R-552-3-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R552-3/2014

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00004-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. T. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl užstato grąžinimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m. sausio 20 d. gautas pareiškėjos A. K. T. skundas atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau – ir Komisija). Pareiškėja prašo jai grąžinti iš Lietuvos valstybės biudžeto 2 138 Lt ir 1 300 Lt dydžio rinkimų užstatą.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos bei teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

Kaip matyti iš prie pareiškėjos skundo pridėtų dokumentų, Komisija 2014 m. sausio 9 d. raštu Nr. 2-35(4.26) atsakė į pareiškėjos 2014 m. sausio 3 d. prašymą grąžinti rinkimų užstatą, informuodama, kad Komisijos 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. Sp-229 buvo panaikintas A. K. T. registravimas kandidatu į Seimą, o vadovaujantis Komisijos 2013 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. Sp-51 pareiškėjai negrąžintinas rinkimų užstatas dėl registravimo panaikinimo pervestas į valstybės biudžetą.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai. ABTĮ 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Komisijos sprendimus. Skundai paduodami raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 119 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas nustato skirtingą Komisijos sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos (21 str.) ir priimtų pasibaigus balsavimui (86 str.) apskundimo tvarką.

Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas Komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad Komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnis reglamentuoja skundų dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui, nagrinėjimą. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius Komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi paminėtas teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms pagal skundus dėl tokių Komisijos sprendimų, kurių apskundimo tvarka nustatyta konkrečiuose ABTĮ 119 straipsnio 1 dalyje išvardintuose įstatymuose. Tiki tokiais atvejais taikytinos ABTĮ XVII skirsnyje numatytos nuostatos. Nagrinėjamu atveju įvertinus aktualias Seimo rinkimų įstatymo normas darytina išvada, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja skundus tik dėl tokių Komisijos sprendimų, kurie yra priimti iki balsavimo Seimo rinkimuose pabaigos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. R261-30/2012). Kitais atvejais, t. y. kai skundžiami tokie Komisijos veiksmai ar neveikimas, kurių apskundimas tiesiogiai nenumatytas Seimo rinkimų įstatyme, skundas turėtų būti paduodamas bendra skundams dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia susigrąžinti rinkimų užstatą, sumokėtą siekiant dalyvauti Seimo rinkimuose. Kadangi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme atskirai nėra įtvirtinta skundų padavimo tvarka dėl Komisijos sprendimų, susijusių su Seimo rinkimų užstato grąžinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo priėmimui ir nagrinėjimui netaikytinos ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei XVII skirsnyje įtvirtintos nuostatos ir toks pareiškėjos skundas nėra priskirtas nagrinėti tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

ABTĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be kompetencijos, nustatytos šio įstatymo 18 straipsnyje, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atsakovui Komisijai dėl užstato grąžinimo gali būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bet ne tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktą, skunde (prašyme) turi būti nurodomas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. ABTĮ 34 straipsnio 1 ir 2 dalis taip pat nustato, jog teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, kurioms pagrįsti privalo būti pateikti atitinkami įrodymai.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundas nėra priskirtas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl jį atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjos A. K. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl užstato grąžinimo.

Pasiūlyti A. K. T. su skundu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas