AS-261-46-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-46/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00773-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 70.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl įpareigojimo pateikti informaciją.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – atsakovas, Tarnyba) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškėjui informaciją raštu, kodėl Tarnyba iki 2012 m. lapkričio 21 d. neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo.

Nurodė, jog Tarnyba 2012 m. gruodžio 4 d. raštu informavo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A492-1541/2012 panaikinus Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. SP-2833(7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“, toliau galioja Tarnybos 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. SP-2086(7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ su Tarnybos 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. SP-1542(7.1056) „Dėl advokato pakeitimo“ bei su Tarnybos 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. SP-2002(7.1056) „Dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. SP-2086(7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pakeitimo“, kuriuo Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. SP-2833(7.1056) galiojimas pratęstas iki 2013 m. gegužės 21 d. Taip pat Tarnybos rašte nurodyta, kad pagal galiojančius Tarnybos sprendimus, pareiškėjas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo gali kreiptis į Tarnybos paskirtą advokatą Aldeviną Ščiglą. Tačiau Tarnyba iki šiol nepateikė jo prašomos informacijos, kodėl nevykdomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimas, jam neteikiama antrinė teisinė pagalba. Nors pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas, tokia informacija jam turi būti pateikta. Atsižvelgdamas į tai manė, jog Tarnyba turi būti įpareigota pateikti jo prašomą informaciją.

Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 40-42) nesutiko su juo ir prašė administracinę bylą nutraukti.

Nurodė, jog pareiškėjas 2012 m. lapkričio 21 d. pateikė Tarnybai prašymą pateikti informaciją, kodėl iki 2012 m. lapkričio 21 d. nevykdomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimas. Tarnyba 2012 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. SD-2178(02.5) išsamiai, tiksliai, teisėtai ir objektyviai informavo pareiškėją, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra vykdomas, t. y. pareiškėjui Tarnybos sprendimu yra teikiama antrinė teisinė pagalba, kuriai teikti yra skirtas advokatas Aldevinas Ščigla, taip pat nurodė, jog dėl teisinės pagalbos teikimo pareiškėjas turi kreiptis į minėtą advokatą. Nesutikdamas su tokiu atsakymu, pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su analogišku reikalavimu. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-237-84/2013 atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-218/2013 atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarties panaikinimo. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 22 d. skundu pakartotinai kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Tarnybą pateikti jam informaciją, kodėl iki 2012 m. lapkričio 21 d. Tarnyba neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo. Pareiškėjas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Teisingumo ministerija), tačiau iš esmės jis kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pažymėjo, jog prašomą informaciją pareiškėjas yra gavęs ne tik iš Tarnybos, bet ir iš kitų šaltinių, t. y. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-237-84/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-218/2013, Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos viršininko 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Šiaulių apygardos prokuratūros 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu „Dėl P. Š. skundo“, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi bei Teisingumo ministerijos 2013 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (1.23)7R-2949. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Tarnybą pateikti jam akivaizdžiai žinomą informaciją, kurią pareiškėjui tinkamai ir per įstatymo nustatytą terminą suteikė ne tik Tarnyba, bet ir kitos institucijos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 60-61) nesutiko su juo ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, jog įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatai nesuteikia Teisingumo ministerijai teisės vertinti Tarnybos priimtų sprendimų dėl informacijos pareiškėjams teikimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Teisingumo ministerija negali įpareigoti Tarnybą atlikti konkrečius veiksmus. Be to, pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme aiškiai nustatytos Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje, tačiau įstatymas nenumato galimybės Teisingumo ministerijai administruoti Tarnybą.

Skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinė byla pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pateikti informaciją nutraukta.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2012 m. lapkričio 21 d. prašymu pateikti pareiškėjui informaciją raštu, kodėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iki 2012 m. lapkričio 21 d. neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo kreipėsi į Tarnybą, kuri 2012 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. SD-2178(02.5) informavo pareiškėją, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A492-1541/2012 panaikinus Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. SP-2833(7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“, toliau galioja Tarnybos 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. SP-2086(7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ su Tarnybos 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. SP-1542(7.1056) „Dėl advokato pakeitimo“ bei su Tarnybos 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. SP-2002(7.1056) „Dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. SP-2086(7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pakeitimo“, kuriuo Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. SP-2833(7.1056) galiojimas pratęstas iki 2013 m. gegužės 21 d. Taip pat Tarnybos rašte nurodyta, kad pagal galiojančius Tarnybos sprendimus, pareiškėjas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo gali kreiptis į Tarnybos paskirtą advokatą Aldeviną Ščiglą. Taigi, darytina išvada, kad Tarnyba pateikė išsamų atsakymą į pareiškėjo prašymą. Vėliau pareiškėjas 2013 m. kovo 21 d. skundu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kuri 2013m. balandžio 22 d. raštu Nr. (1.23.)7R-2949 „Dėl Jūsų skundo“ nurodė, kad, siekdama įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą, Tarnyba neturėjo atlikti jokių papildomų veiksmų (b. l. 5).

Taip pat teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu panaikino Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. SP-2833 (7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“. Šiuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu Tarnyba nebuvo įpareigota atlikti kokius nors veiksmus. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo 2012 m. lapkričio 21 d. prašymą suteikti informaciją, 2012 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. SD-2178(02.5) tiksliai ir aiškiai informavo pareiškėją – atsakė, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A492-1541/2012 panaikinus Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. SP-2833(7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“, toliau galioja Tarnybos 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. SP-2086(7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ su Tarnybos 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. SP-1542(7.1056) „Dėl advokato pakeitimo“ bei su Tarnybos 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. SP-2002(7.1056) „Dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. SP-2086(7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pakeitimo“, kuriuo Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. SP-2833(7.1056) galiojimas pratęstas iki 2013 m. gegužės 21 d. Taip pat Tarnybos rašte nurodyta, kad pagal galiojančius Tarnybos sprendimus, pareiškėjas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo gali kreiptis į Tarnybos paskirtą advokatą Aldeviną Ščiglą.

Įvertinęs keliamo reikalavimo pobūdį, byloje surinktą medžiagą, teismas padarė išvadą, kad negali būti nagrinėjamas reikalavimas įpareigoti Tarnybą pateikti atsakymą, kodėl neįvykdytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimas, kadangi minėtame sprendime nėra nurodyta jokio įpareigojimo. Todėl konstatuota, kad ginčas dėl minėtos informacijos pateikimo ir kartu dėl 2012 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. SD-2178(02.5) turinio negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču.

Be to, pažymėta, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 4 d. jau buvo pateikęs skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui, reikšdamas analogišką reikalavimą. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-237-84/2013 pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų. Nesutikdamas su tokia nutartimi, pareiškėjas dėl jos pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-218/2013 atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį paliko nepakeistą.

II. Pareiškėjas P. Š. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 94), kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus, teikiant informaciją asmenims.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio yra nurodyta, kad įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją, grindžiami šiuo ir kitais įstatymai ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos, reiškiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateikė pareiškėjui informacijos raštu, kodėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iki 2012 m. lapkričio 21 d. neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo, todėl Tarnyba įpareigotina atlikti jos kompetencijai priskirtiną veiksmą ir pateikti pareiškėjui prašomą informaciją.

Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai ir pakartotinai teikia teismui skundą su prašymu įpareigoti Tarnybą pateikti jam informaciją, kodėl iki 2012 m. lapkričio 21 d. Tarnyba neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo. Pareiškėjas neginčija Tarnybos informacinio rašto Nr. SD-2178(02.5), bet dar kartą reikalauja informuoti apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo vykdymą. Prašoma informacija pareiškėjui yra gerai žinoma, cituojama jo atskirajame skunde, Tarnybos tinkamai ir per įstatymo nustatytą terminą suteikta pareiškėjui. Įvertinus tai, kad Tarnyba informaciniu raštu yra atsakiusi pareiškėjui dėl teismo sprendimo vykdymo, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Taip pat pažymi, kad yra įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-218/2013 dėl to paties dalyko ginčo, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių, todėl pareiškėjo skundas yra pakartotinis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateikiami iš esmės tie patys argumentai, kurie pateikti ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria administracinė byla pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pateikti informaciją nutraukta kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi ABTĮ 136 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis (ABTĮ 148 str.), patikrinusi visą bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nusprendė, kad ši administracinė byla pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pateikti informaciją nutrauktina.

Pareiškėjui Tarnybos 2012 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. SD-2178(02.5), Teisingumo ministerijos 2013 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (1.23.)7R-2949 „Dėl Jūsų skundo“ pateiktas išsamus atsakymas (informacija) į pareiškėjo prašymą (reikalavimą), keliamą nagrinėjamoje byloje. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu panaikinus Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. SP-2833 (7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“, Tarnyba nebuvo įpareigota atlikti kokius nors veiksmus.

Pastebėtina, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-237-84/2013 pareiškėjo skundą dėl analogiško reikalavimo tam pačiam atsakovui kaip ir nagrinėjamoje byloje atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-218/2013 šią Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį paliko nepakeistą.

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administraciniame teisme negali būti nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą pateikti atsakymą, kodėl neįvykdytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimas, kadangi minėtame sprendime nėra nurodyta jokio įpareigojimo Tarnybai.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės pagrįstai nusprendė administracinę bylą nutraukti, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo P. Š. atskirojo skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas