A-1892-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1892-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04618-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. J. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2014 m. spalio 13 d. raštu Nr. 1P-545 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiajam inspektoriui R. J..

Pareiškėjas paaiškino, kad Departamento generalinio direktoriaus 2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 1B-573 sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą pagal Departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos 2014 m. rugpjūčio 27 d. tarnybiniame pranešime Nr. 6B-1726 pateiktą informaciją dėl Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiųjų inspektorių A. J. ir R. J. veiksmų. 2014 m. rugsėjo 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2080 konstatuota, kad Departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnams vykdant Muitinės mobiliųjų grupių darbo kontrolę, nuotoliniu būdu prisijungiant prie vidinių ir išorinių kamerų, 2014 m. rugpjūčio 6 d. prisijungus prie Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Panevėžio poskyrio naudojamo automobilio vidinės vaizdo fiksavimo sistemos, nustatyta, kad automobilio salone esanti vaizdo kamera galimai užklijuota lipniąja juostele. 2014 m. rugpjūčio 11 d., apie 14.50 val., atlikus automobiliu patruliuojančių Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiojo inspektoriaus R.

J. (buvusio ekipažo vyresniuoju) ir vyresniojo inspektoriaus A. K. tarnybinės veiklos ir elgesio patikrinimą, nustatyta, kad automobilyje esanti vaizdo bei garso fiksavimo sistema buvo neįjungta, o automobilio saloną fiksuojanti vaizdo kamera užklijuota lipniąja juostele su užrašu „TIKRINO LIETUVOS MUITINĖ“. Pareiškėjas pažymėjo, kad, įvertinus pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nustatyta, jog Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiasis inspektorius R.

J., 2014 m. rugpjūčio 11 d. pagal Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Panevėžio poskyrio viršininko nurodymą paskirtas ekipažo vyresniuoju ir privalėdamas prieš pradėdamas darbą įsitikinti, kad automobilyje nėra įrengtos sistemos gedimų ar sutrikimų, to neįvykdė, nes pradėdamas darbą nepatikrino ir asmeniškai neįsitikino, ar minėto automobilio salono viduje pritvirtinta vaizdo kamera gali veikti be sutrikimų. Lipniąja juostele su aiškiai matomu užrašu „TIKRINO LIETUVOS MUITINĖ“ užklijuota vaizdo kamera buvo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nuo R.

J. darbo dienos pradžios iki pareigūnų patikrinimo momento (2014 m. rugpjūčio 11 d., apie 14.50 val.), tačiau pareigūnas R. J., būdamas atsakingas už sistemos veikimą be gedimų ir sutrikimų, į tai nekreipė dėmesio, nepagrįstai motyvuodamas karštu oru ir administracinio protokolo surašymu (kurį ne jis pats asmeniškai surašė), nors akivaizdu, kad jis turėjo ir galėjo matyti bei suprasti, kad vaizdo kamera, užklijuota lipniąja juostele su aiškiai matomu užrašu „TIKRINO LIETUVOS MUITINĖ“, veiks su sutrikimais, nes nefiksuos aiškaus vaizdo iš tarnybinio automobilio.

Tokia savo veika (neveikimu) pareigūnas pažeidė Departamento generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1B-615 patvirtintų Muitinės mobiliųjų grupių vaizdo bei garso fiksavimo sistemos naudojimo taisyklių 12 punkto, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.8.1 ir 7.8.2 papunkčių reikalavimus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus bei Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytus reikalavimus ir nevykdė pareigų, nustatytų Mobiliųjų grupių skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 25, 45 ir 49 punktuose, taip padarydamas tarnybinį nusižengimą dėl netiesioginės tyčios.

Pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmė – jo pamainos darbo metu Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyrius negalėjo tinkamai vykdyti savo funkcijos – koordinuoti ir kontroliuoti mobiliųjų grupių patrulių darbą. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktą informaciją, pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, buvo priimtas sprendimas pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Atsižvelgdamas į tai, kad R. J. yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, Departamentas 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (5.34)3B-10595 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R.

J.. 2014 m. spalio 13 d. raštu Nr. 1P-545 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. J., šios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, kadangi ekipažo pareigūnai nebuvo informuoti, jog automobilyje yra įdiegta vaizdo kamera, vadinasi, muitinės pareigūnai buvo sekami. Pareiškėjo teigimu, šis Profesinės sąjungos argumentas prieštarauja tarnybinio patikrinimo metu nustatytoms aplinkybėms ir Departamento generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 13 d.

įsakymu Nr. 1B-615 patvirtintų Muitinės mobiliųjų grupių vaizdo bei garso fiksavimo sistemos naudojimo taisyklių nuostatoms, kurios detaliai išnagrinėtos 2014 m. rugsėjo 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2080. Pareiškėjo manymu, atlikdama teisinį ir faktinį tarnybinio nusižengimo sudėties vertinimą, Profesinė sąjunga peržengė savo įgaliojimų ribas.

Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymėjo, kad, atsisakydamas duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui R. J., veikė vadovaudamasis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi ir tarp Panevėžio teritorinės muitinės bei atsakovo 2008 m. birželio 20 d. pasirašyta kolektyvine sutartimi (toliau – ir Kolektyvinė sutartis). Atsakovas nurodė, kad, susipažinus su tarnybinio patikrinimo 2014 m. rugsėjo 22 d. išvada Nr. 7B-2080, paaiškėjo, jog pareigūnai buvo slapta sekami, tačiau nebuvo pateikta jokia informacija, kuo remiantis ir kas sankcionavo tokius veiksmus. Patikrinimo medžiagoje nebuvo duomenų, kad pareigūnai apie įdiegtą kamerą, kurios paskirtis – ne pareiginių funkcijų atlikimas, buvo supažindinti. Įvertinus tai, kad pareigūnai nebuvo informuoti apie įrengtą vidinę kamerą, jos nesimatė monitoriuje, darė išvadą, kad pareigūnai buvo slapta sekami. Slaptas duomenų rinkimas apie asmenį, neturint teismo leidimo, yra neteisėtas veiksmas. Profesinė sąjunga, atsižvelgdama į patikrinimo medžiagą ir neteisėtą pareigūnų sekimą, atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. J.. Atsakovo manymu, neteisėti darbdavio veiksmai nesudaro pagrindo tarnybinei atsakomybei taikyti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 28 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos prašymą tenkinti ir panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2014 m. spalio 13 d. raštu Nr. 1P-545 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiajam inspektoriui R. J..

Teismas rėmėsi Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 1 straipsnio 1, 3 dalimis, 16 straipsnio 3 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalimis, Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, 21 straipsnio 2 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija ir trečiojo suinteresuoto asmens teisinis statusas bei įstaigos, kurioje jie eina pareigas, specifika sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. J. iš esmės pažeidžia Departamento interesus.

Teismas nustatė, kad Profesinė sąjunga, spręsdama dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, įvertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš esmės vertino nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, pareigūno kaltės klausimą ir kitas aplinkybes, kurios iš esmės susijusios su skiriamos tarnybinės nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu. Atsisakydama duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, Profesinė sąjunga nenurodė nė vienos aplinkybės, patvirtinančios ar bent leidžiančios manyti, kad tarnybinę nuobaudą numatoma skirti dėl R. J. narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Teismo nuomone, Profesinė sąjunga, nesivadovaudama Statuto ir Profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu šių nuostatų aiškinimu, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui. Profesinė sąjunga viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdama teisinio pagrindo, vertino R. J. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą ir atlikto patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2014 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. 1P-545, kuriame išreikštas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiajam inspektoriui R. J., naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

III. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

Atsakovas remiasi Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, 16 straipsnio 3 dalimi, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, Kolektyvinės sutarties 33 punktu, pažymi, kad, susipažinus su 2014 m. rugsėjo 22 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-2080, paaiškėjo, jog pareigūnai buvo slapta sekami, nebuvo pateikta informacija, kokiu pagrindu, kas sankcionavo tokius veiksmus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad patikrinimo medžiagoje nėra duomenų, jog pareigūnai apie instaliuotą kamerą, kurios paskirtis ne pareiginių funkcijų atlikimas, buvo supažindinti. Atsakovas pabrėžia, kad slaptas duomenų rinkimas apie asmenį, neturint teismo leidimo, yra neteisėtas veiksmas. Atsakovo teigimu, tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, todėl nebuvo pagrindo duoti sutikimą nuobaudos skyrimui. Atsakovas pažymi, kad Departamentas nepateikė įrodymų, jog ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus.

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas remiasi Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, Statuto 16 straipsnio 3 dalimi, 39 straipsniu, Darbo kodekso 61 straipsnio 1 dalimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir daro išvadą, kad Kolektyvinės sutarties 33 punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl negalioja. Pareiškėjas pažymi, kad įrodžius, jog skiriama nuobauda nėra susijusi su asmens dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje, nepagrįstas nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą užkerta kelią darbdaviui užtikrinti drausmę statutinėje tarnyboje, o prasižengusiam pareigūnui garantuoja galimybę nepagrįstai išvengti tarnybinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės statutiniam pareigūnui, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, pagrįstumo bei teisėtumo.

Valstybės tarnybos įstatyme bei Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute įtvirtinta muitinės pareigūnų teisė būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, tačiau šiuose teisės aktuose nėra normų, kurios reguliuotų muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijas dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Todėl, remiantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi būti remiamasi ir Profesinių sąjungų įstatymu.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numatė, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, t.y. darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme įtvirtintos nuostatos, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Be to, Statuto 16 straipsnio 3 dalyje numatyta muitinės pareigūnų profesinių sąjungų teisė Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Statuto 5 straipsnyje detaliai aptartos muitinėje veikiančių profesinių sąjungų teisės dalyvaujant Departamento statutinės komisijos, kuri vertina Departamento ir muitinės įstaigų pareigūnų tarnybinę veiklą ir teikia siūlymus dėl šių muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo, kvalifikacinių kategorijų suteikimo, pareiginės algos dydžio vienkartinių priedų jiems skyrimo, perkėlimo į aukštesnės arba žemesnės kategorijos pareigas ir atleidimo iš pareigų. Statuto 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Departamente ir (arba) muitinės įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas statutinės komisijos narys (iš numatytų penkių) turi būti profesinės sąjungos įgaliotas atstovas. Jeigu profesinė sąjunga (profesinės sąjungos) nepaskiria savo atstovo, profesinių sąjungų atstovas į statutinės komisijos narius neskiriamas. Be to, Statuto 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Departamento statutinės komisijos posėdžius gali stebėti muitinėje veikiančių profesinių sąjungų, jų susivienijimų įgalioti atstovai, kurie nėra Departamento statutinės komisijos nariai.

Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas muitinės įstaigų profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinėms sąjungoms suteikė stebėtojo teises. Naudojimasis stebėtojo teisėmis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies taikymo prasme muitinėje veikiančiai profesinei sąjungai turi sudaryti sąlygas ir prielaidas sprendžiant Departamento vadovo kreipimąsi išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skirti muitinės pareigūnui, išrinktam į veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, tarnybinę nuobaudą, priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą neperžengiantį stebėtojo teisių ribų.

Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose, taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Nors minėtame Konstitucinio Teismo nutarime buvo pasisakyta dėl ankstesnės redakcijos Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio nuostatų, tačiau šie išaiškinimai yra aktualūs ir pagal šiai bylai aktualios Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio redakcijos nuostatas, kadangi esminė taisyklė, jog skiriant drausminę nuobaudą atitinkamoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo (valdymo) organo sutikimas, liko nepakeista.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka/nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti Profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-535/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Šioms aplinkybėms įvertinti reikia nustatyti: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Statutą profesinės sąjungos diskrecijos ribos siekia tik tarnybinės nuobaudos įvertinimą tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kurioje yra ginčijamas profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, privalo patikrinti tik tai, ar nesutikimas yra grindžiamas dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, ar dėl kitų priežasčių, tačiau, spręsdamas ginčą, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje. Šioje administracinėje byloje ginčo dalykas yra Profesinės sąjungos 2014 m. spalio 13 d. raštu Nr. 1P-545 (b. l. 6) pateiktas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui R. J., todėl Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 7B-2080 (b. l. 12-18) pagrįstumas tarnybinės atsakomybės taikymo prasme šioje byloje negali būti revizuojamas. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-2080 nagrinėjamoje byloje yra tik kaip vienas iš įrodymų tais aspektais, ar pareiškėjas įrodė, kad Profesinės sąjungos nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo iš esmės pažeidžia darbdavio (pareiškėjo) interesus, taip pat, ar atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 7B-2080 nepanaudojo aiškiai klaidingai savo diskrecijos prasme.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad Profesinės sąjungos 2014 m. spalio 13 d. raštas Nr. 1P-545 atsisakyti duoti Departamento generaliniam direktoriui išankstinį sutikimą skirti Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiajam inspektoriui R. J. – Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – tarnybinę nuobaudą peržengia Profesinei sąjungai suteiktas diskrecijos ribas, trukdo pareiškėjui vykdyti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją ir pažeidžia viešąjį interesą, todėl yra neteisėtas.

Nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, esą pareiškėjas byloje neįrodė, jog Profesinės sąjungos atsisakymas iš esmės pažeidžia darbdavio Departamento interesus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo prašyme pirmosios instancijos teismui dėl Profesinės sąjungos 2014 m. spalio 13 d. raštu Nr. 1P-545 pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. J. panaikinimo nurodė konkrečius ir teisės aktų normomis pagrįstus argumentus, kad Profesinės sąjungos neteisėtas (pateiktas viršijant kompetenciją) atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtam muitinės pareigūnui tarnybinę nuobaudą trukdo Departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, pažeidžia visų pareigūnų lygybės principą ir viešąjį interesą. Minėtų teiginių pagrindimui pareiškėjas kartu su prašymu pateikė pirmosios instancijos teismui atitinkamus įrodymus (Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-2080 ir kt.), iš kurių matyti kokiu pagrindu buvo pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas (galimą tarnybinį nusižengimą nustatė savo uždavinius ir funkcijas atliekanti Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnyba ir apie tai informavo Muitinės departamento generalinį direktorių). Pareiškėjas prašyme akcentavo, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketina skirti už tarnybinį nusižengimą, kuris buvo nustatytas Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2080 atlikus tarnybinį patikrinimą teisės aktų nustatyta tvarka, o ne diskriminuojant jį kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo narį, ir atsakovas nenustatė, kad yra priešingai.

Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Statuto 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad pagal tarnybos muitinėje ypatumų kompensavimo principą muitinės pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei arba sveikatai, didesnė atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Muitinės pareigūnų, kaip ir kitų statutinių pareigūnų, padidintą atsakomybę pabrėžia ir ta aplinkybė, kad į muitinės pareigūno pareigas priimamas asmuo prisiekia Lietuvos Respublikai (Statuto 17 str.). Duodamas muitinės pareigūno priesaiką asmuo prisiekia ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui (Statuto 18 str.). Muitinės pareigūnų statutinės tarnybos ypatumai atsispindi ir Muitinės pareigūnų etikos kodekso normose.

Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Statuto 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo arba pareigūną į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą. Ši Statuto nuostata imperatyvi, įpareigojanti muitinės įstaigų kompetentingus vadovus gavus informaciją apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t.y. imtis įstatymu numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną muitinės pareigūno, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų, ar kitų aplinkybių, tarp jų narystės profesinėje sąjungoje, ar išrinkimo į muitinėje veikiančios profesinės sąjungos renkamuosius organus, galimai padarytą tarnybinį nusižengimą.

Muitinės įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinti muitinės veiklos principai: įstatymo viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, asmenų lygybės įstatymui, viešumo ir profesinės paslapties, skaidrumo, profesionalumo, asmeninės iniciatyvos bei atsakomybės ir tarnybinės drausmės, vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo principais. Šio įstatymo 9 straipsniu muitinei pavestos funkcijos muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą; administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius; kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą ir kt. Jei muitinės pareigūnas netinkamai atlieka jo pareigybei priskirtas muitinės funkcijas, nesilaiko muitinės veiklos principų, yra trikdoma šios tarnybos efektyvi veikla, kurią užtikrinti ji privalo pagal įstatymus. Todėl įstatymu numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė Departamento vadovui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti (Statuto 34 str. 2 d.), kad muitinės pareigūnai laikytųsi tarnybos drausmės ir jiems pavestas funkcijas vykdytų nenukrypdami nuo įstatymų reikalavimų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad atsakovo 2014 m. spalio 13 d. raštas Nr. 1P-545 yra neteisėtas. Atsakovas 2014 m. spalio 13 d. rašte Nr. 1P-545 sprendė jo kompetencijai nepriskirtą klausimą, ar tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta muitinės pareigūno tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. savo diskrecijos prasme Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-2080 panaudojo aiškiai klaidingai. Profesinės sąjungos 2014 m. spalio 13 d. rašte Nr. 1P-545 nėra argumentų, iš kurių būtų galima prieiti prie išvadų, kad atsakovas nagrinėjo jo kompetencijai priskirtą klausimą ir aiškinosi, ar Departamento vadovo ketinimas skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą nėra susijęs su minėto pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje ar jo veikla Profesinės sąjungos renkamajame organe. Atsakovas nei 2014 m. spalio 13 d. rašte Nr. 1P-545, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir įrodymų, kad Departamento vadovas ketina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą, siekdamas diskriminuoti jį už narystę Profesinėje sąjungoje ar dalyvavimą Profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje. Taigi atsakovas byloje nepaneigė pareiškėjo argumentų ir pateiktų įrodymų, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnui R. J. procedūrą pradėjo įstatyme numatyta ir tvarka ir siekdamas įstatyme nustatytų tikslų.

Profesinės sąjungos nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti muitinės pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, tarnybinę nuobaudą trukdo muitinei (institucijai) užtikrinti jai priskirtų įstatymų funkcijų tinkamą įgyvendinimą, trukdo Departamento vadovui vykdyti savo funkcijas personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje, pažeidžia šios institucijos teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą (viešąjį interesą). Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2080 pateiktas nustatytų aplinkybių vertinimas, lėmęs Departamento vadovo įsitikinimą, kad yra padarytas teisės pažeidimas, ir apsisprendimą, kad už nustatytą pažeidimą turi būti skiriama tarnybinė nuobauda –papeikimas, patvirtina, kad pažeidimas buvo vertintas kaip žalingas muitinės veiklai, kenkiantis jos prestižui, todėl atsakovo atsisakymas duoti sutikimą tokiu neveikimu kaltinamam pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą, t. y. užbaigti nuobaudos skyrimo procedūrą, iš esmės pažeidžia darbdavio (pareiškėjo) interesus minėtų funkcijų atlikimo srityje.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendime pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo nurodyta Kolektyvinė sutartis negali būti vertinama kaip tinkamas atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pagrindimas, nes pagal minėtą įstatymais nustatytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką profesinė sąjunga, spręsdama darbdavio prašymą sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose ar veiklos veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamuosiuose ir/ar valdymo organuose.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ir nagrinėjamoje byloje nėra faktinio bei teisinio pagrindo kurti naują precedentą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas