A-492-2000-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bendruomenės „Rusnės šeima“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedA-492-2000-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas bendruomenė „Rusnės šeima“ (toliau – ir Bendruomenė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. BRK-(12.4)-7626 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. BRK-(12.4)-8244 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“.
Full text
Administracinė byla Nr. A492 -2000/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05679-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija 33.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bendruomenės „Rusnės šeima“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas bendruomenė „Rusnės šeima“ (toliau – ir Bendruomenė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. BRK-(12.4)-7626 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. BRK-(12.4)-8244 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“.
Paaiškino, kad Agentūra 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. BRK-(12.4)-7626 išnagrinėjo pareiškėjo 2013 m. gegužės 7 d. pateiktą mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos kryptį „LEADER metodo įgyvendinimas“, reg. Nr. 4VP-PV-11-1-007660-MP003 ir nurodė, kad Bendruomenei suteikiama 145 570,23 Lt paramos suma, nekompensuojama 6 116,40 Lt dydžio suma už tyliosios diskotekos įgarsinimo įrangą ir garso įrangos komplektą pagal 2013 m. vasario 7 d. sutartį Nr. 1/2129, 2013 m. balandžio 26 d. sąskaitą faktūrą (serija ADK) Nr. 132070 (135 920 Lt), kadangi nustatytas Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas.
Tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, laiku, kaip numatyta 2013 m. vasario 7 d. sutarties Nr. 1/2129 (toliau – ir Sutartis) su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Audiotonas“ 37 punkte, nepateikė pirkimo dokumentuose bei Sutartyje nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. Tokiu atveju pasirašyti sutartį turėjo būti kviečiamas tiekėjas, kurio pasiūlymas pagal pasiūlymų eilę yra pirmas po šio tiekėjo. Nustatytas pažeidimas, nurodytas Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos, patvirtintos Agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 23 d.
įsakymu Nr. BR1-83 (toliau – ir Metodika), 1 priedo 10 eilutėje. Agentūra 2013 m. spalio 4 d. sprendime Nr. BRK-(12.4)-8244 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ išnagrinėjo Bendruomenės 2013 m. liepos 30 d. pateiktą mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos kryptį „LEADER metodo įgyvendinimas“, reg. Nr. 4VP-PV-11-1-007660-MP004 ir nurodė, kad pareiškėjui suteikiama 138 481,67 Lt paramos suma, vietoj prašytos 144 559, 83 Lt paramos sumos, nekompensuojama 6 078,16 Lt dydžio suma už tyliosios diskotekos įgarsinimo įrangą, mobiliąją sceną ir jos priedus ir mobiliosios scenos specialiąją dangą pagal Sutartį, 2013 m. liepos 1 d. sąskaitą faktūrą (serija ADK) Nr. 133666 (135 070 Lt), kadangi nustatytas Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas.
Atsakovas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir nustatyto pažeidimo pobūdį bei vadovaudamasis Metodikos 1 priedo 10 eilute bei Metodikos 11 ir 7.2. punktais, dėl nustatytų pažeidimų dėl šios investicijos Bendruomenei 2013 m. spalio 4 d. sprendimu pritaikė 5 procentų dydžio sankciją, sankcijos dydį skaičiuojant nuo tos pirkimo sutarties dalies, kuri finansuojama paramos lėšomis. Pažymėjo, kad artimiausiu metu turėtų būti priimtas trečiasis Agentūros sprendimas, kuriuo pareiškėjui tuo pačiu faktiniu pagrindu turėtų būti pritaikyta analogiška 5 procentų dydžio sankcija.
Tvirtino, kad Bendruomenės veiksmuose nėra Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pažeidimo sudėties. Pažymėjo, kad ši norma taikytina tais atvejais, kai tiekėjas dar nėra pasirašęs pirkimo sutarties ir raštu atsisako ją sudaryti arba iki pirkimo sutarties pasirašymo nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. Pareiškėjas taip suvokia šios normos turinį vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.189 straipsniu, pagal kurį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
Agentūra nenustatė, kad bet kuri iš pirkimo sutarties sąlygų yra neteisėta, prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo ar paramos skyrimą reglamentuojantiems teisės aktams. Pirkimo sutartis yra teisėta ir galiojanti, o teisėtos bei galiojančios šalių pasirašytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimo nesudaryta institutas nenumatytas nei Civiliniame kodekse, nei Viešųjų pirkimų įstatyme. Be to, tiekėjas UAB „Audiotonas“ iki pirkimo dokumentuose nustatyto termino su Bendruomene pasirašė Sutartį, kurios VIII skyriuje „Šalių atsakomybė“ 37 punkte buvo nustatyta, jog pardavėjas per 3 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo pateikia 10 procentų sutarties vertės banko garantą ar draudimo bendrovės laidavimo raštą.
Po šios sutarties pasirašymo tiekėjas pateikė pareiškėjui pirkimo dokumentuose nustatytą pirkimo sutarties įvykdymą užtikrinantį dokumentą. Jeigu šis tiekėjas apskritai nebūtų pateikęs sutarties įvykdymą užtikrinančio dokumento, perkančioji organizacija būtų galėjusi konstatuoti, kad tiekėjas atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. UAB „Audiotonas“ pateikė Bendruomenei atlikimo laidavimo draudimo raštą ne per 3 darbo dienas, kaip buvo numatyta Sutarties 37 punkte, o per 6 darbo dienas, terminas buvo praleistas nežymiai ir dėl nuo tiekėjo valios nepriklausančių aplinkybių.
Pareiškėjas pažymėjo, kad pasiūlymą pateikęs tiekėjas UAB „Audiotonas“, su kuriuo buvo pasirašyta pirkimo sutartis, buvo vienintelis pasiūlymą pateikęs tiekėjas, taigi net jeigu pareiškėjas būtų formaliai laikęsis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų ir pripažinęs pasirašytą pirkimo sutartį nesudaryta, kitų tiekėjų, kuriam jis būtų galėjęs pasiūlyti sudaryti pirkimo sutartį, nebuvo. Tvirtino, kad prašomi panaikinti Agentūros sprendimai prieštarauja gero administravimo principams, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, operatyvumo principus.
Agentūra turėjo pareigą užtikrinti pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nagrinėdama pateiktus viešojo pirkimo dokumentus ne formaliai, plečiamai, o pagal Viešųjų pirkimų įstatymo, kitų teisės aktų turinį bei prasmę. Šios pareigos atsakovas neįvykdė, ir taip pažeisdamas teisinio saugumo principą, pažeidė ir konstitucinį teisinės valstybės principą. Mano, kad prašomi panaikinti Agentūros sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą.
Atsakovo veiksmai prieštarauja gero administravimo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, o ginčijami sprendimai buvo priimti pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus bei 8 straipsnio reikalavimus.
Atsakovas Agentūra atsiliepimu (I t., b. l. 19-21) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad pareiškėjas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos kryptį „LEADER metodo įgyvendinimas (projekto Nr. 4VP-PV-11-1-007660-PR001) vykdė tyliosios diskotekos įgarsinimo įrangos, LED lauko ekrano, garso įrangos komplekto, mobiliosios scenos, jos priedų, mobiliosios scenos specialiosios dangos, greitai surenkamos palapinės pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu (toliau – ir Pirkimas) pagal Bendruomenės pirmininkės 2011 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-7 sudarytos viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolu Nr. VP-1 patvirtintas Pirkimo sąlygas.
Pasiūlymų pateikimo terminas – 2013 m. sausio 11 d. Buvo gautas vienas pasiūlymas iš UAB „Audiotonas“, kuris buvo pripažintas laimėtoju ir su juo sudaryta Sutartis. Vertinimo metu nustatyta, kad ir Pirkimo sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ 37 punkte ir Sutarties 37 punkte nurodyta, jog pardavėjas per 3 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo pateikia 10 procentų sutarties vertės banko garantą arba draudimo bendrovės laidavimo raštą. Sutartis pasirašyta 2013 m. vasario 7 d., taigi pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentas turėjo būti pateiktas iki 2013 m. vasario 12 d., tačiau šis raštas Bendruomenei buvo pateiktas po 5 darbo dienų.
Šis pažeidimas užfiksuotas viešųjų pirkimų tikrinimo klausimyne bei Strategijos vykdytojo asociacijos „Lamatos žemė“ 2013 m. kovo 7 d. rašte Nr. S-84 „Dėl pirkimo dokumentų vertinimo“. Pažymėjo, kad Viešųjų pirkimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvi. Agentūra kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir prašė pateikti išaiškinimą, kurį ši pateikė 2013 m. kovo 13 d. elektroniniu paštu. Agentūra pavėluotą Sutarties įvykdymo užtikrinimą traktavo kaip jo nepateikimą. Pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą laikyti pirkimą pasibaigusiu Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu.
Aplinkybė, kad pasiūlymą pateikė vienintelis tiekėjas, nereiškia, kad pareiškėjas turi teisę nesilaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos pirkimų vykdymo tvarkos ir pažeisti imperatyvias įstatymo nuostatas. Pareiškėjas, nusprendęs priimti UAB „Audiotonas“ pavėluotai pateiktą Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą pažeidė ne tik Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet ir Pirkimo sąlygų 6 priedo 37 punktą bei Sutarties 37 punktą. Pareiga nekeisti konkurso sąlygų, kaip lygiateisiškumo principo išraiška, apima ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo stadiją, t. y. draudžiama vykdant viešojo pirkimo sutartį keisti esmines jos sąlygas.
Nors tarp tiekėjo ir Bendruomenės pasirašytos Sutarties esminės nuostatos, nurodytos Pirkimo sąlygose, ginčijamu atveju teoriškai nebuvo keistos, tačiau Sutarties vykdymo metu UAB „Audiotonas“ de facto pažeidė savo sutartinę prievolę laiku pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą, todėl pareiškėjas, priėmęs sprendimą laikyti tiekėjo pavėluotai atliktą prievolę tinkama, de facto savo veiksmais pakeitė Pirkimo sąlygų 6 priedo 37 punktą. Tokie Bendruomenės veiksmai negali būti traktuojami formaliai Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytų viešųjų pirkimų principų kontekste.
Viešųjų pirkimų įstatymas perkančiajai organizacijai suteikiamos teisės viešojo pirkimo procese privalo būti naudojamos taip, kad tai nelemtų neribotos jos diskrecijos, perkančiosios organizacijos sprendimai pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ar pirkimų taisykles turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo. Racionalaus lėšų panaudojimo tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimu principus, kitus įsakmius Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymą pateikė vienas tiekėjas, Bendruomenė neturėjo pagrindo tvirtinti įgyvendinusi racionalaus lėšų panaudojimo principą. Pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnis taikomas jau sudarytoms Sutartims, nes kol nėra pasirašytos Sutarties, tol nėra pagrindo išduoti Sutarties įvykdymą užtikrinantį dokumentą. Dažniausiai sutartys įsigalioja, kai tiekėjai pateikia sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentus. Nors pirkimas pasibaigia sudarius viešojo pirkimo sutartį, bet perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai – ne.
Pareiškėjo argumentas, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, galėtų būti pripažįstamas tik ta apimtimi, kiek nebuvo pažeistos viešojo pirkimo sutarties sudarymo sąlygos, nurodytos Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje. Agentūra, priimdama sprendimą skirti paramą iš dalies, taikė Metodikos 1 priedo 10 eilutę. Vėliau nei nustatyta pirkimo dokumentuose priimdamas sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, pareiškėjas de facto nustatė / keitė sąlygas tiekėjo naudai. Bendruomenei buvo pritaikyta mažiausia – 5 procentų dydžio – sankcija, ir ji, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, buvo proporcinga konstatuotam Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimui.
Agentūra nesutinka, kad jos veiksmai prieštarauja gero administravimo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, nes teisėti lūkesčiai negali atsirasti iš neteisėtų veiksmų. Protingas, sąžiningas, atidus ir rūpestingas pareiškėjas, prisiimdamas įsipareigojimus, gali tikėtis visiškos paramos skyrimo tik teisėtai atlikęs prekių, paslaugų ar darbų viešųjų pirkimų procedūras.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu (I t., b. l. 183-191) pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. BRK-(12.4)-7626 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir 2013 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. BRK-(12.4)-8244 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį, kuria bendruomenei „Rusnės šeima“ buvo pritaikyta 5 procentų paramos dydžio sankcija ir šioje dalyje perdavė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos klausimą nagrinėti iš naujo, laikantis šiame teismo sprendime pateikto teisės aiškinimo. Priteisė bendruomenei „Rusnės šeima“ iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Teismas nustatė, kad Agentūra, asociacija „Lamatos žemė“ ir bendruomenė „Rusnės šeima“ 2011 m. lapkričio 14 d. pasirašė vietos projekto vykdymo sutartį Nr. LEADER-11-ŠILUTĖ-02-011, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti vietos projektą „Viešosios erdvės Rusnės saloje įrengimas, pritaikant inovatyviam laisvalaikiui“. Bendruomenė 2013 m. gegužės 7 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos kryptį „LEADER metodo įgyvendinimas“, reg. Nr. 4VP-PV-11-1-007660-MP003, kuriame prašė išmokėti 151 686,63 Lt paramos sumą.
Išnagrinėjęs šį prašymą, atsakovas 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. BRK-(12.45)-7626 Bendruomenei suteikė 145 570,23 Lt paramos sumą, vietoj prašytos 151 686,63 Lt paramos sumos. Agentūra nekompensavo 6 116,40 Lt dydžio sumos už tyliosios diskotekos įgarsinimo įrangą ir garso įrangos komplektą pagal 2013 m. vasario 7 d. sutartį Nr. 1/2129, 2013 m. balandžio 26 d. sąskaitą faktūrą (serija ADK) Nr. 132070 (135 920 Lt), kadangi nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą. Pareiškėjas pateikė atsakovui 2013 m. liepos 30 d. mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos kryptį „LEADER metodo įgyvendinimas”, reg.
Nr. 4VP-PV-11-1-007660-MP004, kuriame prašė išmokėti 144 559,83 Lt paramos sumą. Išnagrinėjusi šį prašymą, Agentūra Bendruomenei suteikė 138 481,67 Lt paramos sumą, vietoj prašytos 144 559, 83 Lt paramos sumos. Šiame sprendime nurodyta, kad atsakovas nekompensavo 6 078,16 Lt dydžio sumos už tyliosios diskotekos įgarsinimo įrangą, mobiliąją sceną ir jos priedus ir mobiliosios scenos specialiąją dangą pagal Sutartį, 2013 m. liepos 1 d. sąskaitą faktūrą (serija ADK) Nr. 133666 (135 070 Lt), kadangi nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą.
Tiek 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. BRK-(12.4)-7626, tiek 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. BRK-(12.4)-8244 Agentūra motyvavo tuo, kad tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, laiku, kaip numatyta Sutarties su UAB „Audiotonas“ 37 punkte, t. y. per 3 darbo dienas, nepateikė pirkimo dokumentuose bei Sutartyje nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. Tokiu atveju pasirašyti Sutartį turėjo būti kviečiamas tiekėjas, kurio pasiūlymas pagal pasiūlymų eilę yra pirmas po šio tiekėjo. Nustatytas pažeidimas, nurodytas Metodikos 1 priedo 10 eilutėje.
Nustatyta, kad bendruomenė „Rusnės šeima“ su UAB „Audiotonas“ sudarė 2013 m. vasario 7 d. sutartį Nr. 1/2129. Pagal Sutartį, tiekėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui 1 priede „Prekių žiniaraštis“ nurodytą įrangą – tyliosios diskotekos įgarsinimo įrangą, LED lauko ekraną, garso įrangos komplektą, mobiliąją sceną, jos priedus, mobiliosios scenos specialiąją dangą, greitai surenkamą palapinę (nupirktą įrangą sumontuoti, suteikti ir atlikti garantinę priežiūrą, skirtą bendruomenei „Rusnės šeima“ ir ją sumontuoti.
Pirkėjas pagal Sutartį įsipareigojo priimti tinkamai ir laiku pristatytas prekes ir už jas sumokėti šioje sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 37 punkte nustatyta, kad pardavėjas per 3 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo pateikia 10 procentų sutarties vertės banko garantą ar draudimo bendrovės laidavimo raštą. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis pasirašyta 2013 m. vasario 7 d., pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentas turėjo būti pateiktas iki 2013 m. vasario 12 d. įskaitytinai, tačiau šis raštas Bendruomenei buvo pateiktas 2013 m. vasario 15 d., t. y. praleidus nustatytą terminą.
Teismas nurodė, jog Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jei tiekėjo pateikta šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta deklaracija yra melaginga, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pirkimo sutartis buvo sudaryta iki sueinant terminui pateikti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Vadinasi, Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta pasekmė jau negalėjo būti taikoma. Atsižvelgdamas į tai, kad pirkimo sąlyga dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo turėjo būti vykdoma po sutarties sudarymo, sprendė, kad jos vykdymas yra ne pagrindas svarstyti dėl VPĮ 18 straipsnio 2 dalies sankcijos taikymo galimybės, bet yra pagrindas svarstymui dėl to, ar netinkamu sutarties vykdymu nebuvo pažeisti VPĮ 3 straipsnyje išdėstyti viešųjų pirkimų principai.
Teismas nurodė, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimo sutarties vykdymo eigoje pasekmė yra galimas sutarties nutraukimas. Sudaryta pirkimo sutartis gali būti nutraukiama bendra tvarka laikantis Civilinio kodekso reikalavimų ir pirkimo sutartyje nustatytos pirkimo sutarties nutraukimo tvarkos. Teismas vertino, kad atsakovo nustatytas pažeidimas – trimis dienomis pavėluotas prievolės įvykdymo užtikrinimo pateikimas, neatitinka nei vienos iš Civilinio kodekso 6.217 straipsnio, reglamentuojančio esminį sutarties pažeidimą, 2 dalyje išvardintų sąlygų. Sprendė, kad savo esme pažeidimas yra formalus, nes jis neturėjo jokios įtakos UAB „Audiotonas“ tolesnių esminių sutartinių pareigų įvykdymui – prekės buvo tiekiamos be sutrikimų ir Sutarties tikslas buvo pasiektas.
Teismas nustatė, kad UAB „Audiotonas“ dėl laidavimo draudimo rašto išdavimo į draudimo bendrovę „PZU Lietuva“ kreipėsi sekančią dieną po sutarties pasirašymo. Pirmadienį buvo priimtas sprendimas dėl laidavimo draudimo rašto išdavimo, tačiau dėl bendrovės taikomų dokumento rengimo procedūrų draudimo laidavimo raštas Nr. PZULT1519252 išduotas tik 2013 m. vasario 15 d. Teismas pažymėjo, kad tai, jog jau sekančią dieną po tiekėjo kreipimosi prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas buvo išduotas, rodo, jog tiekėjo finansinė padėtis, kredito istorija, kiti duomenys buvo tokie, jog neturėjo kelti susirūpinimo nei tiekėjui, nei pirkėjui. Iš UAB „Audiotonas“ nebuvo prašoma papildomai atlikti kokius nors veiksmus, kuriais būtų sustiprintas jo patikimumas. UAB „Audiotonas“ padėtis pirkimo sutarties sudarymo metu faktiškai atitiko aplinkybę, dėl kurios yra prašoma pateikti prievolių užtikrinimo dokumentus, nes įmonė buvo pakankamai patikima bei galinti vykdyti prievoles pagal Sutartį. Teismas tiekėjo veiksmus vertino kaip neapdairius, nes jis turėjo galimybę išsiaiškinti dokumentų išdavimo eigą bei trukmę iki sutartinio įsipareigojimo prisiėmimo, tačiau sprendė, kad tai negali būti laikomi dideliu nerūpestingumu. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus teismas sprendė, jog pareiškėjas tiekėjo laidavimo draudimo raštą gavęs trimis dienomis vėliau nei numatyta Sutarties 37 punkte neturėjo teisinio pagrindo svarstyti pirkimo sutarties nutraukimo klausimo. Neturėdamas tokios teisės pareiškėjas negalėjo tame tarpe spręsti ir dėl VPĮ 18 straipsnio 2 dalies sankcijos taikymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodomo sandorio pasibaigimo pagrindo – pirkimo sutarties pripažinimas nesudaryta – nėra numatytas VPĮ. Civiliniame kodekse nustatytas tik vienas atvejis, kada pirkimo – pardavimo sutartis laikoma nesudaryta – kai neįmanoma nustatyti perduotinų daiktų kiekio (Civilinio kodekso 6.329 straipsnio 2 dalis).
Teismas vertino, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis neįpareigoja, o tik suteikia teisę perkančiajai organizacijai pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas. Taigi, tiek sąlygos pateikti prievolių užtikrinimą po pirkimo sutarties pasirašymo buvimas, tiek Sutarties vykdymo trūkumai negalėjo turėti įtakos įmonėms apsisprendžiančioms dalyvauti viešajame pirkime, tuo pačiu neįtakojo viešojo pirkimo vykdymo eigos ir rezultatų. Teismas sprendė, kad nėra argumentų pripažinti, jog dėl šių pirkimo elementų galėjo būti pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažino, kad skundžiamuose sprendimuose Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai konstatuoti nepagrįstai. Dėl šios priežasties sprendimai panaikinti dalyje, kurioje buvo paskirta sankcija, įpareigojant atsakovą šioje dalyje paramos skyrimo klausimą išspręsti iš naujo, laikantis teismo sprendime pateiktų išaiškinimų.
III. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 18-20), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsakovas tvirtina, kad teismas klaidingai aiškino ir taikė VPĮ 30 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad minėta teisės norma reglamentuoja pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, tačiau ginčas byloje kilo ne dėl pasiūlymo, o dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo. Teigia, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas yra imperatyvus, t. y. perkančioji organizacija visada privalo tiekėjo prašyti užtikrinti sutarties vykdymą. Prievolių užtikrinimo būdų numatymas sutartyje yra būtina pirkimo sutarties, sudaromos raštu, sąlyga (VPĮ 18 str. 6 d. 6 p.). Nurodo, kad pareiškėjo atlikto viešojo pirkimo sąlygų 6 priedo 37 punkte buvo aiškiai suformuluotas reikalavimas pardavėjui per 3 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo pateikti 10 proc. sutarties vertės banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą, o UAB „Audiotonas“ pateikdamas pasiūlymą ir pasirašydamas Sutartį su šia sąlyga sutiko.
Atsakovo teigimu, teismas taip pat neteisingai aiškino VPĮ 18 straipsnio 2 dalį. Nurodo, kad minėta nuostata yra imperatyvi, t. y. ji numato baigtinį sąrašą atvejų, kai laikoma, jog tiekėjas atsisako sudaryti pirkimo sutartį. Mano, kad aplinkybė, jog pasiūlymą pateikė vienintelis pirkėjas per se nepateisina pareiškėjo veiksmų, kuriais tiekėjui buvo sudaryta palankesnė padėtis, nei buvo numatyta Pirkimo sąlygose ir Sutartyje, nesilaikyta VPĮ nustatytos pirkimų vykdymo tvarkos, pažeidžiant imperatyvias VPĮ nuostatas. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 31 ir tvirtina, kad pats pareiškėjas savo veiksmais, neužtikrindamas pareigos visų pirkimo procedūrų metu griežtai laikytis VPĮ ir Pirkimo sąlygų, pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.
Atsakovas nesutinka su teismo argumentu, kad atsižvelgiant į tai, jog pirkimo sutartis buvo sudaryta iki sueinant terminui pateikti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta pasekmė jau negalėjo būti taikoma. Pabrėžia, kad nesant sutarties, nėra pagrindo išduoti jos įvykdymo užtikrinimą užtikrinančio dokumento.
Atsakovas mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į 2013 m. kovo 13 d. Viešųjų pirkimų tarnybos konsultaciją.
Apeliantas tvirtina, kad pareiškėjo veiksmai, pažeidžiantys imperatyvias VPĮ nuostatas, negali būti traktuojami formaliai. Vertina, kad sistemiškai aiškinant VPĮ nuostatas ir atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, klaidinga pirkimo pabaigą sieti tik su sutarties sudarymu, o ne su tinkamai užtikrinta pirkimo sutartimi, kaip numato VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 6 punktas.
Atsakovas teigia, kad ginčijami sprendimai pagrįsti teisės aktų, reglamentuojančių paramos skyrimą, t. y. Metodikos, nuostatomis, todėl yra teisėti ir pagrįsti.
Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti (II t., b. l. 36-40).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas teigia, kad VPĮ 18 straipsnio 2 dalies norma taikoma, kai viešųjų pirkimų sutartis dar nėra pasirašyta arba, kai raštu atsisakoma sutartį sudaryti. Mano, kad vien tai, jog tiekėjas nežymiai praleido Sutartyje numatytą 3 dienų terminą įvykdymo užtikrinimo dokumentui pateikti, nereiškia, kad viešųjų pirkimų sutarties vykdymas nebuvo užtikrintas. Laiko tokį pažeidimą formaliu, neturėjusiu įtakos pirkimo skaidrumui ir racionaliam viešųjų lėšų panaudojimui. Pažymi, kad UAB „Audiotonas“ buvo vienintelis pasiūlymą pateikęs tiekėjas, daugiau suinteresuotų asmenų nebuvo. Nesutinka, kad vien tai, kad tiekėjas trimis dienomis vėliau pateikė sutarties vykdymo užtikrinimą suponuoja, jog pareiškėjas iš esmės pakeitė sutarties sąlygas. Remiasi kasacinio teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010. Mano, kad teismas pagrįstai vertino pareiškėjo veiksmus ne formaliai, bet analizuodamas juos bendrame faktinių aplinkybių kontekste. Teigia, kad teismas pagrįstai nevertino Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacijos. Laiko ją nesusijusia su nagrinėjama byla ir konkrečiomis jos faktinėmis aplinkybėmis. Pažymi, kad teismas, nenustatęs imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimų, pagrįstai pripažino viešojo pirkimo sutartį sudarytą tinkamai. Pateikia nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010. Mano, kad net pripažinus viešųjų pirkimų procedūros pažeidimą iš pareiškėjo pusės, pagrindas skirti už tai sankciją Metodikoje nenumatytas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. BRK-(12.4)-7626 ir 2013 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. BRK-(12.4)-8244, kuriais paramos gavėjui (pareiškėjui) pritaikyta sankcija, nustačius, jog jis pažeidė pirkimų vykdymo tvarką.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas, Agentūra ir Asociacija „Lamatos žemė“ sudarė vietos projekto vykdymo sutartį Nr. LEADER-11ŠILUTĖ-02-011, kuria pareiškėjas (vietos projekto vykdytojas), įsipareigojo įgyvendinti vietos projektą „Viešosios erdvės Rusnės saloje įrengimas, pritaikant inovatyviam laisvalaikiui“ (toliau – ir Vietos projektas), nepažeisdamas šios sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek tai susiję su Vietos projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Pareiškėjas 2013 m. vasario 7 d. sudarė pirkimo sutartį su UAB „Audiotonas“, pagal kurią UAB „Audiotonas“ (tiekėjas) įsipareigojo parduoti pirkėjui (pareiškėjui) sutarties 1 priede nurodytą įrangą, o pirkėjas įsipareigojo priimti tinkamai ir laiku pristatytas prekes ir už jas sumokėti šioje sutartyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas 2013 m. balandžio 30 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 4VP-PV-11-1-007660-MP003, prašydamas išmokėti paramos sumą – 151 686,63 Lt, 2013 m. liepos 30 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 4VP-PV-11-1-007660-MP004, prašydamas išmokėti paramos sumą – 144 559,83 Lt. Agentūra, pareiškėjo ginčijamu 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu nusprendė suteikti pareiškėjui 145 570,23 Lt sumą, vietoj prašytos 151 686,63 Lt. Paramos suma buvo sumažinta pritaikius 5 proc. sankciją dėl to, kad Agentūra nustatė, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 18 straipsnio 2 dalį, t. y. tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, laiku, kaip numatyta Sutarties 37 punkte, nepateikė pirkimo dokumentuose bei Sutartyje nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. Pareiškėjo ginčijamu 2013 m. spalio 4 d. sprendimu Agentūra nusprendė suteikti pareiškėjui 138 481,67 Lt sumą, vietoj prašytos 144 559,83 Lt. Paramos suma buvo sumažinta pritaikius 5 proc. sankciją dėl tos pačios priežasties, kaip nurodyta anksčiau paminėtame sprendime.
VPĮ 18 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jei tiekėjo pateikta šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta deklaracija yra melaginga, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį.
Pagal VPĮ 30 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas, remdamasis Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos, patvirtintos Agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83, 1 priedo 10 eilute, pritaikė pareiškėjui 5 proc. dydžio sankciją. Metodikos 1 priedo 10 eilutėje nurodytas pažeidimas – pasirašyta viešojo pirkimo sutartis neatitinka pirkimo dokumentų/tiekėjo pasiūlymo; pažeidimo turinys – į pasirašytą viešojo pirkimo sutartį perkeltos ne visos pirkimo dokumentų sutartinės nuostatos ir/ar tiekėjo pasiūlymo duomenys ir/arba pakeisti pirkimo sąlygose/tiekėjo pasiūlyme pateikti duomenys ir nepateiktas susitarimas dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų atitaisymo. Pastaba. Sankcija netaikoma, jei buvo sumažinta perkamo objekto apimtis, proporcingai sumažinant sutarties vertę, nors tokios galimybės nebuvo numatyta sutartyje; rekomenduojamas sankcijos dydis – jei buvo neperkeltos ir/ar pakeistos esminės pirkimo sutarties sąlygos (pvz., objektas, kiekis), taikoma 25 proc. dydžio sankcija, jei buvo neperkeltas ir/ar pakeistas įvykdymo terminas, taikoma 10 proc. dydžio sankcija, jei buvo neperkelta ir/ar pakeista atsiskaitymo tvarka, taikoma 5 proc. dydžio sankcija. Kitais atvejais, jei buvo neperkeltos ir/ar pakeistos pirkimo sutarties sąlygos, kurios nepagerina tiekėjo padėties, taikoma 5 proc. dydžio sankcija.
Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgdama į ginčo teisiniams santykiams taikytiną reglamentavimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sankcija pareiškėjui taikyta nepagrįstai.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog pirkimo sutartis de facto buvo sudaryta iki sueinant terminui pateikti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta pasekmė jau negalėjo būti taikoma. Sudarius pirkimo sutartį pirkimas pasibaigė remiantis VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktu.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, todėl remiantis VPĮ 85 straipsnio nuostatomis, priešingai nei tvirtina apeliantas, perkančioji organizacija neturėjo pareigos pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais ir tai nebuvo esminė pirkimo sutarties sąlyga, tokia pirkimo sutarties sąlyga buvo nustatyta išimtinai Sutarties šalių valia. Be to, pripažintinas nepagrįstu apelianto argumentas, kad laidavimo raštas gali būti išduotas tik po pirkimo sutarties pasirašymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.78 straipsnio 1 dalį laidavimu gali būti užtikrinamas tiek esamos, tiek ir būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos prievolės vykdymas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pavėluotas laidavimo rašto pateikimas šiuo atveju vertintinas kaip Sutarties vykdymo pažeidimas, o ne jos pakeitimas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas pažeidimas nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu.
Sutarties 37 punktas numato, kad per tris darbo dienas nuo sutarties pasirašymo pardavėjas pateikia 10 proc. sutarties vertės banko garantą ar draudimo bendrovės laidavimo raštą. Bylos duomenys patvirtina, kad prašymas dėl laidavimo rašto išdavimo bendruomenei „Rusnės šeima“ draudimo bendrovėje „PZU Lietuva“ buvo gautas 2013 m. vasario 8 d. Sprendimas išduoti laidavimo draudimo raštą draudimo bendrovėje buvo priimtas 2013 m. vasario 11 d., tačiau jis įformintas tik 2013 m. vasario 15 d. (I t., b. l. 11, 49). Formaliai Sutartyje numatytas 3 darbo dienų terminas buvo praleistas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks Sutarties pažeidimas laikytinas mažareikšmiu. Jis nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-38-1 pateiktais išaiškinimais, kur numatyta, kad nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia (VPĮ 7 straipsnis), tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai – ne ir, kad po pirkimo sutarties sudarymo susiklostę santykiai, nepaisant paties pirkimo pasibaigimo, gali būti vertinami viešųjų pirkimo principų šviesoje, pagrįstai vertino, ar netinkamu pirkimo sutarties vykdymu nebuvo pažeisti VPĮ 3 straipsnyje išdėstyti viešųjų pirkimų principai. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija neužtikrino, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo ir skaidrumo principų. Minėtoje apžvalgoje nurodoma, kad skaidrumas suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirkimo sutarties vykdymo, t. y. jau po viešojo pirkimo procedūrų, kurios galėtų būti vertinamos šio principo šviesoje (pirkimo paskelbimo ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju visiškai nepagrindė skaidrumo pricipo pažeidimo.
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat neįžvelgia ir lygiateisiškumo principo pažeidimo. Kaip jau buvo konstatuota anksčiau, priešingai nei teigia pareiškėjas, pirkimo sutartis nebuvo keičiama, todėl potencialių tiekėjų padėtis (pakeitimu iškreipiami vertinimo rezultatai, dėl sušvelnėjusių sąlygų būtų galėję dalyvauti daugiau teikėjų ir pan.) nesikeitė. Nagrinėjamu atveju nebuvo nukrypta nuo VPĮ nustatytos konkrečios procedūros, nebuvo padaryta jokia įtaka dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti lygiateisiškumo principo pažeidimo. Agentūra šiuo atveju neįrodė, kad buvo pažeisti konkrečių asmenų teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimo reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl jų nekartoja.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles bei ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl teismo priimtas sprendimas laikytinas pagrįstu, teisėtu ir naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovo 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Prie prašymo prideda 2014 m. gegužės 16 d. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 14-05-16, išrašytą 1 200 Lt sumai už suteiktas teisines paslaugas pagal 2013 m. spalio 11 d. sutartį dėl teisinės pagalbos, t. y. atsiliepimo į Agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo parengimą ir pateikimą teismui, taip pat mokėjimo nurodymą (II t., b. l. 43, 44). Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra palankus pareiškėjui, įvertinusi prašymo pagrįstumą, prašomų priteisti išlaidų dydį, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo patirtos atstovavimo išlaidos yra realios, pagrįstos ir būtinos, todėl priteisia jas iš atsakovo (ABTĮ 44 str., 45 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 44-45 straipsniais,
teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui bendruomenei „Rusnės šeima“, juridinio asmens kodas 300638251, iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 288739270, 1 200 Lt (tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Virginija Volskienė