A-1997-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1997-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00135-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir trečiojo suinteresuoto asmens R. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovui Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui R. B. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, FNTT, Tarnyba) su skundu (b. l. 1-5) 2015 m. sausio 6 d. (pagal spaudą ant voko) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. B..

Nurodė kad R. B., neatsakingai ir netinkamai vykdė savo Tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir TPS) (duomenys neskelbtini)pareigas (toliau – ir Pareigos). Gavusi Dokumentų valdymo sistemoje (toliau – DVS) TPS viršininko J. G. nukreiptą vykdyti pavedimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo apskundimo apeliacine tvarka su TPS viršininko rezoliucija „parengti apeliacinį skundą nustatytais terminais“, kurį turėjo įvykdyti iki 2014 m. spalio 29 d. imtinai, R. B. šio termino nesilaikė ir apeliacinį skundą pateikė pažeisdama teisės aktuose nustatytą sprendimo apskundimo terminą, dėl ko Lietuvos valstybės, atstovaujamos FNTT apeliacinį skundą buvo atsisakyta priimti. Dėl šių veiksmų kilo neigiamos pasekmės – pareiškėjas neteko galimybės ginčyti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo įpareigota sumokėti V. G. 8 818,21 Lt (2 553,93 EUR) neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. B. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, kuris 2014 m. gruodžio 30 d. raštu nesutiko, kad R. B. šio tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu būtų skirta tarnybinė nuobauda. Atsisakymą duoti sutikimą atsakovė grindžia argumentu, kad šiuo atveju tarnybinė atsakomybė taikoma dėl R. B. aktyvios veiklos ir narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikai, todėl turi būti panaikintas. Tarnybinė nuobauda R. B. yra skiriama už jos konkretų padarytą tarnybinį nusižengimą, kuris visiškai nesusijęs su jos, kaip profesinės sąjungos narės, statusu ir jos aktyviu dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje. R. B. teisė dalyvauti profesinės sąjungos veikloje niekada nebuvo varžoma. Tarnybinį patikrinimą pareiškėjas atliko dėl konkretaus padaryto nusižengimo ir nustatė visas sudedamąsias tarnybinio nusižengimo sudėties dalis, pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga atsiliepimu į skundą (b. l. 44-52; 55-63) prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad vadovaujantis LVAT praktika, Profesinė sąjunga, prieš nuspręsdama ar duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. B., turi įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnei nėra skiriama dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams ar dėl jos veiklos Profesinėje sąjungoje. Atsisakyme duoti sutikimą skirti nuobaudą atsakovas nevertino nuobaudos R. B. teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nagrinėjo tik tai, ar tarnybinė nuobauda pareigūnei nėra skiriama dėl jos narystės, veiklos profesinėje sąjungoje.

Atsakovas pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo pakankamai faktinių duomenų tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti. Pareiškėjo veiksmuose skiriant R. B. tarnybinę nuobaudą atsakovas įžvelgė darbuotojo persekiojimą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. R. B. P. sąjungos narė nuo 2002 m., aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, šiuo metu ji (duomenys neskelbtini) narė, o nuo 2014 m. birželio 6 d. vėl išrinkta Profesinės sąjungos narių, dirbančių Tarnyboje, atstove. Visą tarnybos laikotarpį pareigūnė atstovavo Profesinės sąjungos narių teises tiek atrankos komisijose, tiek ir susitikimuose su Tarnybos vadovybe, nuolat keldavo įvairius su tarnyba ir jos organizavimu susijusius klausimus, taip pat aktyviai dalyvavo aptariant ir derinant viršvalandinio darbo apmokėjimo problemos sprendimą.

Dėl to jos atžvilgiu Tarnyboje vykdomi neigiamo pobūdžio, diskriminaciniai veiksmai: 2011 m. rugsėjo 12 d. atestacijos lape 2011 m. rugsėjo 23 d. buvo surašyta neigiama pareigūnės R. B. charakteristika ir pateikta išvada, kad ji netinka eiti užimamų pareigų, o 2011 m. spalio 21 d. buvo priimta atestacijos komisijos išvada, kurioje jau nurodyta, kad pareigūnė tinka eiti užimamas pareigas. 2011 m. spalio 24 d. R. B. atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis tyrimas, 2011 m. lapkričio 23 d. priimta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/4-54-6529, kurioje konstatuota, kad pareigūnė tarnybinio nusižengimo nepadarė.

Nuo 2013 m. Tarnyboje suaktyvėjo psichologinio smurto apraiškos prieš pareigūnę, dėl ko Profesinė sąjunga 2014 m. balandžio 15 d. kreipėsi į pareiškėją. R. B. atžvilgiu buvo vartojamas įvairių formų psichologinis smurtas, grasinimai, terorizavimas, žeminimas, asmeninių savybių ir kompetencijos menkinimas, siekiant suformuoti neigiamą Tarnybos vadovybės ir kolegų požiūrį į šią pareigūnę ir priversti ją išeiti iš tarnybos. Ji buvo persekiojama, žeminama, buvo menkinama jos kvalifikacija ir profesionalumas, pavedamos bereikšmės užduotys, reikalaujančios didelių laiko ir energijos sąnaudų, nesant pakankamo pagrindo, buvo vykdoma nuolatinė perdėta pareigūnės tarnybinės veiklos kontrolė, taip pat buvo renkama informacija apie jos asmeninį gyvenimą ir jos pačios bei jos sūnaus sveikatos būklę.

Šie veiksmai sukėlė R. B. neigiamus dvasinius išgyvenimus, stipriai pakenkė pareigūnės reputacijai bei privertė ją pereiti į kitas pareigas, taip pat galėjo prisidėti prie neigiamos išankstinės Tarnybos pareigūnų kvalifikavimo komisijos ir būsimo R. B. tiesioginio vadovo nuomonės apie pareigūnės kvalifikaciją suformavimo. 2013 m. gruodžio 30 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu R. B. buvo suteikta viena pakopa žemesnė kvalifikacinė kategorija, šis sprendimas buvo apskųstas ir ginčas baigtas taikos sutartimi, kuria pareiškėjas sutiko grąžinti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, kas reiškia, jog sprendimas dėl kategorijos pažeminimo buvo klaidingas.

Taip pat 2014 m. lapkričio 13 d. buvo pradėtas dar vienas tarnybinis patikrinimas pareigūnės atžvilgiu ir 2014 m. gruodžio 12 d. buvo priimta išvada dėl galimai padaryto R. B. nusižengimo. Pareiškėjo teiginys, kad nebuvo nustatyti susidorojimo faktai yra nepagrįstas. Atsakovas padarė išvadą, kad yra pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su Profesinės sąjungos veikla. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad dėl R. B. veiksmų kilo neigiamos pasekmės – nurodytos pasekmės negali būti tiesiogiai siejamos su R.

B. veiksmais, kadangi byloje, kurioje per nustatytą terminą nebuvo paduotas apeliacinis skundas, darbo užmokesčio nepriemoka iš pareiškėjos buvo priteista dėl Konstitucijai prieštaravusių įstatymų nuostatų taikymo. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjos prašymas panaikinti 2014 m. gruodžio 30 d. Profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagristas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo FNTT prašymą tenkino, panaikino Profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. B., nurodytą 2014 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. VA17-155(14).

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą, kurio apskundimo terminą praleido pareiškėja, priėmė ir paskelbė 2014 m. spalio 15 d. Tarnyba šį sprendimą gavo 2014 m. spalio 17 d. Apeliacinis skundas dėl šio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo parengtas 2014 m. spalio 29 d. dokumento rengėja – R. B.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. S575-451/2014 atsisakė priimti šį apeliacinį skundą, nustatęs, kad pareiškėjas teismui apeliacinį skundą padavė 2014 m. spalio 30 d., t. y. praleidęs įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą. Pavedimas parengti apeliacinį skundą buvo įformintas elektroninėje DVS, ties kuriuo pridėta J. G. rezoliucija „parengti apeliacinį skundą nustatytais terminais“, yra nurodyta R. B. susipažinimo su dokumentu data – 2014 m. spalio 29 d., 16.47 val. 2014 m. gruodžio 12 d. Tarnybos direktorius patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą, kuria pasiūlyta J. G. ir R. B. skirti tarnybines nuobaudas – pastabas. J. G. pastaba buvo paskirta 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. TE-269. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 25/8-9-24778 kreipėsi į Profesinių sąjungų susivienijimo pirmininką V. B. dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. B.. Profesinė sąjunga 2014 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. VA17-155(14) (toliau – ir ginčijamas raštas) nurodė, kad nesutinka su nuobaudos skyrimu R. B., manydama, kad šiuo atveju tarnybinė atsakomybė taikoma dėl R. B. aktyvios veiklos ir narystės Profesinėje sąjungoje.

Teismas konstatavo, kad privalomas darbdavio kreipimasis į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui patvirtina ne tai, jog Profesinė sąjunga turi teisę sutikti arba nesutikti su pačia tarnybine nuobauda, bet tai, kad Profesinė sąjunga turi teisę nesutikti su tarnybinės nuobaudos skyrimu, kai kyla pagrįstos abejonės, kad ji skiriama būtent dėl darbuotojo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje.

Teismas nurodė, kad nei skundžiamame sprendime, nei paaiškinimuose teismui Profesinė sąjunga nepateikė objektyvių duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, kad tarnybinė nuobauda R. B. skiriama dėl jos narystės, veiklos profesinėje sąjungoje. Teismas duomenų, patvirtinančių, kad R. B. drausminė atsakomybė taikoma dėl jos veiklos (narystės) profesinėje sąjungoje nenustatė. Pažymėjo, kad analogiška nuobauda dėl apeliacinio skundo nepateikimo laiku buvo paskirta ir R. B. vadovui J. G., kas patvirtina, jog tarnybinė nuobauda nėra bandoma pritaikyti R. B. pareiškėjui akivaizdžiai piktnaudžiaujant savo, kaip darbdavio pozicija.

III. Atsakovas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu (b. l. 160-170) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

Paaiškina, kad pateikiant atsakymą atkreipė dėmesį į neobjektyvias ir nepagrįstas išvadas dėl R. B. kaltės įrodymo, tačiau šios aplinkybės išsamiai nebuvo analizuotos ir nebuvo pagrindu neduoti sutikimo. Sprendžiant klausimą dėl sutikimo buvo atkreiptas dėmesys į tai, kokiu pagrindu R. B. pradėtas tarnybinis patikrinimas, o būtent į vadovo J. G. 2014 m. spalio 29 d. tarnybinį pranešimą, kuriame jis nurodė, kad pats pavedė R. B. pateikti parengtą skundą tik 2014 m. spalio 30 d.

Nurodo, kad visą tarnybos laikotarpį pareigūnė atstovavo Profesinės sąjungos narių teises, dėl to jos atžvilgiu Tarnyboje vykdomi neigiamo pobūdžio, diskriminaciniai veiksmai, suaktyvėjo psichologinio smurto apraiškos prieš pareigūnę, Profesinė sąjunga 2014 m. balandžio 15 d. dėl to kreipėsi į pareiškėją. R. B. atžvilgiu buvo vartojamas įvairių formų psichologinis smurtas, grasinimai, terorizavimas, žeminimas, asmeninių savybių ir kompetencijos menkinimas, siekiant suformuoti neigiamą Tarnybos vadovybės ir kolegų požiūrį į šią pareigūnę ir priversti ją išeiti iš tarnybos.

Ji buvo persekiojama, žeminama, buvo menkinama jos kvalifikacija ir profesionalumas, pavedamos bereikšmės užduotys, reikalaujančios didelių laiko ir energijos sąnaudų, nesant pakankamo pagrindo, buvo vykdoma nuolatinė perdėta pareigūnės tarnybinės veiklos kontrolė, taip pat buvo renkama informacija apie jos asmeninį gyvenimą ir jos pačios bei jos sūnaus sveikatos būklę. Šie veiksmai sukėlė R. B. neigiamus dvasinius išgyvenimus, stipriai pakenkė pareigūnės reputacijai bei privertė ją pereiti į kitas pareigas, taip pat galėjo prisidėti prie neigiamos išankstinės Tarnybos pareigūnų kvalifikavimo komisijos ir būsimo R.

B. tiesioginio vadovo nuomonės apie pareigūnės kvalifikaciją suformavimo. 2013 m. gruodžio 30 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu R. B. buvo suteikta viena pakopa žemesnė kvalifikacinė kategorija, šis sprendimas buvo apskųstas ir ginčas baigtas taikos sutartimi, kuria pareiškėjas sutiko grąžinti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, kas reiškia, jog sprendimas dėl kategorijos pažeminimo buvo klaidingas. Taip pat 2014 m. lapkričio 13 d. buvo pradėtas dar vienas tarnybinis patikrinimas pareigūnės atžvilgiu ir 2014 m. gruodžio 12 d. buvo priimta išvada dėl galimai padaryto R.

B. nusižengimo. Profesinei sąjungai kilo pagrįstų įtarimų, kad nuobauda jai siekiama paskirti už jos veiklą Profesinėje sąjungoje, tačiau faktinių įrodymų Profesinė sąjunga neprivalo pateikti, vadovaujantis LVAT administracine byla Nr. A662-368/2012. Teismas nesiėmė rinkti ir vertinti įrodymų ar tarnybinio patikrinimo procedūra pradėta ne dėl R. B. aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje, įrodinėjimo pareiga perkeliama darbdaviui, o ne Profesinei sąjungai. Tokia pareiga yra reglamentuota ne tik LVAT praktikoje, bet ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Pareiškėjo įvardijamos neigiamos galimai padaryto nusižengimo pasekmės negali būti siejamos su R. B. veiksmais. Apeliacinis skundas, kuris buvo pateiktas pavėluotai, buvo dėl darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas dėl teisės aktų, pripažintų antikonstituciniais. R. B. veiksmais negalėjo būti iš esmės pažeisti FNTT, kaip valstybės institucijos, interesai.

Pažymi, kad pagal 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 21 punktą, pareiškėjas turėjo pagrįsti, kad individualios prevencijos tikslų kitos priemonės nepadės pasiekti, tik tarnybinės nuobaudos skyrimas. Mano, kad R. B. dėl jos aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje nuo 2011 m. taikomos įvairios nepagrįstos tarnybinės nuobaudos, psichologinis smurtas, todėl yra ryšys su jos veikla profesinėje sąjungoje. Ginčijamas raštas atitinka tarptautinių aktų koncepciją bei yra pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. apeliaciniu skundu (b. l. 172-177) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

Iš esmės pritaria Profesinės sąjungos apeliaciniame skunde išdėstytiems motyvams. Paaiškina, kad nuo 2013 m. gruodžio 31 d. dirbdama FNTT rengdavo įvairius dokumentus, tačiau ji nėra įgaliota spręsti kada ir kokius dokumentus FNTT vardu rengti, tokius sprendimus priima FNTT direktorius. Nurodymą paruošti apeliacinį skundą, dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, gavo tik 2014 m. spalio 29 d. darbo pabaigoje. Viršininkui sakė, kad skundą suspės paruošti, tačiau žodiniu pavedimu jis liepė skundą nuvežti 2014 m. spalio 30 d. ryte, kadangi pats turėjo išvykti. Dokumentą parengė 2014 m. spalio 29 d., pavėluotai jis pateiktas ne dėl nuo jos valios priklausančių priežasčių. Anksčiau jokių dokumentų teismui neruošdavo, tik gavusi pranešimą apie tarnybinį nusižengimą sužinojo, kad tokia rezoliucija – paruošti apeliacinį skundą – buvo uždėta DVS sistemoje, su kuria ji nėra apmokyta dirbti.

Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu labiausiai gilinosi į tarnybinio nusižengimo aplinkybes, tačiau nesiejo tarnybinės nuobaudos su naryste Profesinėje sąjungoje. Visi argumentai, kodėl mano, jog nuobauda skiriama dėl narystės profesinėje sąjungoje išdėstyti atsakovo apeliaciniame skunde. FNTT vadovybei nepatinka jos veikla ir vieši pasisakymai, kaip Profesinės sąjungos narės. Mano, kad tarnybinis patikrinimas yra susijęs su šia veikla.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus FNTT (b. l. 183-188) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, apeliacinį procesą pagal trečiojo suinteresuoto asmens R. B. apeliacinį skundą, nutraukti.

Paaiškina, kad R. B. apeliacinį skundą pateikė praleidusi įstatymo nustatytus terminas, t. y. 2015 m. vasario 27 d. pagal gavimo spaudą ir neprašo jo atnaujinti, todėl apeliacinis procesas dėl šio apeliacinio skundo turi būti nutrauktas.

Atsakovas apeliaciniame skunde faktiškai nagrinėja ir vertina R. B. padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtį, atlikto tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, nors tokios teisės neturi. Akcentuoja, kad R. B. Į TPS skyrių išėjo dirbti savo noru, diskriminacijos faktai neįrodyti, R. B. vadovui taip pat yra paskirta analogiška nuobauda. Tarnybinis patikrinimas pradėtas vadovaujantis jį reglamentuojančiais teisės aktais, be to profesinės sąjungos narys negali būti atleistas nuo tarnybinių pareigų vykdymo ir atsakomybės dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje (LVAT 2007 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-604/2007). Pažymi, kad ir kiti pareiškėjo darbuotojai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, ir jei yra gavę tarnybines nuobaudas nesieja jų su savo veikla, be to, nėra pateikta tokių įrodymų. Pareiškėjas neprivalo įrodinėti, ar tarnybinio patikrinimo procedūra susijusi su veikla Profesinėje sąjungoje, kai ji yra pradėta dėl konkretaus tarnybinio nusižengimo. Apeliantas jokių konkrečių faktų ar įrodymų nepateikia. Dėl kitų prevencinių priemonių įgyvendinimo pagal Tvarkos 24.1 punktą, tai yra vadovo diskrecijos teisė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai, Profesinės sąjungos valdymo organo narei, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjunga 2014 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. VA17-155(14) (b. l. 16-17) atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą šios profesinės sąjungos narei, (duomenys neskelbtini) R. B.. Į Profesinę sąjungą pareiškėja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kreipėsi 2014 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 25/8-9-24778, rėmėsi Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija) 29 punktu ir Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 punktu bei (duomenys neskelbtini) J. G. ir (duomenys neskelbtini)R. B. padarytų teisės aktų pažeidimų, patvirtinta 2012 m. gruodžio 12 d. (b. l. 7-15).

Pažymėtina, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos yra priskirta prie vidaus reikalų statutinių įstaigų (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 1 punktas), jos pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais (t. p. žr. ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 4 punktą). Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.

Įstatymas, reglamentuojantis profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, yra Profesinių sąjungų įstatymas (bylai aktuali 2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-364 redakcija). Aptariamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

Atsižvelgus į paminėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad statutinėse tarnybose veikiančių profesinių sąjungų veiklai įstatymais gali būti nustatyti tam tikri ypatumai. Statuto (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 20 d.) 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant šio įstatymo paskirtį, be kita ko, nustatyta, kad šis įstatymas nustato profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus. Šiems klausimams reglamentuoti yra skirtas Statuto IX skirsnis (43–45 str.).

Statuto 43 straipsnyje, nustatančiame profesinių sąjungų veiklos įstaigose, kurioms taikomas šis Statutas, ypatumus, yra įtvirtinta nagrinėjamam ginčui aktuali nuostata, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas (Statuto 43 str. 4 d.). Tarnybinių nuobaudų skyrimo sąlygas ir tvarką nustato Statuto 26 straipsnis, šias įstatymo nuostatas detalizuoja Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (bylai aktuali vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija) (toliau – ir Tvarka), be kita ko, ir kreipimosi išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo bei jo pateikimo aspektais (Tvarkos 29 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais.

Kai profesinė sąjunga, teigianti, kad jos nariui tarnybinė nuobauda taikoma dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, teismui nurodo aiškias ir konkrečias faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryšio su profesinės sąjungos veikla, pati valstybės institucija, kaip darbdavys, turi įrodyti, kad tarnybinės nuobaudos neskiria dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, turi nurodyti tam tikrus faktus, leidžiančius daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi pagrįsti šio ryšio tikimybę. Tai reikalinga tam tikrai pusiausvyrai užtikrinti, kuri nevaržytų pareigūnų teisių dalyvauti profesinės sąjungos veikloje, o valstybės institucijai, kaip darbdaviui, – leistų išvengti teisminių ginčų vien remiantis nepagrįstais teiginiais. Tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga nurodo faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija privalo įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje, t. y., kad pareigūnas nebuvo diskriminuojamas dėl savo narystės bei veiklos profesinėje sąjungoje, o nuobaudos skyrimą lemia konkretūs tarnybinio nusižengimą patvirtinantys faktai. Kita vertus, pareiškėjas, ginčydamas profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nors ir turi pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindą, sprendžiant ginčą dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, su pažeidimo faktu susijusių aplinkybių įrodinėjimo ribos neturi būti išplečiamos iki išsamaus tarnybinio nusižengimo fakto tyrimo bei tarnybinės atsakomybės taikymo pagrįstumo iš esmės vertinimo, nes tai jau sudaro kito pobūdžio ginčo – dėl tarnybinės atsakomybės taikymo teisėtumo – dalyką. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai netyrė ir nevertino tarnybinės atsakomybės taikymo aplinkybių iš esmės.

Apibendrinus pirmiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad apeliantų argumentai, kuriais kvestionuojamas siūlomos taikyti tarnybinės nuobaudos pagrįstumas ir kitais aspektais, t. y. ne statutinio pareigūno narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje aspektu, pripažintini nepagrįstais.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas, nesutikdamas, kad Profesinės sąjungos narei būtų skiriama tarnybinė nuobauda, nurodė, kad Tarnybinio nusižengimo išvadoje nėra pakankamai faktinių duomenų tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti, ji grindžiama subjektyviomis prielaidomis, tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas po to, kai Profesinių sąjungų renkamojo organo – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo Teisės komiteto narė, Profesinės sąjungos narių, dirbančių Tarnyboje, atstovė R. B. T. administracijai 2014 m. pavasarį kėlė klausimus dėl pareigūnų atžvilgiu naudojamo psichologinio smurto, Profesinė sąjunga Vidaus reikalų ministrui 2014 m. vasarą kėlė klausimus dėl Tarnybos vadovybės veiksmų teisėtumo, dėl to, kad pareigūnė, kaip profesinės sąjungos atstovė, organizavo Tarnybos vadovybės, Tarnybos darbuotojų, Profesinės sąjungos atstovų susitikimus įvairiais darbuotojus dominančiais klausimais, dėl Tarnybos administracijai keltų pareigūnų viršvalandinio darbo apskaitos, apmokėjimo už juos ir kitų klausimų; taip pat dėl aktyvių veiksmų Profesinės sąjungos organizuojamose akcijose bei po 2014 m. rudenį pasirašytos taikos sutarties tarp Tarnybos administracijos ir R.

B.. Šie atsakovo 2014 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. VA17-155(14) nurodomi faktai galėtų būti vertinami kaip pakankama prielaida pagrįsti argumentą, kad tarnybinės atsakomybės taikymas gali būti susijęs su aktyvia veikla profesinėje sąjungoje. Savo ruožtu teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, turi patikrinti, ar pareiškėjas, nagrinėjamu atveju Tarnyba, siekianti taikyti tarnybinę atsakomybę, pateikė atsakovui pakankamai duomenų, patvirtinančių tarnybinio nusižengimo faktą, jo padarymo aplinkybes. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą sutikimo, pridėjo Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje detaliai išdėstytos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Atsakovas nepateikė argumentų, paneigiančių tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytus faktus.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad tarp šalių kilusio ginčo metu būtų paaiškėję kokie nors duomenys, kurie leistų sieti tarnybinio nusižengimo išvadoje nurodomą R. B. netinkamą pareigų atlikimą su jos aktyvia veikla profesinėje sąjungoje, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas įrodė, jog tarnybinės atsakomybės taikymas nediskriminuoja pareigūnės dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje, išimtinai yra susijęs su Tarnybos interesais užtikrinti jos kompetencijai priskirtų funkcijų tinkamą įgyvendinimą. Atsakovas savo diskreciją duoti ar neduoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnei – Profesinės sąjungos narei – šiuo atveju panaudojo netinkamai, nes pasisakė Profesinės sąjungos renkamojo organo kompetencijai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje nepriskirtu klausimu – vertino, ar iš viso yra teisinis pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą.

Kaip jau buvo minėta, į nagrinėjamos bylos ribas nepatenka išsamus tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimas bei tarnybinės atsakomybės taikymo pagrįstumo iš esmės vertinimas, pakanka pagrįsti, kad tarnybinės atsakomybės taikymas nėra susijęs su veikla profesinėje sąjungoje, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja apeliacinių skundų argumentų, peržengiančių sprendžiamo ginčo ribas. Pirmosios instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį, kad konkretus asmuo nėra diskriminuojamas dėl savo veiklos profesinėje sąjungoje, pagrįstai pažymėjo, jog tarnybinė atsakomybė dėl padaryto pažeidimo buvo taikyta ir kitam asmeniui – R.

B. vadovui J. G..

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2012 m. birželio 25 d. nutartyje taip pat išaiškino, jog valstybės institucijos interesų esminis pažeidimas yra vertinamoji sąvoka, kuri kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos medžiagą bei faktinę situaciją. Vertinant valstybės institucijos, kaip darbdavio, interesų pažeidimo reikšmingumą gali būti atsižvelgta į institucijos vykdomų funkcijų pobūdį, jų pareigūnų statuso ypatumus, darbdavio interesų pobūdį ir kt. Kalbant apie profesinių sąjungų renkamojo organo narius, dėl kurių valstybės institucija, kaip darbdavys, kreipiasi į profesinę sąjungą, reikalaujama, kad valstybės institucija, taikanti drausminę procedūrą, pagrįstų ne bet kokį, o esminį teisėtų interesų pažeidimą, t. y. aiškų ir rimtą atitinkamos valdžios institucijos įstatymais jai priskirtų uždavinių vykdymo sutrikdymą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformavo minėtas nuostatas, įvertinusi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012, pateiktus išaiškinimus.

Nagrinėjamu atveju šios bylos individualios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas iš esmės pažeidė pareiškėjo interesus. Pareiškėjas savo prašyme pirmosios instancijos teismui dėl atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo nurodė konkrečius argumentus, kad Profesinės sąjungos renkamojo organo neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą sutrukdė tarnybai įgyvendinti teisę pateikti apeliacinį skundą dėl nepalankaus teismo sprendimo, taip pat akcentavo, kad šiuo atveju tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje. Pagrįsdamas savo poziciją, pareiškėjas kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus – tarnybinio patikrinimo išvadą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti Tarnybos apeliacinį skundą kaip pateiktą paleidus įstatyme nustatytus terminus.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Priimant į vidaus tarnybą, keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas (Statuto 6 str. 1 d. 2 p.), taip pat su tuo susiję priėmimo į vidaus tarnybą apribojimai (Statuto 11 str.). Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Kompetencija skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą suteikta pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui (Statuto 26 str. 10 d.). Statuto 26 straipsnio ir Tvarkos nuostatos įpareigoja vidaus reikalų įstaigų vadovus gavus informaciją apie pareigūno įtariamą padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t. y. imtis įstatymu numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinį nusižengimą. Profesinės sąjungos renkamojo organo (šiuo atveju – atsakovo) nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti vidaus tarnybos (šiuo atveju FNTT) pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, tarnybinę nuobaudą trukdo vidaus reikalų įstaigos vadovui vykdyti savo funkcijas personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje, pažeidžia teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią FNTT veiklą pagal įstatymų leidėjo pavestus uždavinius (viešąjį interesą).

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas profesinėms sąjungoms suteikė ne tik teises, bet nustatė ir pareigas. Statuto 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymus, teismą, kitas valstybės institucijas principas. Šio konstitucinio principo taip pat turi būti laikomasi sprendžiant pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus. Visi valstybės tarnybos pareigūnai (nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste – tiek vidaus reikalų įstaigų pareigūnai – profesinių sąjungų nariai, tiek šių įstaigų pareigūnai, nepriklausantys profesinėms sąjungoms), padarę tarnybinius nusižengimus, turi būti vertinami laikantis minėto konstitucinio principo. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų, o įstatymų nuostatos (Statuto 43 str. 4 d.) dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, kaip jau buvo minėta, yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius nuo galimo neteisėto administracijos poveikio dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Neteisėtas profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą vidaus tarnybos įstaigos veiklą, o tuo pačiu ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti valstybės tarnautojai R. B. tarnybinę nuobaudą pažeidžia įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir daro esminę žalą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, ir nustačiusi, kad atsakovas atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą valstybės tarnautojai R. B. ne dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje, o pareiškėjas įrodė, jog toks atsisakymas iš esmės pažeidžia jo interesus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr.VA17-155(14), kuriuo buvo atsakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą valstybės tarnautojai R. B., yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjo atsiliepime į apeliacinius skundus nurodytas argumentas, kad trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, yra nepagrįstas, nes, remiantis ABTĮ 66 straipsnio 6 dalimi, jis buvo laiku įteiktas pašto įstaigai.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl tenkinti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus vadovaujantis juose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė