A-602-602-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-602/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00553-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui V. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 459,90 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde (b. l. 5-6) nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Alytaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 15 ir 16 punktus pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje. Tačiau atsakovas nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 459,90 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovui buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 15-20 punktų nustatyta tvarka.

Atsakovas atsiliepime (b. l. 39) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, jog jis neturi atliekų tvarkymo konteinerio, nėra pasirašęs sutarties su UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centru“, atliekas tvarko pats. Pareiškėjui jau 2009 m. lapkričio 30 d. yra pranešęs raštu, kad nesinaudoja jų paslaugomis. Pažymėjo, jog 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 Alytaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintų „Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų“ punktas, kuriuo nenumatyta galimybė atsakovui mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruojamą atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai ir jis negali būti taikomas.

II. Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo tenkintas. Priteista iš atsakovo pareiškėjui 459,90 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas nurodė, kad 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (b. l. 29-33). Vietinė rinkliava – tai Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. (Nuostatų 4 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimams, kur ESTT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ESTT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (ESTT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt., 48–50 p.).

Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis Alytaus miesto savivaldybėje: (duomenys neskelbtini), Alytus (b. l. 26-27) ir pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų (b. l. 14-25) ir atsakovui siųstų įspėjimų (b. l. 8-10) matyti, kad atsakovas nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 459,90 Lt. įsiskolinimas. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.).

Atsakovo argumentai, jog Nuostatų punktas, kuriuo nenumatyta galimybė atsakovui mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruojamą atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai ir todėl negali būti taikomas, atmesti kaip nepagrįsti. Teismas pažymėjo, jog teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad tiek apygardų administraciniai teismai, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje administracinių bylų konstatavo, jog atskirų savivaldybių tarybų nuostatai (šioje dalyje nuostatų normos nustato iš esmės analogišką vietinės rinkliavos dydžio paskaičiavimo principą) Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui prieštarauja tik ta apimtimi, jog juose nėra numatyta vienintelė alternatyva – galimybė mokėti vietinę rinkliavą arba pagal deklaruojamų, arba pagal faktinį atliekų kiekį. Todėl po norminių administracinių aktų ištyrimo savivaldybių taryboms atsirado pareiga tik papildyti nuostatus. Jokių kitų paminėtų norminių administracinių aktų neatitikimų teisės aktams tiek apygardų administraciniai teismai, tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės nenustatė. Teismai imperatyviai nekonstatavo, jog vietinės rinkliavos mokėjimas pagal statinių plotą prieštarauja teisės aktų nuostatoms, tačiau padarė išvadą, jog nuostatus būtina tik papildyti alternatyviais vietinės rinkliavos paskaičiavimo būdais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas skundo reikalavimą dėl 459,90 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo laikė pagrįstu ir tenkintino.

III. Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 30 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2013 m. rugsėjo 23 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:

1. Nors iš dalies sutinka su argumentu, jog vietinė rinkliava nustatoma pagal nekilnojamojo turto plotą, tačiau pažymi, kad 2012 m. birželio 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartimi administracinėje byloje Nr. A142-1592/2012 išaiškino, kad Alytaus mieste galiojančių Nuostatų 11 punktas ta apimtimi, kuria nenumato galimybės vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį surinktų atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui. Alytaus miesto savivaldybė privalėjo, atsižvelgiant į šią nutartį, pakeisti Nuostatus, kad jie neprieštarautų galiojančiam įstatymui. Iki šio laiko Nuostatai nėra pakeisti, tai reiškia, kad Alytaus savivaldybė pažeidžia įstatymus, o pareiškėjas, kaip savivaldybės įmonė, nors turėtų inicijuoti Nuostatų pakeitimą, nesiima jokių veiksmų. Tokiais veiksmais Alytaus savivaldybės administracija bei jai pavaldus pareiškėjas užkerta kelią alternatyviam komunalinių atliekų surinkimo apmokėjimo būdui.

2. Šioje byloje svarbu išsiaiškinti šalių tikruosius tikslus. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, atsakovas ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad jam būtų pakeista rinkliavos forma ir taikoma rinkliava pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį. Tai įrodo 2009 m. lapkričio 30 d. prašymas pareiškėjui. Jeigu iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties šis klausimas ir nebuvo sprendžiamas, tai po 2012 m. birželio 11 d. jis privalėjo būti svarstomas ir priimtas atitinkantis įstatymus sprendimas. Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, į tai neatsižvelgė, nors, privalėjo. Įsigaliojus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, ji privaloma visiems teismams bei atitinkamoms institucijoms. Jeigu institucijos tokių sprendimų nevykdo ar juos vilkina, teismai į tai privalo neatsižvelgti, taigi Kauno apygardos teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo skundą atmesti bent jau toje dalyje ir tai sumai, kuri susidarė nuo 2012 metų.

3. Teismas neanalizavo ir faktinių aplinkybių, kurios turėjo reikšmės priimant sprendimą. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, šiukšlės buvo rūšiuojamos, sandėliuojamos ir priduodamos atitinkamoms įmonėms, perdirbančioms atliekas. 2013 m. birželio 17 d. priduotas metalo laužas, 2013 m. balandžio 19 d. makulatūra, 2011 m. gruodžio 30 d., 2012 m. gegužės 15 d., 2012 m. rugpjūčio 1 d. stiklas, plastmasė bei kitos atliekos, pūvančios atliekos yra kompostuojamos ir panaudojamos žemės tręšimui. Tokiu būdu faktiškai neliko atliekų, kurios būdų pilamos į konteinerius. Taigi ir faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovas neturėjo ir neturi komunalinių atliekų. Kadangi jų neturi, tai neturi ir mokėti rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą, nes šios paslaugos pareiškėjas neteikia. Tai, kad paslauga nebuvo teikta, įrodo ir faktas, jog atsakovui nebuvo skirtas komunalinių atliekų konteineris.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 459,90 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo tenkintas – priteista iš atsakovo pareiškėjui 459,90 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad atliekos rūšiuojamos, sandėliuojamos ir priduodamos atitinkamoms įmonėms, perdirbančioms atliekas. Kadangi jis atliekų faktiškai neturi, neturi ir pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų. Nuostatų 4 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – tai Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – savivaldybės taryba) sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje.

Remiantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Be to, vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad atmestini atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad jis nėra sudaręs sutarties su pareiškėju, todėl rinkliavos mokėti neprivalo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pasisakė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovo argumentai dėl to, jam naudojantis nekilnojamuoju turtu atliekų nesusidaro, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. priklausė pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Alytaus m. sav. (b. l. 26-28). Taigi atsakovas laikytinas atliekų turėtoju Nuostatų 5 punkto prasme, dėl ko jis turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis atliekų neturėjo. Minėtam vertinimui neturi įtakos ir tai, kad pareiškėjas nėra sudaręs sutarties su atsakovu dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2012 m. birželio 11 d. buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. A143-1592/2012 pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Refasta“ prašymą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl norminio administracinio akto ištyrimo. Teismo sprendimu, be kita ko, buvo pripažinta, kad Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214, 11 punktas ta apimtimi, kuria nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 3 punktui.

Nagrinėjamoje individualioje administracinėje byloje yra taikomas norminis teisės aktas, kuris tam tikra apimtimi yra pripažintas neteisėtu, todėl individualioje administracinėje byloje kyla klausimas dėl norminio administracinio akto, pripažinimo neteisėtu, pasekmių taikymo ex nunc (nuo akto pripažinimo neteisėtu) arba ex tunc (retroaktyviai).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalis nustato, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Iš šios nuostatos matyti, kad administracinio teismo sprendimo, kuriuo norminis administracinis aktas pripažintas neteisėtu, galia paprastai yra nukreipta į ateitį (ex nunc), t. y. jis paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas dėl norminio teisės akto pripažinimo neteisėtu pasekmių taikymo ex tunc (retroaktyviai).

Nustačius, kad asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos dėl to, kad nenustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, teismas privalo užtikrinti pažeistų teisių teisminę gynybą, taikant ne tik įstatymą (plačiąja prasme), bet ir inter alia bendruosius teisės principus. Toks teisinio reguliavimo trūkumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas, yra būtina prielaida asmens teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 261–275; 2011 m. lapkričio 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 318–325).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 (kuri yra analogiška nagrinėjamai bylai) iš esmės sprendė, kad norminio administracinio akto, pripažinimo neteisėtu, pasekmės turėtų būti taikomos ex tunc (retroaktyviai). Teisėjų kolegija, sprendžia, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, asmenų lygiateisiškumo principu, nagrinėjamoje byloje turėtų būti atsižvelgiama į norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu pasekmes ex tunc (retroaktyviai).

Pažymėtina, jog, nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Taigi nagrinėjamoje byloje ginčo teisinių santykių reglamentavimo spraga šalintina ad hoc įvertinant galimybę aptariamą vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį apskaičiuoti pagal faktiškai iš atsakovo surinktų (jo perduotų) ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad jis atliekas rūšiuoja, sandėliuoja ir priduoda atitinkamoms įmonėms, perdirbančioms atliekas, todėl atliekų faktiškai neturi. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neneigia, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Alytus ir kad jam gyvenant nurodytoje vietoje atliekų susidaro. Argumentai, kad atsakovas 2013 m. birželio 17 d. pridavė metalo laužą, 2013 m. balandžio 19 d. makulatūrą, 2011 m. gruodžio 30 d., 2012 m. gegužės 15 d., 2012 m. rugpjūčio 1 d. stiklą, plastmasę (b. l. 41-45) nėra pakankamas įrodymas, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą, jog visą aptariamą laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. atsakovo komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos Alytaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad jis pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Todėl prieš tai paminėtos aplinkybės (Nuostatų pripažinimo prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams) konstatavimas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovo teisės turi būti ginamos, t. y. nesudaro pagrindo spręsti, kad iš atsakovo konkrečiu atveju neturėtų būti priteista vietinė rinkliava.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad konkretūs vietinės rinkliavos dydžiai yra įtvirtinti Nuostatų priede, kur numatyta, kad mėnesinis vietinės rinkliavos dydis litais už 100 kv. m. gyvenamosios paskirties pastato (individualaus namo) yra 17 Lt. Atitinkamai vieno mėnesio vietinės rinkliavos dydis yra 0,17 Lt (17/100) už 1 kv. m. Nagrinėjamu atveju atsakovo gyvenamojo namo plotas yra 60,12 kv. m., mėnesinis vietinės rinkliavos dydis atsakovui sudaro 10,22 Lt (60,12 x 0,17). Pareiškėjas suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., t. y. už 45 mėnesius. Todėl iš atsakovo pareiškėjui priteistina 459,90 Lt suma (45 x 10,22).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius