A-912-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-912-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03349-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl senatvės pensijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Z. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1–4), prašydama: 1) įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. gegužės 29 d. prašymą (VSDFV gautas 2014 m. birželio 2 d.) ir perskaičiuoti senatvės pensiją; 2) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą senatvės pensiją pagal 1992 m. birželio 6 d. galiojusį Valstybinių pensijų įstatymą; 3) priteisti iš atsakovo dėl netinkamo perskaičiavimo (priskaičiavimo) nesumokėtą pensijos dalį.

Nurodė, kad kreipėsi su prašymu į VSDFV, kuri 2014 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą, motyvuodama tuo, kad toks pats pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu. Taip pat 2014 m. birželio 9 d. sprendime VSDFV nurodė, kad apskaičiuojant pareiškėjos pensiją buvo padaryta stažo skaičiavimo klaida, kuri buvo ištaisyta 2013 m. gruodžio 1 d. Tokia atsakovo pozicija prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, yra grindžiama formaliais pagrindais. Šiuo metu mokamos senatvės pensijos dydis apskaičiuotas neteisingai, neatsižvelgiant į realų darbo stažą. Iš VSDFV atsakymų į teikiamus prašymus nėra aišku, kaip buvo apskaičiuotas pensijos stažas, kokia buvo padarytos klaidos esmė, kurie stažo laikotarpiai įskaityti, atsakovas nepateikė kitų susijusių duomenų.

Atsakovas VSDFV atsiliepime (b. l. 13–15) prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. (6.5) I-2882 išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl jai paskirtos senatvės pensijos apskaičiavimo. Pareiškėja savo prašymą grindė stažo, į kurį atsižvelgiant apskaičiuota pensija, nustatymu. Dėl to paties pareiškėja ne kartą pakartotinai kreipėsi į VSDFV (taip pat ir su 2014 m. gegužės 29 d. prašymu), tačiau nepateikė papildomų argumentų, todėl VSDFV pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 2 d. sprendimu (b. l. 90–95) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: įpareigojo VSDFV išnagrinėti pareiškėjos prašymą Nr. GP-1839; skundą dalyje dėl reikalavimų įpareigoti VSDFV perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą senatvės pensiją pagal 1992 m. birželio 6 d. galiojusį Valstybinių pensijų įstatymą, priteisti iš atsakovo dėl netinkamo perskaičiavimo (priskaičiavimo) nesumokėtą pensijos dalį, paliko nenagrinėtą.

Teismas nustatė, kad atsakovas 2014 m. birželio 9 d. raštu Nr. (6.5) I-5174 (b. l. 6) atsisakė nagrinėti prašymą Nr. GP-1839, motyvuodamas tuo, kad toks pats pareiškėjos prašymas jau buvo išnagrinėtas VSDFV 2012 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (6.5) I-2882 (b. l. 25–26).

Pareiškėja siekia, kad atsakovas būtų įpareigotas išnagrinėti jos prašymą (b. l. 32–33), kurį VSDFV atsisakė nagrinėti 2014 m. birželio 9 d. raštu Nr. (6.5) I-5174. Šiame prašyme pareiškėja nurodė, kad apskaičiuojant jai paskirtą senatvės pensiją neatsižvelgta į jos realų darbo stažą. Taip pat prašė paaiškinti jos senatvės pensijos perskaičiavimo tvarką ir pagrindus nuo 1992 m. birželio 6 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., paaiškinti kokią įtaką jos pensijai turėjo VSDFV 2012 m. gegužės 8 d. rašte paminėta pensijos apskaičiavimo klaida, nurodyti darbo stažo laikotarpius, kurie buvo užskaityti senatvės pensijai gauti, ir nurodyti, kurie laikotarpiai ir dėl kokių priežasčių įskaityti nebuvo. Atsakydamas į šį prašymą, VSDFV 2014 m. birželio 9 d. raštu nurodė, kad pareiškėjos prašymas dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos VSDFV jau buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimas Nr. (6.5) 1-2882, kuriuo išaiškinta, kad buvo padaryta valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimo klaida (aritmetinė klaida – vienas mėnuo buvo įskaitytas du kartus), kurią VSDFV Vilniaus skyrius ištaisė nuo 2013 m. gruodžio 1 d. Apie tai pareiškėja buvo informuota VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. lapkričio 18 d. raštu Nr.(10.1)3-140087. Šiame rašte minėtas skyrius nurodė, kokie laikotarpiai įskaityti į pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Taigi VSDFV nurodė, kad sprendimas dėl pareiškėjos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo jau buvo priimtas, o kadangi pateiktame prašyme pareiškėja nenurodo naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ir nepateikia papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių sprendimų pagrįstumu, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 30 punktu, pakartotinis prašymas nenagrinėjamas.

Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 2012 m. kovo 26 d. kreipėsi į VSDFV su prašymu (b. l.

35) dėl pensijos dydžio apskaičiavimo ir informacijos apie jai paskirtos senatvės pensijos pateikimo. Šis pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas VSDFV 2012 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (6.5) I-2882 (b. l. 25–26), kuriame nurodyta, kad pareiškėjai nuo 1992 m. birželio 6 d. pagal tuo metu galiojusį Valstybinių pensijų įstatymą buvo paskirta 1,20 Lt (120 rb.) senatvės pensija, kuri buvo apskaičiuota atsižvelgiant į 29 metų 11 mėnesių 8 dienų stažą bei 2,47 Lt (247,41 rb.) uždarbio vidurkį, apskaičiuotą iš 60 paeiliui einančių darbo mėnesių (1984 m.

– 1989 m.) prieš paskiriant pensiją uždarbio; rubliai ir talonai į litus perskaičiuojami santykiu 1:100, o ne 1:1. Nuo 1995 m. sausio 1 d. pensijos apskaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis nuo šios datos įsigaliojusiu Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį (nuo 2005 m. liepos 1 d. – 46 straipsnis), senatvės ir invalidumo pensijos, paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d. (iki minėto įstatymo įsigaliojimo), nuo šios datos buvo perskaičiuojamos pagal pensijos byloje fiksuotus stažo ir uždarbio duomenis.

To paties straipsnio nustatyta, kad jeigu pensininkai pageidauja, jie gali papildyti pensijos byloje esančius duomenis apie stažą. Jeigu papildomi dokumentai apie stažą buvo pateikiami iki 1995 m. liepos 1 d., pensija buvo perskaičiuojama nuo 1995 m. sausio 1 d. Nuo 1995 m. sausio 1 d. senatvės pensija buvo perskaičiuota pagal pensijos byloje fiksuotus duomenis, atsižvelgiant į 29 metų 11 mėnesių 8 dienų stažą (29,9167 m.) bei 2,47 Lt (247,41 rb.) uždarbio vidurkį, apskaičiuotą iš 60 paeiliui einančių darbo mėnesių (1984 m.

– 1989 m.), pagal kurį apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas yra 1,1951. Remiantis 1995 m. birželio 22 d. skyriuje gauta samdytojo pažyma apie pareiškėjos darbą 1955 m. birželio 1 d. – 1959 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu bei vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatomis, nuo 1995 m. sausio 1 d. senatvės pensija buvo perskaičiuota pagal papildomai pateiktus duomenis apie stažą. Tačiau per klaidą pensija buvo perskaičiuota pagal 34,4167 m. stažą, o turėjo būti perskaičiuota pagal 34,3333 m. stažą.

Todėl buvo mokėta didesnė nei priklausė pensija. Ši klaida ištaisyta ir teisingai apskaičiuotos senatvės pensijos dydis yra 744,48 Lt. Taip pat pareiškėjai išaiškinta teisė pateikti laikotarpio iki 1995 m. sausio 1 d. duomenis apie uždarbį, pagal kuriuos pensija galėtų būti perskaičiuojama ir galimai nustatoma didesnė senatvės pensija.

Pareiškėja dėl šio VSDFV 2012 m. gegužės 8 d. rašto kreipėsi į teismą su skundu, kuris buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1268-95/2013.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 30 punktą, skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi informacijos išsamumo principu, reiškiančiu, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; pagalbos, reiškiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją.

VSDFV 2014 m. birželio 9 d. rašte Nr. (6.5) I-5174, kuriuo buvo atsakyta į prašomą išnagrinėti prašymą, nurodyta, kad ankstesniuose VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus raštuose pareiškėjai buvo pateikta informacija dėl 2012 m. gegužės 8 d. rašte minėtos pensijos apskaičiavimo klaidos bei apie tai, kokie laikotarpiai įskaityti į pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Tačiau, kaip buvo minėta, pareiškėja taip pat prašė paaiškinti jos senatvės pensijos perskaičiavimo tvarką ir pagrindus nuo 1992 m. birželio 6 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., kurie ir dėl kokių priežasčių laikotarpiai buvo įskaityti apskaičiuojant jos senatvės pensiją ir kurie – ne. VSDFV nurodė, kad be minėtų prašymų, pareiškėja taip pat kreipėsi į VSDFV su prašymais 2013 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 29), 2014 m. sausio 31 d. (b. l. 16–17), 2014 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 18). Lietuvos Respublikos Seimo narys A. A. 2013 m. lapkričio 8 d. taip pat kreipėsi į VSDFV, prašydamas pateikti pareiškėjai duomenis apie jos senatvės pensiją (b. l. 30).

Į šiuos prašymus VSDFV atsakė 2012 m. spalio 4 d. raštu Nr. (6.5) I-5877 (b. l. 27), 2013 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (6.5) I-5898 (b. l. 28), 2013 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (6.5) I-7902 (b. l. 31), 2014 m. vasario 7 d. raštu Nr. (6.5) I-1169 (b. l. 34). Teismo vertinimu, ankstesni išnagrinėti pareiškėjos prašymai ir sprendžiamoje byloje nagrinėjamas prašymas nebuvo tapatūs pagal savo dalyką ir pagrindą, ankstesniuose atsakymuose nebuvo išsamiai išnagrinėti ir aptarti pareiškėjos keliami klausimai, kaip to reikalauja gero viešojo administravimo, informacijos išsamumo, tikslumo ir pagalbos principai, todėl atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjos prašymą Nr. GP-1839.

Pareiškėja savo reikalavimus įpareigoti perskaičiuoti jai paskirtą senatvės pensiją ir priteisti dėl netinkamo perskaičiavimo (priskaičiavimo) nesumokėtą pensijos dalį grindžia aplinkybe, kad apskaičiuojant jos pensiją buvo padaryta klaida, pensija perskaičiuota pagal 34,4167 m. stažą, o turėjo būti perskaičiuota pagal 34,3333 m. stažą. Nurodė, kad ši aplinkybė yra pripažinta VSDFV 2012 m. gegužės 8 d. rašte Nr. (6.5) I-2882. Valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas sudaro pagrindinė ir papildoma pensijos dalis. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnį, pagrindinė dalis yra lygi 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos ir yra vienoda visiems asmenims, turintiems būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (jo neturintiems ji proporcingai mažinama). Būtinasis pensijų draudimo stažas senatvės pensijai gauti – 30 metų. Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomos dalies dydis nustatomas pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų įstatymo 24 straipsnyje numatytas taisykles, atsižvelgiant į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje nėra pagrindo abejoti pareiškėjai apskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio pagrįstumu, pareiškėja sprendimo, kuriuo buvo apskaičiuota jai paskirta senatvės pensija teismui neskundė. Minėtuose VSDFV raštuose pareiškėjai buvo nurodytas pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, į kurį atsižvelgiant apskaičiuota jos senatvės pensija, išdėstyti kiti su prašymu susiję duomenys.

Dėl šių reikalavimų pareiškėja prašomame išnagrinėti prašyme (b. l. 32–33) išreiškė ketinimą teikti prieštaravimus dėl pensijos paskyrimo (perskaičiavimo), gavusi išsamų atsakovo atsakymą apie tame pačiame prašyme keliamus klausimus.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 3 dalį, įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir minėto įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas sąlygoja konkrečias įstatyme nustatytas teisines pasekmes.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad ginčus dėl pensijų socialinio draudimo stažo, draudžiamųjų ir joms prilyginamų pajamų nagrinėja teismas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Šiuo atveju ji nustatyta Pensijų įstatyme ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėse. Šių taisyklių 1 punkte numatyta, kad jos nustato draudėjų, apdraustųjų asmenų bei kitų suinteresuotų asmenų skundų dėl VSDFV teritorinių skyrių bei kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų individualių administracinių aktų ir kitų konkrečiam asmeniui ar konkrečiai nurodytai asmenų grupei skirtų administracinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo), kurie, pareiškėjų manymu, pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, pateikimo ir jų nagrinėjimo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisykles. Byloje nėra duomenų, kad VSDFV būtų priėmusi sprendimą patenkinti arba atsisakyti tenkinti šiuos pareiškėjos reikalavimus, todėl pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą, nepasinaudojo nustatyta išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Kadangi šia tvarka dar galima pasinaudoti, skundas dalyje dėl reikalavimų įpareigoti atsakovą VSDFV perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą senatvės pensiją pagal 1992 m. birželio 6 d. galiojusį Valstybinių pensijų įstatymą, priteisti iš atsakovo VSDFV dėl netinkamo perskaičiavimo (priskaičiavimo) nesumokėtą pensijos dalį paliekamas nenagrinėtas (ABTĮ 103 str. 1 d.).

III. Atsakovas VSDFV apeliaciniame skunde (b. l. 62–65) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą ir pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo išnagrinėti prašymą Nr. GP-1839 atmesti, o kitus pareiškėjos reikalavimus palikti nenagrinėtais.

Atsakovas paaiškino, kad ginčas šioje byloje kilo dėl VSDFV sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2014 m. gegužės 29 d. pakartotinį prašymą (gautą 2014 m. birželio 2 d.), nes į analogišką skundą jau buvo atsakyta ankstesniais sprendimais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog VSDFV anksčiau išnagrinėti pareiškėjos prašymai nebuvo tapatūs nagrinėjamoje administracinėje byloje aktualiam prašymui. Pažymėtina, kad visuose prašymuose pareiškėja teigė, jog įvedus litą, neteisingai apskaičiuotas jos senatvės pensijos dydis. Šiuose prašymuose buvo keliamas vienodas reikalavimas – ištaisyti senatvės pensijos perskaičiavimo klaidą ir perskaičiuoti pensiją. Aplinkybė, kad paskutiniame, t. y. 2014 m. gegužės 29 d. prašyme, pareiškėja šiuos savo reikalavimus suformulavo aiškiai, nereiškia, kad pateikti ne tokie patys prašymai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VSDFV veiksmų, t. y. atsisakymo nagrinėti pareiškėjos Z. V. 2014 m. gegužės 29 d. prašymą Nr. GP-1839, VSDFV gautą 2014 m. birželio 2 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėti pareiškėjos 2014 m. gegužės 29 d. prašymą Nr. GP-1839 atsakovas atsisakė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 30 punkto pagrindu (b. l. 6). Atsakovo teigimu, į analogišką pareiškėjos prašymą VSDFV atsakė 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2882, o 2012 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5877, 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5898, 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7902, ir 2014 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1169 – atsisakė nagrinėti (pakartotinius) pareiškėjos prašymus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: įpareigojo VSDFV išnagrinėti pareiškėjos prašymą Nr. GP-1839; skundą dalyje dėl reikalavimų įpareigoti VSDFV perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą senatvės pensiją pagal 1992 m. birželio 6 d. galiojusį Valstybinių pensijų įstatymą, priteisti iš atsakovo dėl netinkamo perskaičiavimo (priskaičiavimo) nesumokėtą pensijos dalį, paliko nenagrinėtą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Kolegijos vertinimu, šiame sprendime teismas iš esmės teisingai ir pagrįstai atsakė į visus pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus, o ginčui aktualias materialinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai, be to, atsižvelgė ir įvertino visas nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija iš naujo nekartoja pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, jog VSDFV visgi yra centrinis valstybinio administravimo subjektas ir atlikdamas asmenų skundų nagrinėjimo funkciją, be kita ko, turi vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymu (pvz., LVAT 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-2542/2011). Bylai aktualios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Pažymėtina ir tai, kad pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 36 punktą, VSDFV sprendimas turi būti pagrįstas atitinkamomis teisės aktų normomis, skundo nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, būti tikslus ir išsamus, jame taip pat turi būti nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, VSDFV atsakymai į asmenų skundus (prašymus) turi būti pakankamai tikslūs (besikreipusiems asmenims nekelti abejonių), juose turi būti išsamiai, suprantamai ir aiškiai atsakyta į šių asmenų skunduose (ar prašymuose) išdėstytus reikalavimus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė