A-438-2096-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-2096/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00369-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 9.9;9.10;79.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ( b. l. 1-8) prašydamas įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) surašyti jo mokestinio tyrimo ataskaitą (jei tokia ataskaita surašyta, supažindinti jį su turiniu) ir įpareigoti Inspekciją suteikti jam terminą trūkumams ir neatitikimams pašalinti.

Nurodė, kad Inspekcija atliko mokestinį tyrimą dėl pareiškėjo pajamų šaltinių pagrįstumo ir 2012 m. gruodžio 21 d. surašė pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-1064, kuriame nurodė, jog „Išanalizavus ir įvertinus visą turimą informaciją bei duomenis nustatyta, kad J. K. 2008 – 2010 metais gavo kitų pajamų į Vokietijos Federacinės Respublikos banko sąskaitą, kurių nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais ir kurių nedeklaravo bei kurios nebuvo apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka.

Be to, nustatyta grynųjų pinigų trūkumas 2007 m., t. y. konstatuota mokesčių įstatymų pažeidimų rizika, todėl <...> bus pradėtas mokestinis patikrinimas.“. 2012 m. gruodžio 31 d. Inspekcija surašė pranešimą apie mokestinį patikrinimą Nr. (4.65)-88-188 bei pavedimą tikrinti Nr. 83-193. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija nepagrįstai ir neteisėtai pradėjo mokestinį tyrimą, nes pabaigusi pareiškėjo mokestinį tyrimą, nesurašė ir mokesčių mokėtojui neįteikė mokestinio tyrimo ataskaitos. Pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas pašalinti neva nustatytus trūkumus.

Pareiškėjas skundo argumentus grindė Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklėmis patvirtintomis 2004 m. gegužės 28 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-108 (toliau – ir Taisyklės), kurių 12 punkte nurodyta, jog pareigūnas, atlikęs mokestinį tyrimą, jo rezultatus fiksuoja mokestinio tyrimo ataskaitoje. Šiuo atveju pareiškėjas nurodė, kad nebuvo supažindintas su jo atlikto mokestinio tyrimo ataskaita, todėl manė, kad tokia ataskaita išvis nebuvo surašyta.

Teigė, kad tokiu būdu Inspekcija pažeidė Taisyklių 12 punkto nuostatas. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija pažeidė ir Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 136 straipsnio nuostatas, nes pareiškėjas nebuvo informuotas bei jam nesuteikta galimybė ištaisyti Inspekcijos neva nustatytus trūkumus, o iš karto buvo pereita prie mokestinio patikrinimo procedūros. Nesutinka su šioje situacijoje Inspekcijos pasiremtu Taisyklių 11.1 punktu, kuris nenumato siūlymo mokesčių mokėtojui pašalinti nustatytus trūkumus ir prieštaravimus, kai nustatoma finansinių nusikaltimų ir/ar kitų teisės pažeidimų požymių turinčių duomenų ir sprendžiamas klausimas dėl informacijos perdavimo teisėsaugos institucijoms.

Paaiškina, kad šiuo atveju Inspekcija nei viename iš savo priimtų dokumentų (2012 m. gruodžio 21 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-1064, 2012 m. gruodžio 31 d. pavedime tikrinti Nr. 83-193 bei 2012 m. gruodžio 31 d. pranešime apie mokestinį patikrinimą Nr. (4.65)-88-188) nenurodė nustatytų konkrečių aplinkybių, todėl neaišku, kodėl pareiškėjui nebuvo suteiktas įstatymo garantuotas terminas pašalinti mokestinio tyrimo metu neva nustatytus trūkumus ir prieštaravimus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad visą mokestinio tyrimo laikotarpį pats ar per įgaliotą atstovę bendradarbiavo su Inspekcija, operatyviai teikė paaiškinimus bei prašomus dokumentus, vykdė visus mokesčių administratoriaus nurodymus, todėl nesuprantama, kodėl Inspekcija be jokio pagrindo pradėjo mokestinį patikrinimą.

Pažymėjo, jog pateikė Inspekcijai visus reikalautus dokumentus, jų vertimus, o jokių papildomų įrodymų daugiau nebuvo prašoma.

Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime (b. l. 17-20) pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuo 2011 m. birželio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. atliko pareiškėjo mokestinį tyrimą apie gautas pajamas ir sumokėtus mokesčius už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad 2007 metais pareiškėjo išlaidos viršijo pajamas, pareiškėjas nedeklaravo ir nesumokėjo gyventojo pajamų mokesčio nuo 19187,20 Lt pajamų gautų 2008-2010 metais į jo banko sąskaitą Vokietijoje, todėl Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 114 – 134 straipsnių ir Taisyklių 11 ir 11.1 punktų nuostatomis pradėjo pareiškėjo mokestinį patikrinimą. Paaiškino, kad ataskaita yra vidinis mokesčių administratoriaus dokumentas. MAĮ ir Taisyklėse nenumatyta, kad atlikus mokestinį tyrimą Inspekcija privalo pateikti mokesčių mokėtojui ataskaitą, kuri yra vidiniu Inspekcijos dokumentu, todėl su pareiškėjo teiginiu, kad Inspekcija, nepateikdama jam ataskaitos susipažinti, pažeidė teisės aktų nuostatas ir jo teises, nesutinka ir laiko jį nepagrįstu. Atsakovas manė, jog nepateikdamas pareiškėjui siūlymo pašalinti mokestinio tyrimo metu nustatytus trūkumus ir/ar prieštaravimus, nepažeidė teisės aktų nuostatų, nes pagal Taisyklių 18 punkto nuostatą, jis atlikti tokio veiksmo neprivalo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir pirmosios instancijos teismas) 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Taisyklių (2009 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija galiojusi pareiškėjo mokestinio tyrimo metu) 12 punkte nustatyta, kad pareigūnas, atlikęs mokestinį tyrimą, jo rezultatus fiksuoja mokestinio tyrimo ataskaitoje. Ataskaita yra vidinis mokesčių administratoriaus dokumentas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2012 m. gruodžio 21 d. Inspekcija pareiškėjo atžvilgiu surašė Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą Nr. 479-143 (b. l. 21–27). Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad nei MAĮ, nei Taisyklėse nenumatyta, jog atlikus mokestinį tyrimą, Inspekcija privalo pateikti mokesčių mokėtojui ataskaitą, kuri laikytina vidiniu institucijos dokumentu, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją surašyti jo mokestinio tyrimo ataskaitą, jei tokia ataskaita surašyta, supažindinti jį su turiniu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas su ataskaita susipažino dar prieš pradedant nagrinėti administracinę bylą teismo posėdyje. Tai patvirtina byloje esanti pažyma apie pareiškėjo atstovės A. N. susipažinimą su bylos medžiaga, bei jos 2013 m. balandžio 4 d. prašymas teismui išduoti ataskaitos kopijas pareiškėjui susipažinti (b. l. 36).

Konstatavo, kad Inspekcija savo pareigas vykdė tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka: pareiškėjas 2012 m. gruodžio 21 d. Inspekcijos pranešimu Nr. (4.65)-89-1064 buvo tinkamai informuotas apie atliktą mokestinį tyrimą ir jo rezultatus, apie tai, kad bus pradėtas jo mokestinis patikrinimas (b. l. 28), 2012 m. gruodžio 31 d. Inspekcija pranešimu Nr. (4.65)-88-188 informavo pareiškėją apie pradėtą jo gautų pajamų ir sumokėtų mokesčių teisingumo mokestinį patikrinimą (b. l. 32).

Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentą, kad Inspekcija pažeidė MAĮ 136 straipsnio nuostatas, nes nesuteikė jam galimybės ištaisyti Inspekcijos neva nustatytus trūkumus. Nurodė, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-44/2011, 2008 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-353/2008, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1583/2010 ir kt.) matyti, jog ne visais atvejais atlikus mokestinį tyrimą, mokesčių administratorius privalo teikti minėtą pranešimą mokesčių mokėtojui. Konkretūs atvejai (aplinkybės), kada mokesčių administratorius neprivalo siųsti pranešimo apie mokestinio tyrimo metu nustatytus trūkumus ir (ar) prieštaravimus yra įtvirtinti Taisyklių 11 punkte. Pažymėjo, kad šiuo atveju Inspekcija vadovavosi Taisyklių 11.1 punktu, pagal kurį kai, vadovaujantis Finansinių nusikaltimų ir/ar kitų teisės pažeidimų požymių turinčių duomenų perdavimo teisėsaugos institucijoms taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 374, nustatoma finansinių nusikaltimų ir/ar kitų teisės pažeidimų požymių turinčių duomenų ir sprendžiamas klausimas dėl informacijos perdavimo minėtoms institucijoms, tuomet siūlymas pašalinti nustatytus trūkumus ir prieštaravimus mokėtojui neteikiamas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad iš 2012 m. gruodžio 21 d. Inspekcijos surašytos pareiškėjo Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos Nr. 479-143 (b. l. 21–27), matyti, jog buvo nustatyti tam tikri pažeidimai, todėl nedelsiant pradėtas pareiškėjo mokestinis patikrinimas. Be to, pareiškėjo mokestinio tyrimo metu surinkta informacija 2011 m. spalio 18 d. buvo perduota FNTT. Taip pat buvo nustatyta, kad dėl pareiškėjo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-10031-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 str. 1 d. „Neteisėtas praturtėjimas“. Sistemiškai aiškindamas ir taikydamas MAĮ 136 straipsnio, Taisyklių 11.1 punkto nuostatas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Inspekcija pagrįstai ir teisėtai nesuteikė pareiškėjui galimybės trūkumams ir neatitikimams pašalinti.

III. Pareiškėjas nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu pateikė apeliacinį skundą (b. l. 53-58), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją suteikti pareiškėjui terminą trūkumams ir neatitikimams pašalinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad Inspekcija neinformuodama pareiškėjo ir nesuteikdama jam laikotarpio nustatytiems trūkumams pašalinti, atėmė iš pareiškėjo galimybę išvengti mokestinio patikrinimo ir dėl šių mokesčių administratoriaus veiksmų pareiškėjas atsidūrė blogesnėje situacijoje. Pažymi, kad Inspekcija nei viename iš priimtų dokumentų (2012 m. gruodžio 21 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-1064, 2012 m. gruodžio 31 d. pavedimas tikrinti Nr. 83-193 bei 202 m. gruodžio 31 d. pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr. (4.65)-88-188) nenurodė nustatytų konkrečių aplinkybių, kodėl pareiškėjui nebuvo suteiktas įstatymo garantuotas terminas pašalinti mokestinio tyrimo metu neva nustatytus trūkumus ir prieštaravimus, todėl Inspekcijos veiksmai laikytini neteisėtais ir pažeidžiančiais MAĮ bei Taisyklių nuostatas.

Mano, kad pareiškėjo mokestinio tyrimo metu nebuvo nustatyta nei vieno iš galimų pagrindų nedelsiant pradėti mokestinį patikrinimą, todėl pareiškėjui turi būti suteiktas laikotarpis mokestinio tyrimo metu neva nustatytiems trūkumams ir neatitikimams pašalinti.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 64-67) su pareiškėjo reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad Inspekcija nepažeisdama teisės aktų reikalavimų informavo pareiškėją apie atliktą mokestinį tyrimą, jo rezultatus ir pradėtą mokestinį patikrinimą, taip pat pagrįstai ir teisėtai nesupažindino pareiškėjo su mokestinio tyrimo ataskaita, nepasiūlė jam termino trūkumams ir neatitikimas pašalinti bei pradėjo mokestinį patikrinimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų teisėtumo, atliekant mokestinį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu. Skundu teismui pareiškėjas prašo įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją surašyti jo mokestinio tyrimo ataskaitą (jei tokia ataskaita surašyta, supažindinti jį su turiniu) bei įpareigoti inspekciją suteikti jam terminą trūkumams ir neatitikimams pašalinti.

Savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad mokesčių administratorius atlikęs mokestinį tyrimą neteisėtai nusprendė atlikti mokestinį patikrinimą. Pareiškėjo teigimu, jam šiuo atveju turėjo būti suteiktas papildomas terminas trūkumams ir neatitikimams pašalinti, kurie buvo nustatyti atlikus mokestinį tyrimą.

Šiuos ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas bei su įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punkto, 66 straipsnio 1 ir 2 dalies, 81 straipsnio bei 105 straipsnio nuostatas mokesčių mokėtojui tenka pareiga laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, kurią jis tinkamai įvykdo, kai pats nustatyta tvarka apskaičiuoja bei sumoka priklausančius sumokėti mokesčius. Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojas šios pareigos tinkamai neįvykdo, mokesčio administratoriui atsiranda teisė apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį bei jį išieškoti priverstine tvarka.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 7 punktą vietos mokesčių administratorius jam priskirtą funkciją kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai įgyvendina, atlikdamas mokestinį tyrimą bei mokestinį patikrinimą.

Pagal savo turinį ir pasekmes mokestinis tyrimas ir mokestinis patikrinimas yra netapačios administracinės procedūros.

Mokestinio tyrimo metu nustatyti rezultatai sukelia dvejopo pobūdžio pasekmes:

1. galimybę mokesčio mokėtojui ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus, kurie egzistuoja mokesčių mokėtojo mokesčių administratoriui pateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, kiek tai susiję su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu, (Mokesčių administravimo įstatymo 136 str. 1 d.; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija) patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 5 punktas);

2. pradėti mokestinį patikrinimą, kai nustatomos aplinkybės sudarančios pagrindą pagrįstai manyti, kad yra padaryti teisės aktų pažeidimai mokestinių teisinių santykių srityje, kuriais galimai yra padaroma žala biudžetui, vengiant sumokėti mokesčius (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija) patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 11 punktas).

Iš šių mokestinio tyrimo metu priimamų sprendimų pobūdžio taip pat darytina išvada, kad galimybė mokesčio mokėtojui ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus, kurie egzistuoja mokesčių mokėtojo mokesčių administratoriui pateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, paprastai atsiranda, kai minėtos klaidos, trūkumai ar prieštaravimai yra akivaizdūs ir nereikalauja papildomo aplinkybių tyrimo bei teisiškai reikšmingų faktų nustatymo, siekiant išsiaiškinti, ar šiomis klaidomis nebuvo padaryta didesnė žala biudžetui nei yra nurodyta mokesčių mokėtojo mokesčių administratoriui pateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose.

Ir priešingai, priimti sprendimą pradėti mokestinį patikrinimą pakanka pagrįstos prielaidos, paremtos preliminariais faktais, kad yra padaryti teisės aktų pažeidimai mokestinių teisinių santykių srityje, kuriais galimai yra padaryta žala biudžetui, vengiant sumokėti mokesčius.

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija) patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 11 punkto nuostatas, tokia prielaida, sudaro teisinį pagrindą pradėti mokestinio patikrinimo procedūras.

Mokestinio patikrinimo metu ir yra ištiriamos visos aplinkybės susijusios su mokesčių sumokėjimo teisingumu, padaromos išvados dėl padarytų arba nepadarytų mokesčių įstatymų pažeidimų bei priimami galutiniai sprendimai dėl buvimo ar nebuvimo mokesčių mokėtojo pareigos sumokėti atitinkamus mokesčius. Ir tik atlikus mokestinį patikrinimą, priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, sudaro teisinį pagrindą mokesčių administratoriui reikalauti iš mokesčio mokėtojo sumokėti atitinkamus mokesčius, kurių jis pats nesumokėjo nustatyta tvarka (Mokesčių administravimo įstatymo 81, 105, 130; 132 str.).

Byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius 2012 m. gruodžio 21 d. atlikęs ginčijamą mokestinį tyrimą padarė preliminarią išvadą, jog pareiškėjas galimai 2008 - 2010 metais gavo kitų pajamų natūra – 19187,20 Lt, į Vokietijos Federacinės Respublikos banko sąskaitą, kurių nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais ir kurių nedeklaravo bei kurios nebuvo apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka. Be to, nustatytas grynųjų pinigų trūkumas 2007 m. - 17968,85 Lt. Šias aplinkybes mokesčių administratorius įvertino kaip mokesčių įstatymų pažeidimų riziką, kuriai įvertinti reikalingi papildomi duomenys (Vokietijos mokesčių administratoriaus tyrimo išvados dėl pil. T. Paffgen suteiktos paskolos), dėl ko nusprendė pradėti mokestinį patikrinimą.

Pareiškėjas šių faktinių aplinkybių, kad galimai 2008 - 2010 metais gavo kitų pajamų natūra – 19187,20 Lt, kurių nedeklaravo bei nuo kurių įstatymų nustatyta nesumokėjo atitinkamų mokesčių, ir neginčija.

Tai lemia, kad šių pajamų apmokestinimo klausimas yra susijęs, tiek su papildomu faktinių aplinkybių nustatymu bei įvertinimu, tiek su teisiniu šio mokestinio teisinio santykio kvalifikavimu, kuris gali būti atliktas tik mokestinio patikrinimo metu, dėl ko ši situacija neatitinka minėto akivaizdumo kriterijaus.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad mokesčių administratoriaus sprendimas pradėti mokestinį patikrinimą, o ne suteikti galimybę pareiškėjui ištaisyti klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus, kurie egzistuoja pareiškėjo mokesčių administratoriui pateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, kiek tai susiję su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu, yra atitinkanti Mokesčių administravimo įstatymo 136 str. 1 d. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija) patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių nuostatas.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas