A-438-1102-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-1102/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02266-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti

iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano

Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei I. U.,

specialistei D. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio

teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje

pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą

pareiškėjui S. P. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n

u s t a t ė:

I. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

(toliau – ir atsakovas, Agentūra, NMA) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus

apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas panaikinti

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. birželio 6 d.

sprendimą Nr. 3R-203(AG-177/0-2013).

Skunde nurodė, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau –

ir Komisija) 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 3R-203(AG-177/05-2013)

(toliau – ir Komisijos sprendimas) panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros

prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą „Dėl

susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-(11.2.12E)-450 (toliau – ir NMA sprendimas),

kuriuo nuspręsta iš pareiškėjo S. P. (toliau – ir

pareiškėjas) susigrąžinti dalį (1 127,50 Lt) tiesioginių išmokų už žemės ūkio

naudmenų ir pasėlių plotus už 2009 deklaravimo metus. Paaiškino, kad

agentūra, vadovaudamasi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro

(toliau – ir Centras) pateikta informacija ir atsižvelgdama į tai, jog

pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų

ribas, nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių tiesioginių išmokų už žemės

ūkio naudmenų ir pasėlių plotus skyrimą, reikalavimų, t. y. neišskyrė netinkamų

paramai plotų, bei į tai, kad pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, buvo

atliktas pakartotinis pareiškėjo 2009 m. birželio 12 d. paraiškos gauti

tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, paramą pagal

Lietuvos kaimo plėtros 2007‑2013 metų programos priemones „Agrarinės

aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių,

išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB

susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų

teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini))

(toliau – ir 2009 m. paraiška) administracinis patikrinimas ir

nustatyta, kad pareiškėjas prašė išmokų už 1,29 ha plotą, kuris 2009 m.

paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys

neskelbtini) esančio lauko Nr. 2, kuriame pareiškėjas deklaravo 7,70 ha

plotą 5DG-1 (daugiametės ganyklos–pievos (5 m. ir daugiau)), ribas. Laukas buvo

nufotografuotas 2010 m. birželio 4 d. Duomenys apie pareiškėjo

deklaruotus netinkamus paramai plotus buvo gauti po to, kai parama pagal 2009

m. paraišką pareiškėjui jau buvo išmokėta, todėl susidarė bendra 1 127,50

Lt dydžio grąžintinų lėšų suma.

Agentūra neteisingo deklaravimo faktą 2009 m. paraiškoje nustatė

remdamasi Centro pateiktais duomenimis ir mano, kad jų teisingumu abejoti nėra

pagrindo, nes būtent ši institucija yra atsakinga už pasėlių laukų duomenų

bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. Iš atnaujintų ortofotografinių duomenų

aiškiai matyti, jog 2009 m. paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)

deklaruoto lauko Nr. 2 dalis yra netinkama paramai gauti.

Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo skundą nepateikė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d.

sprendimu (b. l. 34–38) atsakovo skundą tenkino ir Vyriausiosios

administracinių ginčų komisijos 2013 m. birželio 6 d. sprendimą Nr.

3R-203(AG-177/0-2013) panaikino.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. birželio

12 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir

pasėlių plotus, paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos

priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse,

kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su

direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir

kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg.

Nr. (duomenys neskelbtini)). Šioje paraiškoje pareiškėjas deklaravo

42,62 ha žemės ūkio naudmenų. Agentūra pareiškėjui laikotarpiu nuo 2009 m.

gruodžio 22 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d. iš viso išmokėjo 12 736,31 Lt paramos.

2011 m. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras patikslino

kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę ir 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr.

1S-7479 pateikė agentūrai 2009 ir 2010 m. pareiškėjų sąrašus, kurių

2009 ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių

Gkodas – bl3m, suformuotus 2011 m. deklaravimui paruoštoje Kontrolinių žemės

sklypų duomenų bazėje, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 m. ortofotografinę

medžiagą. Pateiktame sąraše nurodyta, kad pareiškėjas netinkamai deklaravo

daugiametės ganyklos–pievos 1,29 ha plotą (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini),

lauko Nr. 2). Laukas nufotografuotas 2010 m. birželio 4 d. Agentūra 2013 m.

balandžio 11 d. sprendime Nr. SP1-(11.2.12E)-450 pareiškėjui nurodė grąžinti 1 127,50

Lt sumą. Šiame sprendime paaiškino, kad apskaičiuojant grąžintinos išmokos sumą

buvo atsižvelgta į tai, jog 2009 m. paraiškoje buvo nustatytas neteisingo

deklaravimo faktas, todėl agentūra pritaikė sankcijas; pareiškėjo deklaruotas

plotas viršija faktinį plotą 1,29 ha arba 3,12 proc., todėl tiesioginė išmoka

mažinama dviguba nustatyto skirtumo dalimi. Pareiškėjas, nesutikdamas su agentūros

sprendimu, kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri ginčijamu

sprendimu panaikino agentūros sprendimą. Komisija nurodė, kad Centro atliktų

nuotolinės patikros rezultatų naudojimas siejamas su agentūros planais

einamaisiais metais patikrinti atitinkamą kiekį paraiškų. Laukas buvo fotografuotas

2010 m. birželio 4 d., o sankcijos taikytos pagal 2009 m. pateiktą paraišką.

Tai, jog Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu pateikė agentūrai sąrašą

pareiškėjų, kurių 2009 m. deklaruoti laukai esą patenka į kontrolinius žemės

sklypus, kurių Gkodas – bl3m, suformuotus 2011 m. deklaravimui paruoštoje

Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje, anaiptol nereiškia agentūros pareigos

ir teisės vien tik šių duomenų pagrindu, nesilaikant kitų būtinų procedūrų,

garantuojančių asmens, pateikusio paraišką, teisių, bei pačiai objektyviai

nepagrindžiant priskyrimo netinkamam laukui priežasčių, pervertinti 2009 m. pareiškėjo

pateiktą paraišką ir taikyti sankcijas.

Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188

patvirtintos Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus

administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklės (toliau – ir 2009 m. taisyklės);

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 3D‑172

patvirtintos Žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų laukų ribų įbraižymo

žemėlapiuose 2009 metais taisyklės (toliau – ir Įbraižymo taisyklės) bei Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137

patvirtintos Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės

ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės (toliau – ir Grąžintinų lėšų

taisyklės).

Teismas pažymėjo, kad Agentūra pradėjo pagal pareiškėjo pateiktą 2009

m. paraišką išmokėtų lėšų susigrąžinimo procedūrą gavusi Centro 2010 m.

birželio 4 d. padarytą nuotrauką. Centrui yra priskirta tikslinti kontrolinių

žemės sklypų duomenų bazę. Centro atlikti nuotolinės patikros rezultatai skirti

naudoti vertinant einamaisiais metais pateiktas paraiškas (šiuo atveju

2009 m.). Tačiau 2009 m. sausio 19 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 73/2009

34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog hektarai turi atitikti paramos skyrimo

sąlygas visus kalendorinius metus (ginčo atveju – 2009 m.), išskyrus force

majeure ar išskirtinių aplinkybių atvejus. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo

skundą, nesiaiškino, ar šios išskirtinės aplinkybės egzistavo. Teismo posėdyje

liudytoja D. V. parodė, kad dirba Centre; ginčo lauką

pareiškėjui 2009 m. padėjo įbraižyti seniūnijos darbuotojas; 2009 m. pasėlių

deklaravimui buvo naudota 2005 m. ortofotografinė nuotrauka; ginčo vietovės

ortofotografinės medžiagos atnaujinimas buvo atliktas 2010 m. (jis atliekamas

kas 5 metus); 2010 m. darytoje nuotraukoje aiškiai matomi medžiai ir krūmai,

todėl ir 2009 m. jie ten buvo. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, nors

2009 m. ortofotografinė medžiaga nebuvo atnaujinta, 2005 m. darytoje

nuotraukoje matyti augantys medžiai ir krūmai.

Teismas, remdamasis Centro 2010 m. birželio 4 d. daryta nuotrauka,

kurioje matyti 2009 m. paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)

deklaruoto lauko Nr. 2 augantys medžiai ir krūmai, liudytojos parodymais, konstatavo,

jog ir 2009 m. jie faktiškai augo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas

2009 m. paraišką įsipareigojo teikti teisingus duomenis (Paraiškos 11 p.).

Iš Įbraižymo taisyklių 27.2 punkto pareiškėjui tiesiogiai kyla pareiga

patikslinti žemėlapio lentelėje atspausdintus 2008 m. duomenis, jeigu jie yra

pasikeitę. Pareiškėjas atsako už pateiktus duomenis, todėl privalo žinoti deklaruojamos

daugiametės ganyklos–pievos tikrąją būklę. Taigi agentūra turi teisę

susigrąžinti 1 127,50 Lt tiesioginių išmokų iš pareiškėjo už žemės ūkio

naudmenų ir pasėlių plotus, deklaruotus 2009 m., nes deklaruotame 7,70 ha žemės

sklype (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruoto lauko Nr. 2)

1,29 ha nebuvo geros agrarinės būklės, t. y. šiame žemės sklype auga medžiai ir

krūmai.

Nustatytos bylos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis

reglamentavimas teismui leido daryti išvadą, kad 2009 m. paraiškoje pareiškėjas

neišskyrė netinkamo paramai ploto (1,29 ha, apaugusio medžiais ir krūmais),

tokiu būdu pažeidė 2009 m. Taisyklių 27.3 punkto ir Įbraižymo taisyklių 27.18

punkto reikalavimus. Agentūra, turėdama atnaujintus Centro ortofotografinius

duomenis ir nustačiusi neteisingo deklaravimo faktą, pareiškėjui pagrįstai ir

teisėtai pritaikė sankcijas, todėl nėra teisinio pagrindo kvestionuoti Agentūros

sprendimo teisėtumą. Tuo remdamasis teismas sprendė, kad Vyriausioji

administracinių ginčų komisija netinkamai vertino faktinę ir teisinę situaciją,

todėl ginčijamą Komisijos sprendimą panaikino.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo

2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b.

l. 43–44), kuriuo prašo jį panaikinti ir palikti galioti Vyriausiosios

administracinių ginčų komisijos 2013 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 3R‑203(AG‑177/0-2013).

Pareiškėjas nurodo, kad agentūra, įvertinusi jo 2009 m. paraišką, jokių

nusižengimų nenustatė. 2009 m. jis laikė 28 galvijus, 41 avį ir 20 ožkų. Šiam

gyvulių kiekiui pašerti turėto 42,6 ha ganyklų ploto neužteko, taigi 3

kartus buvo nuganytos ne tik savos ganyklos, bet ir kaimynų. Pažymi, kad avys

ir ožkos nuėda ne tik visas žoles, bet ir krūmus bei jaunus medelius. Taigi jo

ganyklos buvo tinkamai prižiūrėtos.

Teigia, kad agentūra privalėjo apie paraiškose ar kituose dokumentuose

nustatytas klaidas ar neatitikimus pareiškėją ar savivaldybę informuoti iki

pasėlių vegetacijos laikotarpio pabaigos ar iš karto po jos iki tol, kol

įmanoma neabejotinai nustatyti deklaruotų pasėlių ir laukų ribas, atliekant

patikrą vietoje. STIS pagalba agentūra galėjo atlikti pareiškėjo pateiktų

duomenų patikrą, priėmusi sprendimą einamaisiais metais vykdyti nuotolinę

patikrą ir informuoti apie tai pareiškėją ar savivaldybę. Šiuo atveju agentūra

nei 2009 m., nei 2010 m. jo ar savivaldybės apie neatitikimus neinformavo,

taigi tų neatitikimų ir nebuvo. Tariami pažeidimai buvo nustatyti nuotoliniu

būdu 2010 m. balandžio 10 d., o sprendimas pareiškėjo atžvilgiu priimtas tik

2013 m. balandžio 11 d.

Pažymi, kad šiuo metu ginčo lauko būklės nežino, nes jis grąžintas

savininkams ir jo jau kelerius metus nedeklaruoja.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 54–55)

prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti

nepakeistą.

Atsiliepime atsakovas nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde

pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl gyvulių yra

niekuo nepagrįsti, tačiau net ir konstatavus aplinkybę, kad tie gyvuliai buvo,

ji nepaneigia nustatyto pažeidimo fakto ir pareiškėjo pareigos grąžinti

reikalaujamą pinigų sumą. 2010 m. birželio 4 d. darytoje nuotraukoje matyti

medžiai ir krūmai, taigi jie ten buvo ir 2009 m.

Teisėjų kolegija

k

o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje ginčas yra kilęs dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės

ūkio ministerijos teisės susigrąžinti 1 127,50 Lt tiesioginių išmokų

už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus už 2009 deklaravimo metus.

Susigrąžinti paminėtas išmokas Agentūra nusprendė 2013 m. balandžio 11 d.

sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-450 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kurį

pareiškėjas apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Komisija,

išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, padarė išvadą, jog pareiškėjui sankcijos

pritaikytos nepagrįstai ir Agentūros sprendimą panaikino. Agentūra tokį

Komisijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui,

kuris, pripažinęs Agentūros sprendimą teisėtu ir pagrįstu, panaikino Komisijos

sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Agentūra ginčijamą sprendimą priėmė atlikusi

pakartotinį 2009 m. birželio 12 d. pareiškėjo paraiškos administracinį

patikrinimą (t. y. pakartotinai įvertinusi pareiškėjo pateiktą paraišką) ir

nustačiusi, kad parama pareiškėjui buvo išmokėta už paramai netinkamą plotą.

Tokią išvadą Agentūra padarė, vadovaudamasi valstybės įmonės Žemės ūkio

informacijos ir kaimo verslo centro pateikta informacija, pagal kurią

pareiškėjas prašė išmokų už 1,29 ha dydžio netinkamą paramai plotą, kuris 2009

m. paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys

neskelbtini) esančio lauko Nr. 2, kuriame pareiškėjas deklaravo 7,7 ha

dydžio plotą tiesioginėms išmokoms gauti, ribas. Pareiškėjo neteisingo

deklaravimo ir išmokų už netinkamą paramai plotą gavimo faktą Agentūra savo

sprendime pagrindė Centro pateiktais duomenimis, t. y. pareiškėjo deklaruoto

lauko Nr. 2 kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) 2010

m. birželio 4 d. ortofografija ir lentele, kurioje nurodyta, jog iš šiame

lauke deklaruoto 7,7 ha dydžio ploto paramai gauti netinkamas plotas yra lygus

1,29 ha (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylos lapai 32–33). Kaip

nurodyta Agentūros sprendime, pareiškėjo deklaruoti laukai pateko į

kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje

Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t.

y. atnaujinus pagal 2009–2010 m. ortofotografinę medžiagą. Juose tinkamas

paramai plotas yra suskaičiuotas ir lygus 0.

Pareiškėjas su tokiu Agentūros vertinimu nesutinka,

nes, jo nuomone, visas 2009 m. paraiškoje deklaruotas plotas buvo tinkamas

paramai gauti. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog jis

iki ginčijamo Agentūros sprendimo gavimo nebuvo informuotas apie Agentūros

atliekamą administracinį patikrinimą ir jo metu užfiksuotus neatitikimus. Taigi

iš bylos aplinkybių matyti, jog ginčas kyla dėl Agentūros nustatyto fakto dėl

pareiškėjo deklaruoto 1,29 ha dydžio ploto netinkamumo paramai gauti tikrumo,

taip pat atlikto pakartotinio administracinio patikrinimo atitikimo teisės

aktuose nustatytiems reikalavimams.

Bendrosios tiesioginių išmokų taisyklės yra

nustatytos 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamente Nr. 73/2009, nustatančiame

bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio

politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš

dalies keičiančiame Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB)

Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiame Reglamentą (EB)

Nr. 1782/2003 (toliau – ir Reglamentas Nr. 73/2009). Išsamios šio

reglamento įgyvendinimo taisyklės yra įtvirtintos 2004 m. balandžio 21 d.

Komisijos reglamente (EB) Nr. 796/2004, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos

reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 ir Nr. 73/2009 nustatytų kompleksinio

paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės

sistemos, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 nustatyto kompleksinio

paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Reglamentas Nr.

796/2004).

Šie reglamentai yra pagrindiniai teisės aktai,

reguliuojantys ginčo teisinius santykius, atsižvelgiant į jų veikimo laike

apibrėžtį ir pareiškėjo 2009 m. paraiškos pateikimo laiką. Pažymėtina, jog nors

Reglamentas Nr. 796/2004 nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo panaikintas 2009 m. lapkričio 30 d.

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios

Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su

kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir

kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės

paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo

taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui

numatytą paramos schemą (toliau – ir Reglamentas Nr. 1122/2009), tačiau šioje

byloje jis taikytinas atsižvelgiant į tai, jog naujasis Reglamentas Nr. 1122/2009 taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su

2010 m. sausio 1 d. prasidedančiais prekybos metais arba priemokų

laikotarpiais.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip nurodyta

Agentūros sprendime, pareiškėjo 2009 m. paraiška buvo administruojama

vadovaujantis 2009 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu

Nr. 3D-188 patvirtintomis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių

plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis. Šiuo bei kitais

nacionaliniais poįstatyminiais teisės aktais, kaip pagrindiniais bylos

teisinius santykius reguliuojančiais teisės aktais, vadovavosi ir Komisija bei

pirmosios instancijos teismas, vertindami ginčijamo Agentūros sprendimo

teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tais atvejais, kai tuos pačius teisinius santykius reguliuoja ir

reglamento, ir nacionalinės teisės nuostatos, visų pirma turi būti vadovaujamasi

reglamento normomis. Būtent reglamentas tokiu atveju yra pagrindinis teisės

aktas, kuriame įtvirtintas reguliavimas taikomas tiesiogiai. Tai pagrindžia

toliau nurodomi teisės aktai bei teismų praktika.

Pagal Konstitucijos sudedamąja dalimi (Konstitucijos 150 str.) esančio

2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės

Europos Sąjungoje“ 2 straipsnį, Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji

Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Pagal paminėtą Konstitucinį aktą,

jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos

Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos

turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnis nustato, jog

vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas,

sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Šis straipsnis taip pat įtvirtina, jog

reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai

taikomas visose valstybėse narėse.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad reglamentas

yra bendro pobūdžio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse – todėl jis

dėl savo paties pobūdžio ir vietos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje veikia iš

karto ir gali suteikti fiziniams asmenims teises, kurias nacionaliniai teismai

privalo ginti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. rugsėjo 17 d.

sprendimas Antonio Muñoz y Cia SA ir Superior Fruiticola SA prieš

Frumar Ltd ir Redbridge Produce Marketing Ltd, C-253/00, 27 p.).

Tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar

nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių

nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas šio įsipareigojimo

laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje

Europos Sąjungoje sąlyga (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. liepos 14

d. sprendimas Bureau national interprofessionnel du Cognac prieš

Gust. Ranin Oy, C-4/10 ir C-27/10, 66 p.). Lietuvos vyriausiasis

administracinis taip pat laikosi nuostatos, jog Lietuvos teismai ir viešojo

administravimo subjektai privalo tiesiogiai taikyti reglamentus, neieškodami jų

nuostatas perkeliančių nacionalinių teisės aktų (Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr.

I143-18/2009).

Tačiau taip pat pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra

konstatavęs, jog nors dėl pobūdžio ir paskirties Europos Sąjungos teisės

šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai iškart veikia nacionalinės

teisės sistemose ir todėl nacionalinėms valdžios institucijoms nereikia imtis

taikymo priemonių, tačiau vis dėlto kai kurias jų nuostatas gali prireikti

įgyvendinti valstybėms narėms priimant taikymo priemones. Valstybės narės gali

priimti reglamentą įgyvendinančias priemones, jeigu jos nepažeidžia jo

tiesioginio taikymo, neiškraipo jo, kaip Bendrijos teisės akto, prigimties ir

jei patikslina šiuo reglamentu suteiktos diskrecijos įgyvendinimą, nepažeisdamos

jo nuostatų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d.

sprendimas, Danske Svineproducenter prieš Justitsministeriet, C‑316/10,

39, 40, 41 p.).

Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, jog vertinant byloje susiklosčiusią

situaciją, visų pirma turi būti vadovaujamasi tiesiogiai taikomų reglamentų,

reguliuojančių bylos teisinius santykius, nuostatomis. Nacionaliniai

poįstatyminiai aktai taikytini tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos

ribose juos papildo ar patikslina.

Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant įvertinti, ar

Agentūra pagrįstai pripažino, jog dalis pareiškėjo 2009 m. paraiškoje deklaruoto

ploto yra netinkama paramai gauti, būtina išanalizuoti byloje pateiktus

įrodymus, kuriais rėmėsi Agentūra, nustatydama paminėtą faktą. Kaip minėta, Agentūra ginčijamą sprendimą grindė Centro pateiktais duomenimis, t. y.

pareiškėjo deklaruoto lauko Nr. 2 kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys

neskelbtini) 2010 m. birželio 4 d. ortofografija ir lentele, kurioje

nurodyta, jog iš šiame lauke deklaruoto 7,7 ha dydžio ploto paramai gauti

netinkamas plotas yra lygus 1,29 ha. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje būtina

įvertinti tiek pačių paminėtų įrodymų tinkamumą, pakankamumą ir patikimumą,

tiek jais remiantis nustatytų faktų tikrumą ir tikslumą.

Pagal Reglamento 73/2009 14 straipsnį, kiekviena valstybė narė sukuria ir taiko integruotą

administravimo ir kontrolės sistemą. Integruotą sistemą sudaro šie elementai:

a) kompiuterinė duomenų bazė; b) žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo

sistema; c) teisių į išmokas nustatymo ir registravimo sistema; d) paraiškos

paramai gauti; e) integruota kontrolės sistema; f) bendra kiekvieno paraišką

paramai gauti pateikiančio ūkininko tapatybės registravimo sistema. To paties

reglamento 20 straipsnio 1 dalis nustato, jog valstybės narės vykdo

administracinę paraiškų paramai gauti kontrolę siekdamos patikrinti, ar jos

atitinka paramos skyrimo sąlygas. Reglamento

Nr. 796/2004 23 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog šiame reglamente numatyti

administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje atliekami taip, kad būtų

užtikrinama veiksminga atitikimo reikalavimams, kuriuos atitikus skiriama

pagalba, ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų ir standartų atitikimo

patikra. Pagal Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 2 dalį, kryžminių

patikrinimų metu nustačius pažeidimų, jų atžvilgiu imamasi tolesnių atitinkamų

administracinių veiksmų, o prireikus atliekamas patikrinimas vietoje.

Administraciniais patikrinimais įmanoma nustatyti

(visų pirma – automatiškai aptikti pažeidimus, naudojantis kompiuterinėmis

priemonėmis) inter alia ir neatitikimą tarp bendrojoje paraiškoje

deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų ir referencinių sklypų, užfiksuotų

žemės ūkio paskirties sklypų identifikacinėje sistemoje, patikrinant, ar tie

plotai apskritai atitinka skyrimo reikalavimų kriterijus (Reglamento Nr.

796/2004 24 str. 1 d. c) p.). Pagal Reglamento Nr. 796/2004

2 straipsnio 26 dalį, referencinis sklypas – tai geografiškai nustatytas

ribas turintis plotas, kuriam valstybės narės identifikavimo sistemoje skirtas

individualus GIS identifikavimo numeris. Žemės ūkio paskirties sklypų

identifikavimo sistema sukuriama remiantis žemėlapiais, žemės registro

dokumentais ar kita kartografine medžiaga. Taikomi kompiuterinės geografinės

informacinės sistemos metodai, įskaitant pirmiausia aerofotografijų ar erdvinių

fotografijų ortovaizdavimą, laikantis vienodo standarto, garantuojančio

tikslumą, kuris būtų bent jau lygiavertis 1:10 000 mastelio kartografijai

(Reglamento Nr. 73/2009 17 str.).

Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

2014 m. balandžio 10 d. sprendime Maatschap T. van Oosterom en A. van

Oosterom-Boelhouwer prieš Staatssecretaris van Economische Zaken,

Landbouw en Innovatie, C-485/12 (toliau – ir ESTT sprendimas C-485/12), yra

pateikęs išaiškinimų, kurie yra susiję su nagrinėjamoje byloje

taikytinomis teisės aktų nuostatomis bei bylos faktine situacija.

Kaip šiame sprendime pažymėjo Europos Sąjungos

Teisingumo Teismas, iš Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 1 dalies c punkto

matyti, jog jame nurodytų administracinių patikrinimų tikslas yra nustatyti

pažeidimus ir pirmiausia patikrinti, ar deklaruoti žemės sklypų plotai atitinka

paramos skyrimo sąlygas. Šiuo tikslu valstybės narės, kaip matyti iš Reglamento

Nr. 73/2009 14 ir 15 straipsnių, pirmiausia turi sukurti žemės ūkio paskirties

sklypų identifikavimo sistemą, kuri leistų palyginti ūkininko paraiškoje

paramai gauti deklaruotus žemės ūkio paskirties sklypus ir į šią sistemą įtrauktus

referencinius sklypus (ESTT sprendimo C-485/12 40–41 p.). Iš Reglamento Nr. 73/2009

17 straipsnio, pagal kurį žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo

sistema, pageidautina, pirmiausia kuriama naudojant aeronuotraukų ar erdvinių

nuotraukų ortovaizdavimą, matyti, kad iš palydovo gautų vaizdų arba

aeronuotraukų fotoanalizė taip pat gali būti naudojama, kai atliekant

administracinius patikrinimus siekiama nustatyti paramos skyrimo sąlygas

atitinkantį žemės plotą (ESTT sprendimo C-485/12 51 p.).

Aptariamame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo

Teismas konstatavo, jog Reglamentas Nr. 796/2004 turi būti aiškinamas

taip, kad kai, be automatizuotai atliekamų kryžminių patikrinimų, skirtų

ūkininko bendrojoje paraiškoje deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų

atitikčiai paramos skyrimo sąlygoms patikrinti, dėl žemės ūkio paskirties

sklypų identifikavimo sistemos atnaujinimo atliekamas dar vienas patikrinimas

remiantis neseniai padarytomis aeronuotraukomis, kurio metu šio ūkininko

deklaracijoje nustatoma netikslumų, kompetentinga institucija neprivalo atlikti

patikrinimo vietoje, bet pagal šio reglamento 24 straipsnio 2 dalį turi

diskreciją nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis. Konkrečiai kalbant,

kompetentinga institucija negali būti laikoma įpareigota atlikti atitinkamus

žemės sklypų plotų matavimus vietoje, jei neturi jokių abejonių dėl matavimo

duomenų, gautų iš jos turimų aeronuotraukų.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo bei Europos

Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktų išaiškinimų matyti, jog ortofografinės

medžiagos naudojimas administracinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti atitikimą

paramos skyrimo reikalavimams, yra iš esmės pripažįstamas tinkamu metodu.

Naudojant tokią medžiagą nustačius neatitikimus, nėra privaloma atlikti

patikrinimą vietoje, tačiau tai, kokių tolimesnių priemonių turi būti imtasi,

pripažįstama kompetentingos institucijos diskrecija. Visgi, iš anksčiau paminėto

ESTT sprendimo C-485/12 motyvų matyti, jog institucijai pareiga atlikti

atitinkamus žemės sklypų matavimus vietoje nekyla ir ji gali priimti sprendimus

vadovaudamasi vien aeronuotraukomis tik tais atvejais, kai ji neturi jokių

abejonių dėl tokiu būdu gautų matavimo duomenų. Taigi ortofotografinė medžiaga

pripažintina tinkamu duomenų šaltiniu bei nustatytų neatitikimų įrodymu tik

tais atvejais, kai nėra abejonių dėl joje pateiktų duomenų tikslumo ir

patikimumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje

byloje būtina įvertinti ortofografinės medžiagos, kuria remiantis buvo

nustatytas netinkamas paramai gauti plotas, patikimumą, t. y. tai, ar dėl joje

užfiksuotų duomenų tikslumo nėra jokių abejonių. Kaip jau minėta, byloje yra

pateikti pareiškėjo deklaruoto lauko Nr. 2 kontroliniame

žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. birželio 4 d.

ortofotografija ir lentelė, kurioje nurodyta, jog iš šiame lauke deklaruoto 7,7

ha dydžio ploto paramai gauti netinkamas plotas yra lygus 1,29 ha

(Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylos lapai 32–33). Bylos

nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu taip pat buvo papildomai gauta

ortofotografinė medžiaga, kurioje matyti pareiškėjo 2009 m. įbraižytas laukas

bei pažymėti netinkami paramai plotai (b. l. 74–75).

Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos žodinio nagrinėjimo apeliacinėje

instancijoje metu Centro specialistė D. S. nurodė, jog

netinkami paramai plotai nagrinėjamu atveju buvo nustatyti analizuojant byloje

pateiktą ortofotografinę medžiagą ir interpretuojant, kurios deklaruotų laukų

dalys pripažintinos netinkamomis paramai gauti. Ortofografinėje medžiagoje

pažymėjus tokius laukus, jų plotas yra apskaičiuojamas automatiškai.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į byloje pateiktas

ortofotografijas, toks netinkamų paramai gauti laukų dydžio nustatymas nėra

tikslus ir nekeliantis abejonių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje

nepateikta jokių objektyvių duomenų, kokiais kriterijais remiantis buvo

nustatomas netinkamo paramai gauti ploto dydis. Iš teismo posėdžio metu

užfiksuotų parodymų matyti, jog iš esmės netinkami paramai gauti plotai buvo

išskirti, remiantis subjektyviu ortofotografinės medžiagos įvertinimu, tačiau

toks šių plotų nustatymas, atsižvelgiant į paminėtoje medžiagoje užfiksuotus

vaizdus, nėra pakankamai patikimas ir tikslus. Iš byloje pateiktos

ortofografinės medžiagos nėra aišku, kokio dydžio, amžiaus, rūšies yra joje

užfiksuota augalija, taip pat neaišku, kokie yra atstumai tarp nuotraukose

matomų objektų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, vien vizualiai

analizuojant tokio pobūdžio ortofografinę medžiagą ir subjektyviai vertinant

joje užfiksuotų laukų tinkamumą paramai gauti, nėra įmanomas tikslus ir

neabejotinas tinkamų ir netinkamų paramai gauti laukų atskyrimas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog

byloje pateikta ortofotografinė medžiaga vertintina tik kaip sudaranti faktinį

pagrindą atsirasti abejonei, jog galbūt buvo deklaruotas netinkamas paramai

gauti plotas. Tačiau tam, kad būtų padarytos tikslios išvados bei atsirastų

objektyvus pagrindas priimti sprendimą dėl sankcijų pritaikymo, Agentūra

nagrinėjamu atveju turėjo imtis priemonių tokios abejonės patvirtinimui. Kaip

jau minėta, pagal Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 2 dalį, kryžminių patikrinimų

metu nustačius pažeidimų, prireikus gali būti atliekamas patikrinimas vietoje. Taigi

darytina išvada, jog surinkti duomenys, kurių pagrindu Agentūra priėmė

ginčijamą sprendimą, nebuvo pakankamai patikimi ir tikslūs, todėl jų negalima

vertinti kaip tokių, dėl kurių nekyla abejonių. Teisėjų kolegijos vertinimu,

šios aplinkybės pakanka pripažinti, jog ginčijamas Agentūros sprendimas yra

priimtas neteisėtai bei nepagrįstai ir todėl yra naikintinas. Tačiau

pažymėtina, jog šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovui iš naujo

atlikti pareiškėjo 2009 m. paraiškos vertinimą ir priimti atitinkamus

sprendimus, laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų ir tvarkos.

Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareiškėjas,

nesutinkantis su Agentūros nustatytais neatitikimais, neturėjo jokios galimybės

įrodinėti aplinkybių dėl jo deklaruotų plotų tinkamumo paramai gauti 2009 m. Tai,

kad dalis jo 2009 m. paraiškoje deklaruotų laukų yra pripažinti netinkamais

paramai gauti ir dėl to priimtas Agentūros sprendimas dėl susidariusios skolos

grąžinimo, pareiškėjas sužinojo tik 2013 m. gavęs paminėtą sprendimą. Pažymėtina,

jog kaip nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų

kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje

byloje Nr. A756-686/2010, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių

chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip

pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi

būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę

(Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata

išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero

administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į

papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo

praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai

asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas,

kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų,

kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę

veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo

2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas Distillerie Fratelli

Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze, C-395/00, 51 p.).

Kadangi pareiškėjas iki skundžiamo sprendimo priėmimo nebuvo informuotas apie

Centro Agentūrai pateiktus duomenis, paminėta teisė į gynybą jam nebuvo

užtikrinta.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog

Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2013 m. birželio 6 d. sprendimu

teisėtai ir pagrįstai nusprendė panaikinti Agentūros 2013 m. balandžio 11 d.

sprendimą, kurį nagrinėjamoje byloje ginčija pareiškėjas. Teisėjų kolegija taip

pat atkreipia dėmesį, jog nors Vyriausioji administracinių ginčų komisija tokį

sprendimą priėmė remdamasi iš dalies kitais motyvais, tačiau šiam sprendimui

esant iš esmės teisėtam ir pagrįstam, tai nesudaro pagrindo jį keisti ar

panaikinti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos

teismo sprendimas, kuriuo panaikintas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos

2013 m. birželio 6 d. sprendimas, yra naikintinas. Priimtinas naujas

sprendimas, kuriuo Agentūros skundas atmestinas, Vyriausiosios administracinių

ginčų komisijos 2013 m. birželio 6 d. sprendimą paliekant nepakeistą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių

bylų teisenos įstatymo 140

straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i

a:

Pareiškėjo S.

P. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio

11 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą. Atsakovo Nacionalinės mokėjimo

agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti. Vyriausiosios

administracinių ginčų komisijos 2013 m. birželio 6 d. sprendimą palikti

nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė

Baltrūnaitė

Stasys

Gagys

Romanas

Klišauskas