AS-624-859-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS624-859/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00441-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 69.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas B. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. sausio 18 d. (pagal spaudą ant voko) išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–9), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 17.2.-22163; 2) iš Lietuvos valstybės priteisti visą neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) taikymo, iš viso – 32 705,41 Lt.

Atsakovai Generalinė prokuratūra ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartimi (b. l. 104–105) sustabdė administracinę bylą Nr. I-5855-580/2014, iki Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl prašymo Nr. 30/2013 (bylos Nr. 21/2013).

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią ir dėl nuo 2012 m. sausio 1 d. taikytos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Nurodė, kad Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Dėl prašymo Konstituciniame Teisme bus nagrinėjamas prašymas Nr. 30/2013.

Atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, į tai, kad šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato teismo pareigą sustabdyti bylą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, prieštarauja Konstitucijai, nustato pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas jau yra priėmęs prašymą dėl 2011 m. gruodžio 20 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 nuostatos konstitucingumo, teismas nusprendė, jog byla turi būti sustabdyta. Negalima nagrinėti šios bylos, kol neišspręstos konstitucinės justicijos bylos dėl šioje byloje taikomo įstatymo atitikties Konstitucijai. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo teisės ir teisėti interesai gali būti apginti tiesiogiai nesikreipiant į Konstitucinį Teismą, tačiau sustabdant šios bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas priims sprendimus dėl prašymo Nr. 30/2013 (bylos Nr. 21/2013).

III. Pareiškėjas B. M. padavė atskirąjį skundą (b. l. 109–112), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarties dalį ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, susidariusi dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo ir perduoti skundo nagrinėjimo klausimą dėl šio ginčo dalyko pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ta apimtimi, kurioje pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovų Generalinės prokuratūros ir Lietuvos valstybės už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį sumoje 10 465,94 Lt, kuri susidarė dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo, kuri prieštaravo Konstitucijai ir konstituciniams valstybės principams.

Pažymi, kad ABTĮ 69 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė sujungi ar išskirti administracines bylas. Teisė inicijuoti bylų sujungimą bei išskyrimą priklauso tiek proceso dalyviams, tiek teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra motyvų, kodėl teismas negali išnagrinėti bylą dėl pareiškėjo reikalavimų, kurie apima laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., nors tuo laikotarpiu valstybinės pensijos ribojimui taikytų teisės normų atitiktis Konstitucijai yra išspręsta Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartimi.

Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Nurodo, kad ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymi, kad įstatymas nenumato atvejų, kurie laikytini būtinais ar pakankamais vertinant aplinkybę, jog „negalima nagrinėti tos bylos“. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos pobūdžio teisę pačiam nustatyti reikšmingas aplinkybes, sudarančias bylos sustabdymo pagrindą. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė bylos sustabdymo motyvus, kurie atsakovo manymu, ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto atžvilgiu, yra pakankami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas B. M. atskirąjį skundą padavė dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarties, kuria teismas sustabdė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu – iki Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl prašymo Nr. 30/2013 (bylos Nr. 21/2013).

Pareiškėjas nesutinka su šia teismo nutartimi ir teigia, kad teismas nepagrįstai sustabdė bylą toje dalyje, kurioje ginčo dalykas yra neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, susidariusi dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo. Pareiškėjo teigimu, teismas galėjo nagrinėti bylą dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti iš atsakovų Generalinės prokuratūros ir Lietuvos valstybės už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį sumoje 10 465,94 Lt, kuri susidarė dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo, kadangi šios normos atitiktis Konstitucijai yra išspręsta Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartimi.

ABTĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja teismą netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai ir sustabdyti bylos nagrinėjimą, kreipiantis į Konstitucinį Teismą, kai yra pagrindas abejoti byloje taikomo akto konstitucingumu. Pareiškėjo prašoma priteisti valstybinės pensijos nepriemoka susidarė ir dėl nuo 2012 m. sausio 1 d. taikytos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. dėl nuostatos taikymo laikotarpiu, kuriam Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais yra pratęstas šio įstatymo nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams ir šiuo aspektu Konstituciniame Teisme yra konstitucinės justicijos byla (prašymo Nr. 30/2013; bylos Nr. 21/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011, 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-309/2014 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundžiama teismo nutartis sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą laikytina pagrįsta, jeigu įvertinus kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje, jis būtų analogiškas šioje byloje nagrinėjamiems klausimams (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-886/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą, prašydamas panaikinti Generalinės prokuratūros 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 17.2.-22163 ir priteisti iš Lietuvos valstybės visą neišmokėtą pareigūnų ir karių pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo taikymo, iš viso – 32 705,41 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad minėtų Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų priėmimas yra susijęs būtent su šio įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimo pratęsimu valstybinių pensijų gavėjams 2012–2013 metams, kas yra aktualu nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog teismui siekiant tinkamai išnagrinėti administracinę bylą ir sprendžiant dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo turės būti taikomi visi atitinkamam teisiniam santykiui aktualūs teisės aktai ir išaiškinimai dėl jų, įskaitant ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus pratęstas 2012 ir 2013 metams, nuostatų konstitucingumo. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai (2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92), dėl kurių yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, taikytini ir šioje administracinėje byloje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas priims procesinį sprendimą byloje pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 21/2013) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-888/2013).

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo teiginio, kad teismas nepagrįstai sustabdė administracinę bylą dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovų Generalinės prokuratūros ir Lietuvos valstybės už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį sumoje 10 465,94 Lt, kuri susidarė dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo, kadangi šios normos atitiktis Konstitucijai yra išspręsta Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartimi, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ, skirtingai nei Civilinio proceso kodekse, nėra įtvirtinta galimybė teismui priimti dalinį sprendimą, taip pat sustabdyti bylą tik tam tikra apimtimi. ABTĮ 69 str. 2 d. numato, kad kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas), t. y. čia yra įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga išskirti reikalavimus į atskiras bylas. Pareiškėjas, formuluodamas byloje paduoto skundo reikalavimus, nurodė reikalavimą priteisti 32 705,41 Lt dydžio pareigūnų ir karių pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d., t. y. iš esmės reiškė vieną reikalavimą dėl pensijos priteisimo, bylos išskirti neprašė, todėl teismas savo iniciatyva to daryti neprivalėjo.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą (ABTĮ 98 str. 1 d. 4 p.), kol Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl prašymo Nr. 30/2013 (bylos Nr. 21/2013), todėl atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis paliekama nepakeista.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogišku klausimu (pvz., 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-360/2014, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-743/2014, 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-779/2014).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo B. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė