A-477-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-477-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01705-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. B. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (11.1)I-6419 ir 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7559, VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (9.1) SMTM-1601 ir 2013 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (9.1) SMTM-1863; 2) įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo jai būtų skirta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d. bei priimti naują sprendimą, kuriuo jai būtų paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa per laikotarpį nuo 2013 m. spalio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d.; 3) priteisti iš atsakovų procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

Skunde (I t., b. l. 6–12; II t., b. l. 6–10, 26–31, 62–68) pareiškėja paaiškino, kad mokėsi Kauno kolegijos dieniniame skyriuje nuo 2010 m. Baigdama studijas gavo galimybę įsidarbinti vadybininke uždarojoje akcinėje bendrovėje. Su bendrove buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią 2013 m. gegužės 21 d. pareiškėja pradėjo dirbti 4 val. per dieną, 5 dienas per savaitę. 2013 m. birželio 14 d. ji baigė studijas ir gavo Kauno kolegijos ergoterapijos profesinio bakalauro diplomą. 2013 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėja išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, kurios tęsėsi iki 2013 m. spalio 5 d., be to, 2013 m. rugpjūčio 11 d. jai gimė sūnus.

Atsisakymą skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį VSDFV Alytaus skyrius grindė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, Įstatymas) 16 str. 1, 2 dalimis, 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 19 straipsnio 2 dalimi. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja neturi privalomo socialinio draudimo stažo pašalpai pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą, o skirti motinystės pašalpą ir motinystės (tėvystės) pašalpą už gimusį vaiką nereikalaujant stažo pagal Įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir 19 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo, kadangi pareiškėja baigė Kauno kolegiją 2013 m. birželio 14 d., o apdraustąja tapo 2013 m. gegužės 21 d., t. y.

įsidarbino dar iki mokslų baigimo. Tačiau pareiškėja buvo drausta ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kadangi dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d.), ji yra jaunesnė nei 26 metų, neįgijo numatyto 12 mėn. stažo, kadangi studijavo Kauno kolegijoje pagal dieninę studijų formą. Dirbti pradėjo studijų pabaigoje, todėl ketvirtoji sąlyga taip pat išpildyta, kadangi buvo apdraustuoju asmeniu nepraėjus trims mėnesiams nuo mokslų baigimo, t. y. nors ir pradėjo dirbti prieš studijų baigimą, jas pabaigus vis dar dirbo ir buvo apdrausta.

Pareiškėjos atžvilgiu atsakovai klaidingai nusprendė netaikyti Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 2 daly numatytos išimties iš bendros taisyklės, pagal kurią reikalaujama turėti 12 mėn. per paskutinius 24 mėn. draudimo stažą. Analogiškai pareiškėjai turėtų būti taikoma ir Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis.

Atsakovai VSDFV Alytaus skyrius ir VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimuose (II t., b. l. 44–52) paaiškino, kad pareiškėja kreipimosi metu (2013 m. rugpjūčio 23 d.) dėl motinystės pašalpos skyrimo buvo 22 metų amžiaus. Nuo 2013 m. gegužės 21 d. ji pradėjo dirbti vadybininke, profesinio bakalauro diplomą Nr. 010172 gavo 2013 m. birželio 14 d. Nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d. pareiškėjai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui (motinystės atostogoms). Prašymas skirti motinystės pašalpą pateiktas 2013 m. rugpjūčio 23 d. Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms pareiškėja neatitiko Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos penktosios sąlygos – tapti apdraustąja tik baigus atitinkamą mokyklą per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo. Dėl šios priežasties pareiškėja neatitiko Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumos, t. y. kartu ir reikalavimo asmeniui tik baigus atitinkamą mokyklą tapti apdraustąja per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo. Pareiškėja skunde teigia, kad VSDFV Alytaus skyrius, nagrinėdamas jos prašymą dėl motinystės pašalpos skyrimo, turėjo taikyti senesnę Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies redakciją (galiojusią iki 2013 m. birželio 30 d.), kurioje buvo nurodyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimo dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių. Atsakovų nuomone, Įstatymas asmeniui, turinčiam teisę gauti motinystės pašalpą, taikomas tokios redakcijos, kuri galiojo asmens teisės į motinystės pašalpą atsiradimo dienai, t. y. nuo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pirmosios dienos – 2013 m. rugpjūčio 11 d. Tuo metu buvo aktuali Įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 1 d., kuri kalba apie tapimą apdraustąja tik baigus atitinkamą mokyklą per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu atnaujino terminą skundui dėl VSDFV 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. (11.1)I-7559 paduoti ir pareiškėjos E. B. skundą atmetė (II t., b. l. 99–105).

Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 16 straipsnį ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 (toliau – ir Nuostatai), 38 punktą, teisę gauti motinystės pašalpą turi apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat laikotarpiai, per kuriuos apdraustajam asmeniui buvo mokamos Įstatymo nustatytos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos (mokėtos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu), nedarbo draudimo išmokos, mokamos vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis (toliau – ir Registras) ir/ar darboviečių pateiktas pažymas (Nuostatų 53 p.). Nereikalaujant minėto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, motinystės pašalpą turi teisę gauti apdraustos moterys iki 26 metų, jeigu jos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jos tik baigusios atitinkamą mokyklą tapo apdraustosiomis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) (Įstatymo 16 str. 2 d. redakcija, galiojanti nuo 2013 m. liepos 1 d.).

Siekiant pasinaudoti aukščiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta teise gauti motinystės pašalpą, būtina atitikti visas teisės normose įtvirtintas sąlygas: asmuo turi būti draustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu; asmeniui įstatymų nustatyta tvarka turi būti suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos; apdraustasis asmuo turi būti jaunesniu nei 26 m.; apdraustasis asmuo turi būti neįgijęs Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo, profesinėse ar aukštosiose mokyklose pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą; asmuo turi tapti apdraustuoju tik baigęs atitinkamą mokyklą per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą).

Pareiškėja kreipimosi metu (2013 m. rugpjūčio 23 d.) dėl motinystės pašalpos skyrimo buvo 22 metų amžiaus, nuo 2013 m. gegužės 21 d. pradėjo dirbti vadybininke. Profesinio bakalauro diplomą Nr. 010172 pareiškėja gavo 2013 m. birželio 14 d. Nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d. jai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui (motinystės atostogoms), o prašymas skirti motinystės pašalpą pateiktas 2013 m. rugpjūčio 23 d. Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms galima teigti, kad pareiškėja neatitiko Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos penktosios sąlygos – tapti apdraustąja tik baigus atitinkamą mokyklą per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo.

Tokiu būdu pareiškėja neatitiko Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumos, t. y. kartu ir reikalavimo asmeniui tik baigus atitinkamą mokyklą tapti apdraustąja per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo. Teismas pabrėžė, kad įstatymas asmeniui, turinčiam teisę gauti motinystės pašalpą, taikomas tokios redakcijos, kuri galiojo asmens teisės į motinystės pašalpą atsiradimo dieną, t. y. nuo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pirmosios dienos – 2013 m. rugpjūčio 11 d. Šiai datai galiojo 2013 m. liepos 1 d.

Įstatymo redakcija, kuri kalba apie tapimą apdraustąja tik baigus atitinkamą mokyklą per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo. 2013 m. liepos 1 d. Nuostatai dar nebuvo pakeisti, tačiau jie yra patvirtinti poįstatyminiu aktu (Vyriausybės nutarimu), todėl vadovaujamasi ne jais, o Įstatymu. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 966 buvo pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai ir jų 38.4 punktas išdėstytas analogiškai kaip nurodyta Įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje 2013 m. liepos 1 d.

Minėto Vyriausybės nutarimo 2 punktas nurodė, kad šio nutarimo nuostatos taikomos nuo 2013 m. liepos 1 d. naujai paskirtoms socialinio draudimo pašalpoms. Remiantis tuo padaryta išvada, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje bei Nuostatų 38.4 punkte nustatytų sąlygų, todėl jai taikytina Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis bei Nuostatų 38.3 punkto reikalavimas turėti ne trumpesnį nei 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Remiantis Registro duomenimis, pareiškėjos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos, t. y. iki 2013 m. rugpjūčio 11 d., yra 2 mėnesiai 11 dienų.

Vadinasi, pareiškėja neatitinka ir Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų 38.3 punkte įtvirtintų sąlygų, t. y. nėra įgijusi reikiamo stažo, todėl VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. (9.1) SMTM-1601 neskirti motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d. yra teisėtas ir pagrįstas. Kadangi ginčijami sprendimai yra teisėti, teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių skirti pareiškėjai motinystės pašalpą nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d., motinystės (tėvystės) pašalpą už gimusį vaiką per laikotarpį nuo 2013 m. spalio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d., bei priteisti iš VSDFV Alytaus skyriaus palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

III. Pareiškėja E. B. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas (II t., b. l. 109–113) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti interpretuojamos ne pažodžiui, o atsižvelgiant į įstatymo dvasią, konstitucinius principus bei suformuotą teismų praktiką.

2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas atitinkantis asmuo įsidarbina anksčiau negu jam įteikiamas mokslo baigimą patvirtinantis diplomas, ši aplinkybė negali būti pagrindas neskirti motinystės pašalpos pagal šį įstatymo straipsnį. Priešingas šios normos aiškinimas yra nelogiškas ir prieštaraujantis bendriesiems teisingumo ir protingumo principams (administracinės bylos Nr. A146-1417/2011, A756-340/2010, A502-777/2010).

3. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas manytų, jog pirmosios instancijos teismas teisingai interpretavo penktąją sąlygą, numatytą Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje, būtina vertinti šio reguliavimo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir joje įtvirtintiems asmenų lygiateisiškumo, darnios visuomenės, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams.

4. Teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens įgytų teisių ir teisėtų interesų, todėl naujoji įstatymo redakcija negali susiaurinti asmenų, turinčių teisę gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą rato, bei sukurti situacijos, kai ankščiau socialines įmokas pradėjęs mokėti asmuo yra diskriminuojamas tų asmenų atžvilgiu, kurie pradėjo mokėti socialines įmokas vėliau.

Atsakovai VSDFV Alytaus skyrius ir VSDFV prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimuose (II t. b. l. 117–124) pažymi, kad Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies formuluotė yra konkreti ir aiški, kurios negalima perfrazuoti kitaip negu nurodyta pačiame Įstatyme. Ši Įstatymo redakcijos pataisa, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 1 d., suteikia lengvatą teisei į motinystės pašalpą (ar motinystės (tėvystės) pašalpą) būtent toms mokslus baigusioms moterims, kurios visai nedirbo, t. y nebuvo apdraustos valstybiniu socialiniu draudimu, tačiau įsidarbino tik pabaigusios mokslus per 3 mėnesius nuo jų baigimo. Visais kitais atvejais galioja bendroji Įstatymo norma, reikalaujanti turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius valstybinio socialinio draudimo stažą. Pareiškėja apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, kuriose pateiktas senesnės, t. y. iki 2013 m. liepos 1 d. galiojusios Įstatymo redakcijos, išaiškinimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl VSDFV Alytaus skyriaus atsisakymo skirti ir mokėti pareiškėjai motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų metu, kadangi pareiškėja tapo apdraustąja anksčiau nei Kauno kolegijoje baigė reabilitacijos studijų krypties ergoterapijos koleginių studijų programą.

Nustatyta, kad nėštumo ir gimdymo atostogos pareiškėjai buvo suteiktos 2013 m. rugpjūčio 11 d., t. y. galiojant Įstatymo redakcijai, aktualiai per laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d., kurio 16 straipsnio 2 dalis numatė, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, kurie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą).

Teisėjų kolegija, palyginusi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (2010 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1244 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-284 redakcija) daro išvadą, kad nors nuo 2013 m. liepos 1 d. Įstatymo 16 straipsnis buvo pakeistas ir išdėstytas naujai, šioje administracinėje byloje nagrinėjamu aspektu jis nepalikto, t. y. išimties iš Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo turėti jame nurodytos minimalios trukmės ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą taikymas liko susietas su sąlyga šiems asmenis tapti apdraustaisiais per 3 mėnesius nuo atitinkamų mokslų (studijų) baigimo.

Pažymėtina, jog pagal šios normos paskirtį galimybė įgyti būtiną ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą turi būti eliminuota ne bet kokių veiksnių, o tik tos asmens veiklos, kurios tikslas buvo įgyti tam tikrą išsilavinimą, kai asmuo negalėjo dalyvauti valstybinio socialinio draudimo santykiuose dėl tiesioginio užimtumo akademiniuose užsiėmimuose ir atsiskaitymų už jo pasirinktoje studijų programoje numatytus dalykus. Atsižvelgiant į tai, negali būti formaliai vertinama pagrindinio išsilavinimo pažymėjimų, brandos atestatų, diplomų ar kitokių liudijimų išdavimo diena, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 39 straipsniu šie dokumentai patvirtina bendrojo ugdymo programų baigimą ir išsilavinimo, kvalifikacijos, mokslo laipsnio įgijimą, tačiau tiksliai neatspindi mokinio ar studento pareigų realizavimo, t. y. bendrąją prasme – mokymosi, pabaigos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-340/2010).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad E. B. (iki santuokos – M.) pradėjo dirbti 2013 m. gegužės 21 d., t. y. dar iki profesinio bakalauro diplomo išdavimo 2013 m. birželio 14 d., tačiau nepatikrinusi aplinkybių, kada realiai baigėsi pareiškėjos mokymosi veikla, teisėjų kolegija negali šio fakto pripažinti pakanku jos teisei į motinystės pašalpą paneigti.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-284 redakcija) nustato, kad teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi apdraustieji asmenys iki 26 metų (vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas), kurie iki vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytu laikotarpiu mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą).

Taigi, kaip ir pagal Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-284 redakcija) nuostatas, teisei gauti motinystės (tėvystės) pašalpą yra svarbi pati teisiškai reikšmingų įvykių chronologinė seka – mokslo baigimas ir per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo tapimas apdraustuoju asmeniu.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus ir atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas E. B. skundą paminėtų aplinkybių tarpusavio santykio netyrė ir jas patvirtinančių / paneigiančių įrodymų neišreikalavo, Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą dalyje naikina ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundas atmestas, panaikinti ir šia apimtimi perduoti bylą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas