AS-556-704-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-704/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07885-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Gerosios Vilties bendruomenės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo Gerosios Vilties bendruomenės skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Gerosios Vilties bendruomenė (toliau – ir pareiškėjas, Bendruomenė) 2014 m. balandžio 11 d. padavė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2014 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 1-1715, kuriuo buvo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo gretimybių Vilkpėdės seniūnijoje detalusis planas ir jo sprendiniai. Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti minėto sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi priėmė pareiškėjo Gerosios Vilties bendruomenės skundą ir atmetė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Pasak pareiškėjo, skundžiamu Tarybos sprendimu patvirtintas detalusis planas buvo pradėtas rengti pažeidus teisės aktų reikalavimus, jo rengimo metu buvo galbūt pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendinių pagrįstumą, be to, detaliojo plano sprendiniai galbūt prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad detalusis planas buvo patvirtintas esant teisminiam ginčui, parodo, jog siekiama kuo greitesnio detaliuoju planu siektų tikslų įgyvendinimo, todėl yra pagrindas tvirtinti, kad po detaliojo plano patvirtinimo galėjo būti pradėti tolimesni detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo veiksmai. Pabrėžė, jog nesustabdžius patvirtinto detaliojo plano galiojimo, iki bylos išsprendimo gali būti atlikti sklype numatomo statyti statinio statybos, tyrinėjimo ir techninio projekto rengimo bei suderinimo darbai, parengiamieji ir statybos darbai, todėl priklausomai nuo tokių darbų užbaigtumo iki būsimo teismo sprendimo, jei jis būtų priimtas pareiškėjo naudai, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba visai pasidarytų negalimas. Anot pareiškėjo, atsižvelgiant į administracinių bylų nagrinėjimo trukmę, buvo pagrindas tvirtinti, kad detaliojo plano galiojimo sustabdymu nuostolių atsiradimo galimybė galėtų būti grindžiama negautų pajamų pavidalu, kai tuo tarpu nesustabdžius detaliojo plano galiojimo ir vėliau jį panaikinus, galbūt būtų patirti dideli realūs nuostoliai dėl atliktų darbų įgyvendinant detaliojo plano sprendinius arba teismo sprendimas iš viso negalėtų būti įvykdomas. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, galima pagrįstai tvirtinti, kad sunkesnės pasekmės atsirastų netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Be to, sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Teismas nurodė, jog pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą šioje byloje grindė tuo, jog patvirtintas detalusis planas yra pagrindas pradėti statinių statybos procesą, tačiau Bendruomenė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nepateikė, o savo teiginius apie galimą statybą ginčo teritorijoje grindė į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir spėjimais, kurie, teismo vertinimu, negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

Teismas konstatavo, jog nebuvo duomenų, kad tuo atveju, jei pareiškėjo skundas būtų tenkintas, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų apskritai negalimas, todėl pagrindo tenkinti reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjimu atveju nėra.

III. Pareiškėjas Gerosios Vilties bendruomenė pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas akcentuoja tai, jog teismas teisingai nurodęs reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygas, galbūt nepagrįstai jų netaikė bylos faktinėms aplinkybėms (į jas neatsižvelgė). Akcentuoja atsakovo siekį kuo greičiau priimti detalųjį planą. Teismas neįvertino anksčiau teismo toje pačioje byloje išsakytų motyvų ir bylos esmės. Taip pat, anot pareiškėjo, teismas galbūt nepagrįstai faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas į ateitį nukreiptas prielaidas ir spėjimus nelaikė pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Pareiškėjas akcentuoja, jog į bylą pateiktais įrodymais nurodė, kad dabartiniu metu nesustabdžius patvirtinto detaliojo plano galiojimo iki bylos išsprendimo gali būti atlikti sklype numatomo statyti statinio statybos tyrinėjimo, techninio projekto rengimo bei suderinimo darbai, parengiamieji statybos ir statybos darbai, ir priklausomai nuo tokių darbų užbaigtumo iki būsimo teismo sprendimo priėmimo, jei jis būtų priimtas pareiškėjo naudai, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba visai pasidarytų negalimas dėl neproporcingai didelių nuotolių atsiradimo galimybės. Tai parodo, kad pareiškėjas teiginius pagrindė bylos faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, todėl teismo motyvas, jog pareiškėjas jokių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nepateikė, yra galbūt nepagrįstas ir neteisėtas. Papildomai pažymėjo, jog skundžiama nutarties dalis, galbūt prieštaraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, yra nepagrįsta ir neteisėta bei naikintina.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog Bendruomenės atstovaujami daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) yra greta ginčijamu detaliuoju planu suplanuotos teritorijos, todėl pareiškėjas turi visas sąlygas, esant pradėtiems statybos darbams, kreiptis į teismą. Pažymėjo, jog statybos leidimo išdavimo procedūros yra sudėtingos ir trunka ilgai, o šiuo atveju, tokios procedūros net nėra prasidėjusios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjo Gerosios Vilties bendruomenės prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, jog ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje įvardytos galimos reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšys – uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (1 p.), išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas (2 p.), ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje būtų pritaikyta ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – skundžiamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Pareiškėjas, prašydamas tenkinti pateiktą prašymą, tvirtina, jog, nesiėmus prašomų veiksmų, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, nes įgyvendinant detaliojo plano sprendinius bus priimami kiti administraciniai aktai, t. y. išduotas statybos leidimas, kurio pagrindu bus pradėti vykdyti statybos darbai, todėl kils žala aplinkai ir viešajam interesui bei kita.

Pažymėtina, jog ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Vadovaujantis LVAT praktika, reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad yra būtinas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, tenka asmeniui, prašančiam taikyti tokias priemones (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. AS63-277/2008, Nr. AS525-801/2011, Nr. AS525-295/2011).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su tikrinamos bylos medžiaga, nustatė, jog pareiškėjo įvardyti teiginiai grindžiami į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir spėjimais bei akcentuojamas atsakovo siekis kuo greičiau priimti detalųjį planą negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Nors pareiškėjas akcentuoja, jog teiginius pagrindė bylos faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Bendruomenė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nepateikė, o savo teiginius apie galimą statybą ginčo teritorijoje grindė į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami.

Pažymėtina, jog proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Tačiau tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba esamą reikalavimo užtikrinimo priemonę panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008).

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo metu būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą bei neatitiktų viešojo intereso, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Gerosios Vilties bendruomenės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius