AS-878-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-878-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01981-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. U. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. E. U. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. kovo 31 d. išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2015 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 1D-2948(11) ir priteisti iš VRM pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 436,58 Eur (1 507,43 Lt) už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2013 m. sausio 1 d.

Iš skundo argumentų bei prašomos priteisti sumos buvo matyti, kad nepriemokos susidarė laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2014 m. sausio 1 d., todėl 2013 m. sausio 1 d. datos nurodymas laikytas rašymo apsirikimu ir spręsta, kad pareiškėjas prašo priteisti nepriemoką už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2014 m. sausio 1 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui iš VRM pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VRM 2015 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 1D-2948(11), kiek jis susijęs su 2012 m. laikotarpiu, kitą pareiškėjo skundo dalį priėmė.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnį, pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies. Pažymėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 yra išaiškinusi, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Pažymėta, kad pareiškėjo pensijos mažinimą galima skirstyti į du laikotarpius: nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareigūnų ir karių valstybinė pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka iki kiekvieno mėnesio 20 dienos. Kaip minėta, pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2015 m. kovo 31 d., o apie galimai jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti): 1) vėliausiai 2012 m. kovo 20 d., gavęs pirmąją sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2012 m. vasario mėn.; 2) 2013 m. vasario mėn., gavęs pirmąją sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2013 m. sausio mėn. Padaryta išvada, kad pareiškėjas dėl pensijos mažinimo 2012 m. kreipėsi praleidęs minėtą 3 metų terminą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Kaip minėta, skundo padavimo teismui termino pradžia skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos, todėl pareiškėjo teiginiai, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik 2012 m. rugsėjo 21 d. paskelbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, kuriame, be kita ko, pensijų mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, vertinami kritiškai. Be to, pareiškėjo skundas teismui paduotas praėjus daugiau nei 2 metams nuo šio Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad, nors ir pripažintina, jog iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, todėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas, tačiau šiuo atveju praleistas kreipimosi į teismą terminas negali būti atnaujinamas objektyvia kliūtimi laiku paduoti skundą teismui laikant nurodytą aplinkybę, kadangi net ir po 2013 m. kovo mėn., kai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 buvo aiškiai nurodytas procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, pareiškėjas delsė daugiau nei 2 metus kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų motyvų dėl termino atnaujinimo, taigi darytina išvada, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl nuo jo valios priklausiusių subjektyvių priežasčių, pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių, todėl terminas skundui paduoti dėl 2012 m. sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neatnaujintas ir šią skundo dalį atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Kadangi apie tai, kad pensijos mažinimas pratęstas ir 2013 m., pareiškėjas sužinojo 2013 m. vasario mėn., į teismą pareiškėjas kreipėsi nepraleidęs 3 metų termino skundui dėl pensijos nepriemokos už 2013 m. priteisimo, taigi pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma priteisti iš VRM nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė dėl taikytų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, priimta.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas dėl pensijos priteisimo priimamas tik dėl 2013 m. laikotarpio, padaryta išvada, kad reikalavimas dėl VRM sprendimo panaikinimo taip pat priimtinas tik ta apimtimi, kiek minėtu sprendimu atsisakoma pareiškėjui išmokėti pensijos nepriemoką už 2013 m.

II. Pareiškėjas E. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, taip pat tenkinti jo skundą.

Pareiškėjo manymu, priėmus Laikinąjį įstatymą, valstybėje esant sunkiai ekonominei situacijai, buvo sukurtas teisėtas lūkestis, kad įstatymu numatytas teisinis reguliavimas bus laikinas ir valstybė, išgyvenusi ekonominį sunkmetį, panaikins laikinus apribojimus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimą ir pažymi, kad į teismą nesikreipė, nes tikėjo, jog įstatymai turi būti taikomi visiems vienodai. Pareiškėjas pažymi, kad įstatymuose nėra reguliuojami klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymi, kad įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimui neišmokėtų valstybinių pensijų kompensavimo klausimas įstatymiškai nėra išspręstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui iš VRM pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VRM 2015 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 1D-2948(11), kiek jis susijęs su 2012 m. laikotarpiu, kitą pareiškėjo skundo dalį priėmė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2015 m. kovo 31 d. (b. l. 10) kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti VRM 2015 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 1D-2948(11) ir priteisti iš VRM pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 436,58 Eur (1 507,43 Lt) už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2014 m. sausio 1 d. (pareiškėjo prašyme nurodytą laikotarpį – iki 2013 m. sausio 1 d. – pirmosios instancijos teismas laikė rašymo apsirikimu).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas į teismą dėl pensijos mažinimo 2012 m. kreipėsi praleidęs 3 metų terminą, o terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl nuo jo valios priklausiusių subjektyvių priežasčių.

Šiuo atveju pareiškėjas siekia inicijuoti teisinį ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, kuri susidarė per 2012 m. vasario 2 d. – 2014 m. sausio 31 d. laikotarpį valstybinę pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą), 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“

Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir vėliau iki 2013 m. gruodžio 31 d. valstybinė pensija pareiškėjui mažinta taikant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais pakeisto Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, kuriomis, kaip minėta, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., vėliau – iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas, skunde apibrėžtas bendru terminu nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., iš esmės yra savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Kaip matyti, E. U. paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo pradėtas nuo 2012 m. vasario 2 d. VRM nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 yra išaiškinusi, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo sužinojimo apie 2012 m. vasario mėn. sumažintą valstybinę pensiją susiejo su konkrečia 2012 m. kovo mėn. diena. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, Krašto apsaugos bei Prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.) 24 punktas nustatė, jog pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sužinojimo apie sumažintą valstybinę pensiją, apskaičiuotą už praėjusį mėnesį, data paprastai laikomas atitinkamų metų mėnuo, kuomet tokia pensija asmeniui buvo išmokėta (pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-814-261/2015, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-487-146/2015 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius atsakovo veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. kovo mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2012 m. vasario mėnesį, o į teismą dėl 2012 m. vasario mėn.–2012 m. gruodžio mėn. laikotarpiu taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį susidariusios nepriemokos pareiškėjas kreipėsi 2015 m. kovo 31 d., t. y. nepraleidęs 3 metų termino minėtam reikalavimui pareikšti.

Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) pirmoji apribota valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2013 m. vasario mėnesį, todėl akivaizdu, jog trejų metų procesinis terminas dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo pagrindu 2013 m. susidariusio Lietuvos valstybės įsiskolinimo priteisimo 2015 m. kovo 31 d. dar nebuvo pasibaigęs (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje Nr. AS143-847/2014).

Apibendrindama išdėstytus motyvus ir įvertinusi tai, kad pareiškėjas E. U. apie 2012 m. vasario mėnesio sumažintą valstybinę pensiją sužinojo ne vėliau kaip 2012 m. kovo mėnesį, o į teismą kreipėsi 2015 m. kovo 31 d., teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundo padavimo terminas už 2012 m. vasario mėn.–2012 m. gruodžio mėn. susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką praleistas nebuvo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis tiek, kiek ja nepagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas pavėlavo kreiptis į teismą dėl 2012 m. vasario 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį negautos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išieškojimo ir jo skundą atsisakyta priimti, taip pat tiek, kiek atsisakyta priimti reikalavimą panaikinti VRM 2015 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 1D-2948(11), kiek jis susijęs su 2012 m. laikotarpiu, naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. U. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. U. skundo reikalavimą priteisti taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas 2012 m. vasario 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį ir panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 1D-2948(11), kiek jis susijęs su 2012 m. laikotarpiu, ir šia apimtimi pareiškėjo E. U. skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė