2K-47/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–47/2014

Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00493-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.2.

1.1.9.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams. V. V. dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

Konfiskuota: automobilis „VW Multivan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefonas Nokia 6303 ci su SIM kortele, telefonas Samsung Galaxy II-GI-19100 su SIM kortele.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas O. M., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, kuria nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

V. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, būtent: 2012 m. spalio mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas nenustatyti, Vilniaus miesto čigonų tabore iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs narkotinės medžiagos – heroino (diacetilmorfino) – medžiagos masės, kurios svoris 0,4775 g, jame yra 0,1308 g (27,4 proc.) gryno heroino (diacetilmorfino), iki 2012 m. spalio 10 d. šią narkotinę medžiagą – heroiną dviejuose lankstinukuose neteisėtai laikė savo kelnių kišenėje, kol ji buvo surasta ir paimta asmens kratos metu, bei narkotinės medžiagas – heroino (diacetilmorfino) – miltelius, kurių svoris yra 0,2896 g, juose yra 0,0818 g (28,2 proc.) gryno heroino (diacetilmorfino), iki 2012 m. spalio 10 d. šią narkotinę medžiagą – heroiną trijuose lankstinukuose neteisėtai laikė savo garaže, adresu: (duomenys neskelbtini), Varėna, kol buvo surasta ir paimta kratos metu.

Taip pat tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs 21 sveiką ir 4 po ½ tabletės psichotropinės medžiagos – klonazepamo (clonazepamum), kurios tabletėse yra 0,046 g gryno klonazepamo, iki 2012 m. spalio 10 d. šią psichotropinę medžiagą – klonazepamą neteisėtai laikė, turėdamas tikslą ją platinti, savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), Varėna, kol buvo surasta ir paimta kratos metu.

Be to, 2012 m. spalio 9 d. vakare, veikdamas bendrininkų grupe su O. M., Vilniaus miesto čigonų tabore iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs du paketėlius psichotropinės medžiagos – metamfetamino – miltelių, kurių svoris atitinkamai yra 17,2093 g ir 9,9358 g, juose atitinkamai esant 4,1302 g (24 proc.) ir 1,7288 g (17,44 proc.) gryno metamfetamino (skaičiuojant bazės pavidalu), ir paketėlį narkotinės medžiagos – heroino (diacetilmorfino) – miltelių, kurių svoris yra 1,8100 g, juose yra 0,3708 g (20,6 proc.) gryno heroino (diacetilmorfino), neteisėtai O. M. vairuojamu jam pačiam priklausančiu automobiliu „VW Multivan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno priekinės keleivio sėdynės atloše psichotropinę medžiagą – metamfetaminą ir po priekine panele narkotinę medžiagą heroiną iš Vilniaus miesto į Varėnos miestą, turėdamas tikslą jas platinti, ir tą pačią dieną apie 23.00 val. Varėnos rajone, Senosios Varėnos k., Vytauto g., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir jo padarytą veiką kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Taip pat kasatorius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl automobilio „VW Multinan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mobiliųjų telefonų Nokia 6303ci ir Samsung Galaxy SII-GI-19100 su SIM kortelėmis konfiskacijos.

Kasatorius teigia, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes teismai neteisingai ir pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo ir rinkimo taisykles nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso pažeidimų, pažeidė objektyvumo ir nepriklausomumo principus, nes įrodymus turėjo įvertinti objektyviai ir nešališkai, visapusiškai juos ištirti sudėjus į įrodymų visetą, taip pat pašalinti visus prieštaravimus, o nepavykus tai padaryti, juos vertinti kaltinamojo naudai. Kasatorius mano, kad teismai paskyrė jam per griežtą laisvės atėmimo bausmę (BK 2 straipsnio 3 dalis, 41 straipsnio 5 dalis), nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl nuosprendžio surašymo (BPK 305 straipsnis), įrodymų vertinimo narkotinių medžiagų disponavimo bylose, neatskleidė nusikalstamos veikos turinio ir sudėties, nes jis neturėjęs tikslo platinti narkotines bei psichotropines medžiagas, o šios medžiagos buvo skirtos jo asmeniniam vartojimui. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas – nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Kasatorius neneigia, kad narkotines medžiagas įsigijo, laikė ir gabeno, tačiau nesutinka su teismų išvada, jog turėjo tikslą jas platinti. Jokių objektyvių duomenų šioje byloje nėra surinkta. Receptines tabletes, pasak kasatoriaus, buvo įsigijęs tam, kad galėtų atsisakyti priklausomybės nuo narkotikų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. V. kaltę dėl tikslo platinti narkotines medžiagas pagrindžia O. M. parodymai, tačiau kasatorius mano, kad O. M. parodė, jog V. V. platina narkotines medžiagas, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę; kadangi O. M. yra įtariamasis, tai jis neatsako pagal BK nuostatas už melagingus parodymus, o šie nebuvo patikrinti BPK nustatyta tvarka. Kasatoriaus nuomone, teismas neatsakė į jo apeliacinio skundo motyvus, kad narkotinių medžiagų kiekis nebuvo didelis ir skirtas tik asmeniniam naudojimui, nes narkotikus vartoja jis pats ir O. M., ką patvirtina specialistų išvados, ir tai nebuvo paneigta jokiais duomenimis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisako, kad nekaltumo prezumpcija, ginama Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad baudžiamajame procese kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant abejonių, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Kaltės įrodinėjimas yra valstybės pareiga, o ne nuo kaltinimo besiginančio kaltinamojo, kas šioje byloje, pasak kasatoriaus, yra akivaizdu, juolab nesant objektyvių patikrintų įrodymų dėl tikslo platinti narkotines medžiagas.

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas jo teisę į gynybą, nuosprendyje nepasisakė dėl automobilio ir telefonų konfiskacijos, nors BPK 305 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas tokį sprendimą privalo motyvuoti. Kasatoriaus nuomone, automobilis ir telefonai nebuvo nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ar rezultatai.

Atsiliepimu į nuteistojo V. V. kasacinį skundą Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras teigia, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog teismai bylą išnagrinėjo neišsamiai ar šališkai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, konstatavo, kad V. V. yra kaltas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Pasak prokuroro, nuosprendyje yra išdėstyti įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl kaltinamojo kaltės, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė V. V. versiją, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis įgijo asmeniniam vartojimui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir nusikalstamos veikos teisinio įvertinimo. Prokuroro nuomone, teismai išvadas dėl bylos aplinkybių, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pagrindė būtent įrodymų visuma, todėl laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė, nes byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, į esminius apelianto argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.

Nuteistojo V. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo

V. V. nuteistas už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (įgijimą, laikymą ir gabenimą), turint tikslą jas platinti, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kasatorius teigia narkotines bei psichotropines medžiagas įsigijęs asmeniniam vartojimui, neturėdamas tikslo platinti, todėl prašo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį.

Tikslo platinti psichotropines ir narkotines medžiagas buvimas, paneigiant V. V. versiją dėl šių medžiagų laikymo sau vartoti, pagrįstas įvertintų bylos įrodymų visuma. Remdamasis kaltinamojo O. M., liudytojų E. T., V. B., R. P., V. T., G. T., įvykio vietos apžiūros protokolu, kratų protokolais, specialisto išvadomis ir kitais įrodymais, teismas atskleidė V. V. tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų rasta ne tik V. V. automobilio apžiūros metu, bet ir atlikus kratas jo namuose, garaže ir asmeniniuose daiktuose. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė teisingą išvadą, kad V. V. įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, gabeno ir laikė jas, turėdamas tikslą platinti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pritarė ir patvirtino šią pirmosios instancijos teismo išvadą ir skundžiamoje nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas. V. V. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir nėra teisinio pagrindo ją kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma kasaciniame skunde.

Teismų išvados dėl V. V. kaltės bei veikos kvalifikacijos, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, yra pagrįstos įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad spręsdami V. V. nusikalstamos veikos klausimus teismai šias BPK nuostatas pažeidė, nėra pagrindo.

V. V. kasacinio skundo argumentas, kad O. M. parodymai vertintini kritiškai, nes šis jį apkalba siekdamas sušvelninti savo atsakomybę, atmestinas, nes O. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nuoseklūs, jų pagrįstumas buvo vertinamas patikimumo aspektu su byloje esančiu įrodymų visetu. Teismo išvados apie tai, kodėl remiamasi kaltinamojo A. M. duotais parodymais, yra tinkamai motyvuotos ir pagrįstos.

Dėl bausmės

V. V. kasaciniame skunde teigia, kad teismas, pažeisdamas teisingumo principą, jam skyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalies sankciją kaltininkui gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas V. V. paskyrė dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas bausmę laikėsi BK 54 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, atsižvelgė į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad V. V. padarė sunkų nusikaltimą, teisiamas trečią kartą (ankstesni teistumai yra išnykę), ne kartą baustas administracine tvarka, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto bendrininkų grupe, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis.

Nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu paskirta neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. V. V. teismo paskirtoji laisvės atėmimo bausmė artima minimaliam sankcijos dydžiui yra adekvati padarytajai nusikalstamai veikai, jos pobūdžiui, pavojingumui, jo asmeniui, atitinka bausmės paskirtį ir tikslus. Teismas skirdamas V. V. bausmę baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

Kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai konfiskavo automobilį ir mobiliuosius telefonus, nes jie nebuvo nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ar rezultatai.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Byloje nustatyta, kad V. V. jam priklausančiu automobiliu „VW Multivan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, po to jas paslėpęs šiame automobilyje gabeno iš Vilniaus į Varėną, o mobiliojo ryšio telefonais Nokia 6303 ci su SIM kortele, Samsung Galaxy II-GI-19100 su SIM kortele susisiekė su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavėju. Teismas pagrįstai konfiskavo V. V. automobilį ir mobiliojo ryšio telefonus, nes jie sudarė palankias sąlygas nusikalstamai veikai realizuoti.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas neišdėstė baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo motyvų, nelaikytina esminiu BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimu. Kauno apygardos teismas, atsakydamas į apeliacinį skundą, ištaisė šiuos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies trūkumus ir pagrindė turto konfiskavimo taikymą.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

Kasatoriaus V. V. nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Šis kasacinio skundo teiginys nepagrįstas.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu, kai apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas išsamiai ištyrė nuteistojo V. V. apeliacinio skundo argumentus ir atliko išsamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo įvertinimą, pateikė motyvuotas išvadas, apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai. Tai, kad kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadomis, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo padaryta BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimų.

Kasatoriaus nuoroda į teismų šališkumą, neobjektyvumą ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimus yra deklaratyvi, be jokių argumentų, pagrindžiančių šių pažeidimų buvimą. Tai, kad teismai priėmė V. V. nepalankius sprendimus, negali būti pagrindas pripažinti teismų priimtus sprendimus šališkais, o V. V. nuteisimą – nekaltumo prezumpcijos pažeidimu.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje išvardytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Vytautas Masiokas

Vytautas Greičius