AS-624-914-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS624-914/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01329-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei, atstovaujamai Respublikinės Šiaulių ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–3) ir patikslintu skundu (b. l. 15–18), kuriuo prašė priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, savivaldybė), atstovaujamos Šiaulių miesto Respublikinės ligoninės (toliau – ir ligoninė), 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, jog 2011 m. liepos 21 d., kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jis buvo sunkiai sužalotas. Nuvežus į ligoninę, jis buvo išsiųstas atgal į Šiaulių tardymo izoliatorių. Tokiu būdu buvo pažeistos jo kaip žmogaus, paciento teisės.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi (b. l. 34–35) pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną tam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja ginčus, kilusius iš civilinių, šeimos, darbo, bankroto, restruktūrizavimo teisinių santykių, t. y. ginčus, kilusius privatinės teisės veikimo ir taikymo sferoje.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2014 m. birželio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, teikiant nutiestiesiems būtinąją medicininę pagalbą valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose, vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. 1 d. įsakymu Nr. IR/172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1/01-156 „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 1/01-12 „Dėl apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos pareigūnų veiksmų esant suimtųjų (nuteistųjų) sveikatos sutrikimams tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Paaiškino, jog pareiškėjo reikalavimas iš esmės kilęs dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (pareiškėjo (ne) hospitalizavimo) Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Kadangi paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, ginčai, kylantys tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Taip pat pažymėta, jog viešoji įstaiga pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas: tokiu subjektu ji gali būti pripažinta tik tada, jeigu įstatymų nustatyta tvarka jai būtų suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.

Atsižvelgęs į tai, jog ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str., 25 str., ABTĮ 16 str. 1 d.), atsisakė šį skundą priimti ir nurodė, jog ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas R. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 43), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių bei teisinių bylos aplinkybių, o nutartis yra nemotyvuota.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kadangi byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos bei teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio nuostatas, spęsdamas skundo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar skundas atitinka ABTĮ 23-24, 39 straipsnių reikalavimus, ar nėra praleistas skundo padavimo terminas, taip pat nustatyti, ar nėra ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodytų aplinkybių, kurias nustatęs teismas turi atsisakyti priimti skundą. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui, o ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog skundą atsisakoma priimti, jei jis nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme ir taikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Atsižvelgiant į minėtas ABTĮ normas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ nuostatas ir nurodė ne tą 37 straipsnio 2 dalies punktą, nes šiuo atveju turi būti taikomas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas.

Pažymėtina, kad esminis administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis adm. byloje Nr. AS143-740/2013).

Pagal ABTĮ, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 2 str. 16 d.), ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių – administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 5 str.).

Tai reiškia, kad, visų pirma, administraciniame teisiniame santykyje visada dalyvauja viešojo administravimo subjektas, t. y. valstybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, VAĮ nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (ABTĮ 2 str. 4 d.). Taigi, ginčai dėl fizinių ar juridinių asmenų, kurie viešojo administravimo veiklos nevykdo, paprastai administraciniuose teismuose nenagrinėtini.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, administraciniams teismams ginčas priskiriamas ne tik pagal ginčo subjektą, bet ir pagal teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Įstatymų leidėjas įtvirtina, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių (šiems santykiams būdingas valdžios ir pavaldumo – subordinacijos principas) (ABTĮ 15 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-801/2012 pažymėjo, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (CPK 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2011 m. liepos 21 d., kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pareiškėjui buvo padaryti sužalojimai dėl aukštos temperatūros poveikio. Jis buvo nuvežtas į ligoninę, iš kurios buvo išsiųstas atgal į Šiaulių tardymo izoliatorių. Pareiškėjas skundžia ligoninės veiksmus, t. y. nepaguldymą į ligoninę. Vadinasi, ginčas kyla dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, t. y. dėl netinkamų ligoninės darbuotojų veiksmų (neveikimo), teikiant pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad paslaugų (inter alia asmens sveikatos priežiūros paslaugų) teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, todėl ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-600/2013).

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog ginčas dėl teisės yra kilęs ne viešojo administravimo srityje, todėl negali būti priimti nagrinėti administraciniame teisme, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius dėl sveikatos paslaugų suteikimo reglamentuoja CK normos ir sveikatos apsaugos įstatymai, todėl ginčas dėl ligoninės medicininių paslaugų teikimo, tarp jų ir žalos atlyginimo, spręstinas šių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ginčas šiuo klausimu gali būti keliamas bendrosios kompetencijos teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad reikalavimas priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos ligoninės, dėl netinkamai, nekokybiškai teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimą administraciniame teisme nenagrinėtinas. Šie pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, formuojamą dėl šio pobūdžio bylų teismingumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-327/2012, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012, 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-604/2011, Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti 2006 m. lapkričio 8 d. nutartį).

Be to, Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimu atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismingumo laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaiga, turinti viešosios įstaigos statusą, pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje Nr. T-77/2006 ir 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009).

Teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos bei terminų. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka būtų aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta įstatyme, kad teisės subjektai neprivalo laikytis ne įstatyme įtvirtintos išankstinės administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį Nr. AS5-434/2006, 2007 m. spalio 11 d. nutartį Nr. AS11-296/2007, 2010 m. kovo 26 d. nutartį Nr. AS858-209/2010 ir kt.). Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (2009 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XI-499 redakcija, galiojanti nuo 2010 m. kovo 1 d.) 24 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o 3 dalyje numatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Taigi, kilusiam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, dėl ko pareiškėjo skundas dar negali būti nagrinėjimas ne tik administraciniame, bet ir bendros kompetencijos teisme, atitinkamai – skundą turėtų būti atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė