eR-6-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-6-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00007-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ingai Grišutinienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mariui Intai,

atsakovo atstovui Jonui Udriui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo politinės partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui B. B. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir atsakovas, Vyriausioji rinkimų komisija) 2015 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. Sp-33 „Dėl kandidatų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, neregistravimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) 2 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 6 dalimi ir atsižvelgdamas į Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Gyventojų registro tarnyba) išduotas pažymas, nusprendė neregistruoti kandidatų, kurie laiku, t. y. ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos, nedeklaravo savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, kurioje keliami arba keliasi kandidatais.

Pareiškėjas politinė partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. Sp-33 dalį dėl trečiojo suinteresuoto asmens B. B. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) įtraukimo į šiuo sprendimu patvirtintą Kandidatų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, sąrašą, kurio eilės Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodo, kad politinės partijos iškeltas kandidatas trečiasis suinteresuotas asmuo laiku deklaravo gyvenamąją vietą Vilniuje, kadangi dar 2014 m. lapkričio 22 d., pasinaudodamas Elektroninių valdžios vartų sistema (toliau – ir EVV sistema), pateikė deklaraciją dėl gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje pakeitimo, o tai atitinka Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies bei 7 straipsnio 6 dalies nuostatas. Vėliau paaiškėjo, kad gyvenamosios vietos deklaravimo procedūra sėkmingai nebuvo užbaigta, negavus pastato, kuriame trečiasis suinteresuotas asmuo gyvena, savininkų sutikimo. Tai įvyko dėl nuo šio asmens nepriklausančių aplinkybių ir ne dėl jo kaltės. Trečiajam suinteresuotam asmeniui negali kilti neigiamos pasekmės, susijusios su EVV sistemos trūkumu, neaiškumu šios sistemos vartotojui (nepranešus apie savininkų sutikimo būtinumą). Be to, apie atmestą deklaraciją tapo žinoma tik po 2015 m. sausio 23 d., pareiškėjui gavus informaciją iš atsakovo. Trečiasis suinteresuotas asmuo visa tai buvo nurodęs atsakovui, tačiau jis šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Atsakovas nereagavo į pareiškėjo prašymą leisti paaiškinti su gyvenamosios vietos deklaravimu susijusias aplinkybes. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiama sprendimo dalis prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R442-6/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-1-602/2015). Atkreipia dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo iškart po to, kai jam tapo žinoma apie atmestą deklaraciją, atsiradusius išimtinai formalaus pobūdžio trūkumus nedelsiant pašalino, 2015 m. sausio 25 d. pakartotinai pateikdamas deklaraciją. Pareiškėjo nuomone, skundžiama sprendimo dalis nesuderinama su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamais reikalavimais, taip pat buvo pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas.

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašo atmesti skundą.

Atsakovas nurodo, kad, iš Gyventojų registro gautais duomenimis, trečiasis suinteresuotas asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno miesto savivaldybėje. Šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas. Buvo pateikta galiojanti ir aktuali Gyventojų registro informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kuria netikėti neturi jokio teisinio pagrindo, privalo ja vadovautis. Pareiškėjo nuorodos į kitas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėtas administracines bylas yra netinkamos. Pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, deklaruodamas gyvenamąją vietą ne savo nuosavame būste, privalėjo pats pasirūpinti, jog savininkai per nustatytą 7 dienų terminą pateiktų reikalingą sutikimą. Tai, kad elektroninė deklaravimo sistema nepranešė savininkams apie pateiktą deklaraciją, gali reikšti ir tai, kad sistemoje nebuvo įvesti ar įvesti klaidingi būsto savininkų elektroninio pašto adresai ar asmens duomenys, kuriais gali būti siunčiami tokie pranešimai, ar šie asmenys nebuvo išreiškę sutikimo komunikuoti su deklaravimo įstaiga ar kitais Elektroninių valdžios vartų paslaugų teikėjais elektroninio pašto pagalba. Be to, gyvenamosios vietos deklaravimas per elektroninę deklaravimo sistemą nėra vienintelis deklaravimo būdas – asmuo, norintis deklaruoti gyvenamąją vietą, gali pats asmeniškai atvykti į seniūniją ar Vilniaus miesto savivaldybę kartu su gyvenamojo būsto savininku ir deklaruoti gyvenamąją vietą. Taip pat nesuprantama, kodėl nebuvo paprašyta gauti pažymą apie naujai deklaruotą gyvenamąją vietą. Atsakovo nuomone, pretendentams būti kandidatais į savivaldybės tarybą keliami vienodi reikalavimai, kandidatai privalo savo teises įgyvendinti tinkamai, laiku pasirūpinti visais įstatymuose reikalaujamais dokumentais ir juos laiku pateikti tiek rinkimų komisijai, tiek deklaravimo įstaigai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą prašo patenkinti skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo skunde paminėti faktai, susiję su jo gyvenamosios vietos deklaravimu Vilniaus mieste, pateikiant tiek 2014 m. lapkričio 22 d. deklaraciją, tiek 2015 m. sausio 25 d. pakartotinę deklaraciją, yra nurodyti teisingai. Pareiškėjas teisingai nurodė aplinkybes ir priežastis, dėl kurių jam dar 2014 m. lapkričio 22 d. pateikus deklaraciją pradėta procedūra nebuvo užbaigta sėkmingai. Būtent tokius faktus ir priežastis jis nurodė pareiškėjui, kai 2015 m. sausio 23 d. iš atsakovo buvo gauta informacija apie tai, kad jis yra įtrauktas į neregistruotinų kandidatų sąrašą dėl tos priežasties, jog jų (ir jo) deklaruotos gyvenamosios vietos yra ne tose savivaldybėse, kuriose šie kandidatai turi būti renkami. Sutinka ir su pareiškėjo skunde nurodytais teisiniais argumentais dėl skundžiamos sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo B. B. yra įtrauktas į pareiškėjo (kaip politinės partijos) kandidatų sąrašą dalyvauti 2015 m. kovo 1 d. organizuojamuose Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose (toliau – ir Rinkimai) Vilniaus miesto rinkimų apygardoje Nr. 57. Toks kandidatų sąrašas kartu su kitais pareiškiniais dokumentais pareiškėjo buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijai 2014 m. gruodžio 31 d. Tačiau paminėtu atsakovo (pareiškėjo skundžiamu) 2015 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. Sp-33 trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo įregistruotas kandidatu dalyvauti Rinkimuose dėl to, kad (kaip nurodyta šiame sprendime) jis laiku, t. y. ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos (iki 2014-12-31), nedeklaravo savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, kurioje keliami arba keliasi kandidatais.

Iš bylos taip pat matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, siekdamas deklaruoti savo gyvenamąją vietą Vilniaus savivaldybėje (adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius) ir pasinaudodamas EVV sistema, 2014 m. lapkričio 22 d. pateikė deklaraciją dėl gyvenamosios vietos pakeitimo (ankstesnė jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota Kauno miesto savivaldybėje). Tačiau ši naujos gyvenamosios vietos deklaravimo procedūra nebuvo užbaigta ta prasme, kad Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje liko ankstesnė (Kauno miesto savivaldybėje) trečiojo suinteresuoto asmens deklaruota gyvenamoji vieta.

Išvardytos faktinės bylos aplinkybės taip pat atsakovo kompetencija priimti tokio pobūdžio sprendimus ginčo šalių nėra kvestionuojamos, nurodytos aplinkybės yra patvirtintos byloje esančiais įrodymais. Todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu laikytina, kad tai yra nustatyta šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, paminėtas trečiojo suinteresuoto asmens 2014 m. lapkričio 22 d. pasikeitusios gyvenamosios vietos deklaravimas turi (atsakovo turėjo) būti pripažintas tinkamu gyvenamosios vietos deklaravimu Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies bei 7 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje prasme. Atsakovo teigimu, taikydamas Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 3 dalį (pagal ją, duomenys, įrašyti į Gyventojų registrą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčijami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka), jis turėjo vadovautis Gyventojų registro tarnybos 2015 m. sausio 19 d. rašte Nr. 9R-96 pateikta informacija, kad trečiojo suinteresuoto asmens deklaruota gyvenamoji vieta yra Kaune. Trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo teisines ir faktines galimybes pasirūpinti savo naujos gyvenamosios vietos deklaravimo tinkamumu, tačiau to nepadarė.

Atsižvelgdama į nurodytus ginčo šalių argumentus, kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – paminėto trečiojo suinteresuoto asmens 2014 m. lapkričio 22 d. pasikeitusios gyvenamosios vietos deklaravimo tinkamumas teisinius santykius dėl gyvenamosios vietos deklaravimo reglamentuojančių teisės aktų (šių aktų teisės normų) taikymo prasme.

Pasisakydama dėl nurodytų teisės aktų taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pirmiausia pažymi, kad savivaldybės tarybos nario (kandidatuojančio į šią poziciją asmens) būtina sąsaja su šia savivaldybe yra nustatyta Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (2014-06-26 įstatymo Nr. XII-966 redakcija), kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas <...> , savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos. Gyvenamosios vietos deklaravimas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tam tikros savivaldybės teritorijoje yra viena iš alternatyvių sąlygų pripažinti asmenį nuolatiniu (šios) savivaldybės gyventoju ir šio straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Todėl, sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens atitikimo nurodytiems (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 str. 2 ir 3 d. nustatytiems) reikalavimams klausimą, lemiamą reikšmę turi paminėtų teisinius santykius dėl gyvenamosios vietos deklaravimo reglamentuojančių teisės aktų nuostatos (jų taikymas byloje nagrinėjamoje faktinėje situacijoje).

Kolegija pažymi, kad šiuos teisinius santykius įstatymo lygmeniu tiesiogiai reglamentuoja Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, o įstatymus įgyvendinančių teisės aktų lygmeniu - Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R-18 patvirtintos Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-858 redakcija) nurodyta, kad sąvoka „Gyvenamosios vietos deklaravimas“ reiškia gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimą deklaravimo įstaigai. Gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka yra reglamentuojama šio įstatymo 7 straipsnyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-858 redakcija), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad, deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) ar jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje (5 d.); asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaracijos pateikimo deklaravimo įstaigai dienos (6 d.); deklaravimo taisykles nustato gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų valdytojas (7 d.).

Aiškindama Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, kolegija pažymi, kad jo 5 ir 6 dalių nuostatos turi būti aiškinamos neatsietinai viena nuo kitos. Tai leidžia daryti išvadą, kad gyvenamosios vietos deklaravimas šio straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu turi būti suprantamas kaip gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai kartu su šio straipsnio 5 dalyje nurodytu gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) sutikimu. Būtent toks gyvenamosios vietos deklaravimas laikytinas užbaigtu Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies taikymo prasme.

Kolegija pažymi, kad toks gyvenamosios vietos deklaravimo aiškinimas tiesiogiai (imperatyvo būdu) yra pateiktas ir Taisyklių 17 punkte, pagal kurį asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaracijos ir kitų dokumentų, nurodytų šių taisyklių 15 punkte, pateikimo deklaravimo įstaigai dienos (Taisyklių 15.6 p. nurodyta, kad asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai pateikia atskirą gyvenamosios patalpos savininko arba bendraturčių (jeigu bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos) ar jo (jų) įgalioto asmens parašu patvirtintą sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje (išskyrus atvejus, kai gyvenamąją vietą deklaruoja gyvenamosios patalpos savininkas), jeigu šio sutikimo nėra deklaracijoje). Nors Taisyklių 17 punktas yra Taisyklių II skyriuje „Gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka“, t. y. skyriuje, kuriame nekalbama apie gyvenamosios vietos deklaravimą elektroniniu būdu (toks būdas yra aprašytas Taisyklių IX skyriuje „Gyvenamosios vietos deklaravimas elektroniniu būdu“), kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Taisyklės yra vientisas teisės aktas (tai reiškia, kad jų atskiros nuostatos negali būti tarpusavyje supriešintos), į tai, kad gyvenamosios patalpos, kurioje nesantis jos savininku asmuo nori deklaruoti savo gyvenamąją vietą, savininko (bendraturčių) sutikimo tokiam deklaravimui būtinumas yra nurodytas ir Taisyklių 106.2 punkte, taip pat, turėdama omenyje pirmiau pateiktą Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies aiškinimą, daro išvadą, kad gyvenamosios vietos deklaravimo užbaigimas yra siejamas su paminėto sutikimo pateikimu ir Taisyklių 106.2 punkto taikymo prasme.

Pasisakydama dėl išvardytų teisės normų taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija akcentuoja tokias šių normų taikymo prasme reikšmingas faktines aplinkybes: 1) trečiojo suinteresuoto asmens paminėtoje 2014 m. lapkričio 22 d. deklaracijoje nurodytas būstas (namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso ne jam, o jo sūnaus šeimai; 2) paminėtoje 2014 m. lapkričio 22 d. deklaracijoje nebuvo šio būsto savininkų sutikimo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo deklaruotų savo gyvenamąją vietą jų būste; 3) toks sutikimas nei trečiojo suinteresuoto asmens, nei šio būsto savininkų nebuvo pateiktas deklaravimo įstaigai iki 2014 m. gruodžio 31 d., t. y. paminėtos pareiškinių dokumentų pateikimo Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijai dienos, kuri yra reikšminga paminėtą Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies taikymo prasme.

Išvardytos faktinės bylos aplinkybės (pastebėtina, kad jos yra patvirtintos byloje esančiais įrodymais ir ginčo šalių nekvestionuojamos) Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies bei Taisyklių 17 punkto taikymo požiūriu leidžia daryti išvadą, kad (registro duomenų tvarkytojui nepateikus paminėto būsto savininkų sutikimo) nėra pagrindo laikyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, kolegija konstatuoja, kad atsakovas, nagrinėjamoje situacijoje vadovaudamasis paminėta Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindų pripažinti, jog trečiojo suinteresuoto asmens kandidatavimas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu yra (buvo) tinkamas.

Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytos administracinių teismų praktikos, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. R442-6/2001 ir Nr. R-1-602/2015, reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, kad nurodytose administracinėse bylose (skirtingai nuo šios administracinės bylos) nebuvo nagrinėjami klausimai gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkos laikymosi aspektu, t. y. nurodytos administracinės bylos faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo šios administracinės bylos. Todėl nurodytose administracinėse bylose pateiktos teisės aiškinimo taisyklės nėra taikytinos šioje administracinėje byloje.

Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl skundžiamos atsakovo sprendimo dalies neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, kolegija pažymi, kad šiame sprendime yra nurodyti ir faktinis jo pagrindimas (faktas, kad trečiojo suinteresuoto asmens deklaruota gyvenamoji vieta nėra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje), ir teisinis jo pagrindimas (su šiuo faktu tiesiogiai siejama Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 str. 2 d.). Todėl, taip pat atsižvelgdama į tai, kad šioje Rinkimų stadijoje atsakovas per pakankamai trumpą laiką turi priimti gana didelį kiekį su Rinkimais sietinų sprendimų, kolegija konstatuoja, kad ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu skundžiamas atsakovo sprendimas negali būti pripažintas ydingu.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų apie, jo teigimu, netinkamo EVV sistemos administravimo įtaką paminėtam 2014 m. lapkričio 22 d. gyvenamosios vietos deklaravimui (kaip jau buvo pasakyta, trečiasis suinteresuotas asmuo atliko šį deklaravimą, pasinaudodamas šioje sistemoje suteikiama paslauga), kolegija pažymi, kad, viena vertus, nurodyta sistema (joje teikiamos paslaugos) nepakeičia aptarto teisinių santykių dėl asmens gyvenamosios vietos deklaravimo teisinio reglamentavimo ir su tokiu reglamentavimu teisės taikymo prasme nekonkuruoja.

Šiame kontekste pažymėtina, kad interneto portale https://www.epaslaugos.lt/portal/ (jame yra pateiktas trečiojo suinteresuoto asmens pasinaudotos paslaugos aprašymas ir jos naudojimosi tvarka) paskelbtame „Paslaugų gavėjų naudotojo vadove“, skiltyje „Bendrinė informacija“, yra pateikta nuoroda į ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus: Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą ir Taisykles. Kita vertus, šio paminėtos paslaugos aprašymo keliose vietose buvo nurodyta, kad „Kiekvienas savininkas per 7 dienas turi patvirtinti sutikimus gyventi nurodytame turto objekte.

Patvirtinimas teikiamas savininkams prisijungus prie šio portalo „Vykdomos paslaugos“ skiltyje. Per 7 dienas negavus bent vieno savininko sutikimo, paslaugos užsakymas bus atmestas“. Vertindama šią nuorodą jos aiškumo aspektu, kolegija pažymi, kad joje pateikta nuostata apie būsto savininkų sutikimo būtinumą ir jo negavimo (per 7 dienas) pasekmes suformuluota aiškiai ir vienareikšmiškai. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš byloje esančių paminėtos paslaugos teikėjo suformuotų elektroninių pranešimų trečiajam suinteresuotam asmeniui (2014-11-22 pavadinimu „Laukiama savininkų sutikimo“ ir 2014-11-29 pavadinimu „Negautas savininkų sutikimas“), pastarajam operatyviai buvo paruošta išsami informacija apie jo užsakymo vykdymo eigą ir jo atmetimo priežastį – paminėto būsto savininkų sutikimo negavimą per 7 dienas nuo užsakymo pateikimo (pastebėtina, kad pirmajame iš nurodytų pranešime trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo nurodyta (apie jį) „pranešti savininkams“).

Iš byloje esančio trečiojo suinteresuoto asmens atsakovui paduoto 2015 m. sausio 28 d. rašto (atsakovo gauto 2015-01-30) matyti, kad, pateikdamas paminėtą 2014 m. lapkričio 22 d. deklaraciją (užsakymą dėl jos priėmimo), jis nebuvo įvedęs EVV sistemos profilyje savo elektroninio pašto adreso, todėl negavo jokių pranešimų elektroniniu paštu.

Esant išvardytoms aplinkybėms, kolegija pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, neabejotinai žinodamas apie jo 2014 m. lapkričio 22 d. pateiktos deklaracijos svarbą Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies (nuostatos apie būtinumą deklaruoti savo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos) taikymo kontekste, turėdamas šios paslaugos teikėjo portale suteiktą galimybę patikrinti jo užsakymo vykdymo eigą ir rezultatą, taip pat galimybę bendrauti su (jo teigimu, kartu su juo gyvenančiais) namo savininkais, laiku (iki 2014-12-31) nepasidomėjęs apie jo užsakymo vykdymo eigą ir rezultatus, pats pasielgė neapdairiai, neatidžiai ir nerūpestingai. Todėl pareiškėjo skunde teismui nurodyti argumentai dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo kolegijos nepripažintini pagrįstais.

Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, kolegija konstatuoja, kad patenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo politinės partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis