AS-1124-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1124-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00198-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei G. V. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymu, gautu 2015 m. liepos 1 d., kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovės G. V. priteisti 69,51 Eur dydžio įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nustačius, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. pasikeitė Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisinis statusas, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius buvo įpareigotas vėliausiai iki 2015 m. liepos 16 d. pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus įgaliojimus atstovauti valstybei, jeigu turi būti išieškomos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartimi (b. l. 44) pareiškėjo prašymą dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1 d.).

Teismas nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius iki 2015 m. liepos 2 d. nutartyje nustatyto termino dokumentų, patvirtinančių šios įstaigos įgaliojimus atstovauti valstybei, jeigu turi būti išieškomos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, nepateikė. Teismo vertinimu, teismo nustatytas terminas įvykdyti nutartį dėl prašymo trūkumo pašalinimo buvo pakankamas, kad Lietuvos valstybei atstovaujanti institucija, elgdamasi aktyviai ir rūpestingai, galėtų pateikti nutartyje nurodytus dokumentus. Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius per teismo nustatytą terminą prašymo trūkumo nepašalino.

III. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 46), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo atstovo patikslintą prašymą Panevėžio apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius 2015 m. liepos 1 d. įsakymu „Dėl Panevėžio skyriui priklausančių funkcijų vykdymo“ Nr. T-9-15 pavedė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui nagrinėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus gautus dokumentus ir parengti dokumentų projektus. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. liepos 16 d. registruota pašto siunta išsiųstas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus patikslintas prašymas priteisti įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kartu pateikiant įgaliojimą, kuriuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius įgaliotas atstovauti valstybei, jeigu būtų išieškomos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Taigi, Panevėžio apygardos administraciniam teismui dokumentai pateikti nepraleidus 2015 m. liepos 2 d. nutartimi nustatyto termino (žr., Lietuvos pašto Siuntų išrašą ir pašto spaudus).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius iki 2015 m. liepos 2 d. nutartyje nustatyto termino (2015 m. liepos 16 d.) dokumentų, patvirtinančių šios įstaigos įgaliojimus atstovauti valstybei, jeigu turi būti išieškomos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, nepateikė.

Pareiškėjo atstovas atskirajame skunde teigia, jog Panevėžio apygardos administraciniam teismui dokumentai pateikti nepraleidus 2015 m. liepos 2 d. nutartimi nustatyto termino, kadangi iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. liepos 16 d. (kuriam pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymą „Dėl Panevėžio skyriui priklausančių funkcijų vykdymo“ Nr. T-9-15 pavesta nagrinėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus gautus dokumentus ir parengti dokumentų projektus) registruota pašto siunta išsiųstas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus patikslintas prašymas priteisti įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kartu pateikiant įgaliojimą, kuriuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius įgaliotas atstovauti valstybei, jeigu būtų išieškomos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Kaip matyti iš Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 155 sutiko reorganizuoti šalyje veikusias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas ir nutarė, kad po reorganizacijos veikianti biudžetinė įstaiga bus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (1 ir 2.4 p.). Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2015 m. liepos 1 d. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kaip juridinis asmuo, yra pasibaigęs. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148 patvirtintų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų 9.1.9 punktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai yra priskirta funkcija pagal kompetenciją atstovauti valstybei, jeigu turi būti išieškomos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatai tiesiogiai nereglamentuoja, kad šią funkciją įgyvendinti pavesta nurodytos įstaigos teritoriniams padaliniam, t. y. ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriui. Taigi, Panevėžio apygardos administraciniam teismui kilo abejonių dėl viešojo administravimo subjekto įgaliojimų prašymu kreiptis į teismą ir 2015 m. liepos 2 d. nutartimi nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti – iki 2015 m. liepos 16 d. pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus įgaliojimus atstovauti valstybei, jeigu turi būti išieškomos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo Lietuvos valstybės atstovas, Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, 2014 m. birželio 29 d. parengė ir pasirašė prašymą priteisti įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 2-4), kurį kartu su pridedamais dokumentais 2015 m. birželio 30 d. paštu išsiuntė pirmosios instancijos teismui (b. l. 37). Atsižvelgiant į tai, kad tik nuo 2015 m. liepos 1 d. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kaip juridinis asmuo, yra pasibaigęs, prašymo, pateikto pirmosios instancijos teismui, parengimo, pasirašymo ir išsiuntimo teismui metu Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėjo įgaliojimus atstovauti valstybei, jeigu turi būti išieškomos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 31-34). Todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties teiginys, jog teismui kilo abejonių dėl viešojo administravimo subjekto įgaliojimų prašymu kreiptis į teismą.

Kita vertus, pareiškėjo atstovas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius) atskirajame skunde nurodo, jog iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, kuriam buvo pavesta nagrinėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus gautus dokumentus ir parengti dokumentų projektus, 2015 m. liepos 16 d. registruota pašto siunta išsiųstas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus patikslintas prašymas priteisti įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kartu pateikiant įgaliojimą, kuriuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius įgaliotas atstovauti valstybei, jeigu būtų išieškomos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartyje nustatytas trūkumų šalinimo terminas nebuvo praleistas.

Tačiau bylos medžiagoje tokių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus teismui pateiktų dokumentų nėra. Be to, kaip minėta, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148 patvirtintų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų 9.1.9 punkte nurodyta, jog būtent Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai yra priskirta funkcija pagal kompetenciją atstovauti valstybei, jeigu turi būti išieškomos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. rugpjūčio 31 d. yra gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl proceso šalies pakeitimo, kuriame, remiantis minėtu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų 9.1.9 punktu, prašoma pakeisti proceso šalį byloje vietoje Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, nurodyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Pabrėžtina ir tai, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 4 dalį teismas gali priimti skundą (prašymą), jei skunde (prašyme) nenurodoma arba nurodoma ne ta proceso šalis ar nurodomi asmenys, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau pakankamai aiškiai suformuluojamas ginčo dalykas ir subjektas, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, ištaisydamas šį trūkumą; galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir vėliau laikė skundą nepaduotu bei grąžino jį pareiškėjui. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus, atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė- Maculevičienė