pensija mažinama teisėtai, o praėjus ekonominei krizei, susidaręs pensijų skirtumas bus išmokėtas (b. l. 21–22). Šiuo aspektu pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 konstatavo, kad „administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo.

Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą.“. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skundą teismui padavė praėjus 2 metams nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo (2012 m. rugsėjo 21 d.), procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo buvo nurodytas jau LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika kreipimosi dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo klausimais, pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui paduotas praėjus beveik 1 metams.

Taigi, pareiškėjas, žinodamas (turėdamas žinoti) apie jam taikomą procesinį terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, privalėjo elgtis rūpestingai ir siekti skundą teismui paduoti kuo operatyviau, tačiau skundo padavimas 2014 m. lapkričio 15 d., nenurodant jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka aptartų reikalavimų, taip pat ir teisingumo bei protingumo kriterijų. Taigi ši nepagrįsto delsimo aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą reikalavimui dėl 2010 m. sausio 1 d.

– 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos pareikšti.

Apibendrinant išdėstytus motyvus ir atsižvelgiant į naujausią šios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (žr., administracines bylas Nr. AS-66-502/2015, Nr. AS-190-556/2015, Nr. AS-195-556/2015 ir kt.), nebūtų pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas pavėlavo kreiptis į teismą dėl 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d. negautos valstybinės pensijos dalies išieškojimo dėl taikytų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Kita vertus, kadangi pareiškėjo skundo atitikimo kitiems ABTĮ reikalavimams įvertinimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencijos klausimas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, naikintina, o šios skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas turėtų iš naujo įvertinti ir pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti VRM 2014 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 1D-7270(11) priėmimo klausimą. Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. S. skundo dalį, kuria prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 5 ir 15straipsnių nuostatų taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., taip pat panaikinti VRM 2014 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 1D-7270(11), panaikinti ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė