2K-221-507/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-221-507/2015

Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00848-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.6.6

1.2.4.6.5.

1.2.4.6.8.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir baigti visą programą.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. U., tačiau dėl jo kasacine tvarka byla neskundžiama.

Iš G. J. ir R. U. priteista solidariai 1005,58 Lt (291 Eur) turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai, taip pat – 2483,32 Lt (719 Eur) žalos atlyginimo valstybės naudai, 420 Lt (121 Eur) proceso išlaidų valstybės naudai.

Nukentėjusiajam A. A. B. iš nuteistųjų G. J. ir R. U. solidariai priteista 16 077,95 Lt (4656,50 Eur) turtinės ir 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajam A. P. solidariai iš G. J. ir R. U. priteista 915,52 Lt (265,15 Eur) turtinės ir 2500 Lt (724,05 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 9 d. nutartis, kuria nuteistųjų G. J. ir R. U. apeliaciniai skundai atmesti. Iš nuteistųjų G. J. ir R. U. nepriteistos išlaidos už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

G. J. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 7 d., apie 20 val., Kaune, prie Lampėdžių karjero, ties Raudondvario pl. 281 esančia kavine, apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. U., dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė dviejų asmenų – A. A. B. bei A. P. sveikatą, t. y. R. U. metaliniu strypu sudavus du smūgius A. A. B. į šoną ir sprandą, du kartus sudavus kumščiu į veidą, pargriovus A. A. B., G. J. sudavė A. A. B. ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiais ir kojomis į pilvą ir galvą, tuo metu R. U. metaliniu strypu tyčia smogė A. P. į krūtinę, šiam smūgį atrėmus dešine ranka, padarė jam dešinės plaštakos V piršto artimesnio pirštakaulio lūžį; taip bendrais tyčiniais veiksmais A. A. B. padarė poodines kraujosruvas nosyje, juosmenyje, kakle, kaktoje, odos nubrozdinimus pasmakrėje, nugaroje, juosmenyje, kairiame petyje, kairėje mentyje, muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiame šone, nosies kaulų lūžį, kairių VII–VIII šonkaulių lūžius, o A. P. dešinės plaštakos V piršto artimesnio pirštakaulio lūžį.

Kasaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų į 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti ne didesnę kaip vienerių metų laisvės apribojimo bausmę su atitinkamais apribojimais, nukentėjusiajam A. A. B. priteisti 500 Lt (144,81 Eur) neturtinės žalos atlyginimą, kitus ieškinius atmesti.

Kasatorius teigia, kad jo veika buvo kvalifikuota neteisingai. Skunde tvirtinama, kad veikos motyvai buvo pozityvūs, nes kasatorius siekė užtikrinti viešąją tvarką, sudrausminti netinkamai besielgiantį asmenį. Pasak nuteistojo, subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos – yra neįrodytas, nes jo veiksmai buvo motyvuoti pozityviu siekiu užtikrinti viešąją tvarką, o ne mesti atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai ir priešpastatyti save aplinkiniams. Pozityvūs motyvai ir negatyvus nukentėjusiojo elgesys nusikaltimo padarymo metu turėjo būti įvertinti kaip lengvinantys baudžiamąją atsakomybę ir į juos turėjo būti atsižvelgta skiriant bausmę ir priteisiant neturtinę žalą.

Kiekvieno bendrininkavimo atveju turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius ir specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas požymis yra ir bendrininkų susitarimas.

Pasak kasatoriaus, iš bylos matyti, kad jie su R. U. neturėjo susitarimo veikti kartu. Nukentėjusysis A. P. parodė, kad kartu su juo bandė išskirti A. A. B. ir R. U., tai patvirtina liudytojo G. M. parodymai, tačiau teismas į tai neatkreipė dėmesio. Nebuvo surinkti įrodymai, kuriasi galima grįsti bendros tyčios buvimo faktą, ir nuosprendis apsiribojo bendrininkavimo formų citavimu. Teismas neįrodė susitarimo tarp kasatoriaus ir R. U., o kitų bendrininkavimo požymių nėra, eliminavus bendrininkavimą nelieka pagrindo atsakomybei už bendrai padarytą veiką.

Kasatorius neneigia fakto, kad A. A. B. sudavė kelis smūgius, tačiau nesutinka, kad dėl jų galėjo kilti tokios pasekmės kaip nustatyta byloje, nė vienas iš nukentėjusiųjų neparodė, kad dėl kasatoriaus smūgių galėjo lūžti kaulai ar atsirasti kitų sužalojimų, kurie atitiktų nesunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį. Nukentėjusiųjų sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu, o jis konflikto metu jokio daikto pritaikyti žmogui žaloti neturėjo.

Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad A. P. dėl jo veiksmų nepatyrė jokios žalos. Pasak kasatoriaus, atsižvelgiant į specialisto išvadą ir bylos faktines aplinkybes, jis negalėjo savo veiksmais A. A. B. padaryti visų sužalojimų, o teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į padarytų sužalojimų pavojingumo laipsnį, formą ir rūšį. Pasak kasatoriaus, teismai turėjo pripažinti kaip lengvinančią aplinkybę tai, kad konfliktas buvo išprovokuotas pačių nukentėjusiųjų.

Kasatorius mano, kad iš jo neturėtų būti priteista žala valstybei, mokama į ligonių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kasas, nes jis A. A. B. nepadarė nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o tik sukėlė fizinį skausmą, A. P. nepadarė jokios turtinės ar neturtinės žalos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė prašo nuteistojo G. J. kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nesutinka su skundo teiginiais dėl netinkamai kvalifikuotos nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Ji teigia, kad teismų praktikoje sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2011, 2K-272/2010, 2K-293/2009). Byloje nustatyta, kad kasatorius veiksmus atliko viešoje vietoje prie Lampėdžių karjero, netoli kavinės, pradėjo žodinį konfliktą su nukentėjusiaisiais dėl menkavertės dingsties (manydamas, kad po žuvies valymo gali būti palikta šiukšlių) bei panaudojo fizinį smurtą, elgėsi ypač įžūliai, jokių asmeninio pobūdžio konfliktų tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo prieš įvykį nėra buvę – jie iki tol nebuvo pažįstami.

Prokurorė nesutinka, kad kasatoriaus suduoti smūgiai nukentėjusiajam A. A. B. nesukėlė nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl jo sveikata turi būti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams.

Teisme nukentėjusieji nurodė, kad po pirmo G. J. ir R. U. apsilankymo ir pareikštų pretenzijų dėl valomos žuvies liekanomis tariamai teršiamos aplinkos vaikinai nuėjo, tačiau netrukus grįžo automobiliu ir puolė juos, t. y. R. U. metaliniu strypu sudavė du smūgius A. A. B. į šoną ir sprandą, du kartus sudavė kumščiu į veidą, pargriovus A. A. B., G. J. sudavė jam ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiais ir kojomis į pilvą ir galvą, tuo metu R. U. metaliniu strypu tyčia smogė A. P. į krūtinę, šis smūgį atrėmė dešine ranka, dėl to, be kitų sužalojimų, lūžo jo rankos pirštas, o A. A. B., be kitų sužalojimų, lūžo nosies kaulai ir kairės pusės du šonkauliai.

Tai, kad kasatorius su R. U. nuėjo, o po 10–15 minučių sugrįžo, patvirtino ir liudytojas G. M., ir nuteistasis R. U.. Šios aplinkybės patvirtina, kad sprendimas smurtauti prieš nukentėjusiuosius nekilo spontaniškai, netikėtai ir be jokio susitarimo, nes po pirmo vizito ir pokalbio su nukentėjusiaisiais G. J. ir R. U. nuėjo, tačiau turėdami bendrą nusikalstamą sumanymą – smurtauti prieš nukentėjusiuosius – netrukus grįžo ir veikdami neapibrėžta tyčia panaudojo smurtą prieš nukentėjusiuosius. Toks jų bendras veikimas lėmė ir bendrai atsiradusias pasekmes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę G. J. už padarytą tyčinį apysunkį nusikaltimą, atsižvelgė į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, kaltininko asmenybę – baustas administracine tvarka. Prokurorė mano, kad pagrįstai nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes konflikto iniciatoriai buvo nuteistieji, tinkamai pritaikytas BK 75 straipsnis.

Prokurorė nesutinka su skundo teiginiais dėl neturtinės žalos netinkamo priteisimo. Ji mano, kad pagrįstai solidariai iš G. J. ir R. U. nukentėjusiesiems priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimai. Kasatorius nukentėjusiesiems žalą padarė nusikalstamais veiksmais, žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, todėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstai ir argumentavo, kodėl būtent tokio dydžio žala priteisiama. Teismai konstatavo, kad nukentėjusieji patyrė didelių nepatogumų, turėjo dažnai lankytis pas medikus, patyrė emocinį šoką, psichologinį sukrėtimą, atsižvelgė į neturtinės žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui civilinis ieškinys solidariai iš G. J. ir R. U. priteistas pagrįstai, nes iš byloje esančių nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad A. P. buvo laikinai nedarbingas nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2013 m. rugpjūčio 16 d, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu A. P. už minėtą laikinojo nedarbingumo laikotarpį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 2483,32 Lt (719,22 Eur) pašalpa. Teismas pagrįstai įvertino, kad nukentėjusiajam suteikta ligos pašalpa tiesiogiai susijusi su įvykio metu nukentėjusiojo patirtais sužalojimais. Pagrįstai priteista ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos žalos atlyginimo už nukentėjusiųjų gydymą, nes kasatorius nusikalstamais veiksmais padarė žalą nukentėjusiųjų sveikatai, dėl to nukentėjusiesiems buvo suteiktos medicinos paslaugos. Taigi civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant teisės normų ir nenukrypstant nuo teismų praktikos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusysis A. A. B. prašo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nukentėjusysis teigia, kad G. J. nuolat keitė parodymus, todėl liko neįrodyti faktai, kad pirmą kartą nuteistieji atėjo pėsti, o antrą kartą prie jo grįžo automobiliu, kurį vairavo neblaivus G. J.. Jų užpuolimas buvo netikėtas. Tai nukentėjusiajam yra sunki moralinė ir fizinė trauma, jau antri metai jis nepoilsiauja Lampėdžiuose, nors prieš tai ten visada lankydavosi. Dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo transportuoti ir prižiūrėti 62 bičių šeimų, kuriomis niekas negalėjo pasirūpinti per patį medunešį. Taip pat atsiliepime nukentėjusysis nurodo neprašęs iš G. J. atlyginti turtinę žalą, kurią patyrė dėl nedarbingumo, nurodo, kad nuo liepos iki rugsėjo mėnesio jis negavo pajamų už darbą pagal sutartį valstybės institucijoje.

Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusysis A. P. prašo kasacinį skundą atmesti.

Pasak nukentėjusiojo, nuteistasis skunde iškreipia įvykio aplinkybes, susijusias su chuliganiškomis paskatomis, kaltindamas nukentėjusįjį įžūliu elgesiu. Būtent G. J. veiksmai buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į nukentėjusiuosius, savo chuliganiškus veiksmus teisinant mažareikšme dingstimi.

Nukentėjusysis teigia, kad G. J. su R. U. veikė bendrininkų grupe ir susitarę, nusikalstamą veiką suplanavo iš anksto, nes į įvykio vietą pakartotinai atvyko su automobiliu, neblaivūs, apsiginklavę ir pasiruošę nusikaltimui. G. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus keitė, G. J. ir R. U. parodymai ir įvykio aplinkybių aiškinimai skiriasi, tyčia neteisingai iškraipomi ir keičiami turint tikslą – išvengti išvados dėl bendrininkavimo.

Nukentėjusysis tvirtina, kad G. J. skunde meluoja, nes būtent šis galynėjosi su nukentėjusiuoju bandydamas užvaldyti atsivežtą metalinį strypą. Nukentėjusysis nesutinka, kad konfliktas buvo išprovokuotas nukentėjusiųjų, taip, pasak jo, nuteistasis iškraipo teisme nustatytus faktus.

Atsiliepime nurodoma, kad priteistas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra teisingas.

Nuteistojo G. J. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus

Kasacinio skundo teiginiai, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą kasatoriaus veiksmus vertindami kaip BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei nuspręsdami, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe, yra nepagrįsti.

Pagal BK 138 straipsnį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, pagal šio straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus veika kvalifikuojama, kai sveikatos sutrikdymas padaromas dviem ar daugiau žmonių dėl chuliganiškų paskatų. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis.

Nagrinėjamoje byloje teismai, išanalizavę ir įvertinę įrodymus, nustatė, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiesiems A. A. B. ir A. P. dėl chuliganiškų paskatų nuteistasis G. J. kartu su R. U. padarė staiga užpuldami nukentėjusiuosius vienam iš kaltininkų (R. U.) sudavus strypu abiem nukentėjusiesiems, o kitam kaltininkui (G. J.) kumščiais ir kojomis sudavus nukentėjusiajam A. A. B.. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai darė teisingą išvadą, kad G. J. su R. U. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe ir todėl abiejų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus. Byloje nenustatyta, kad G. J. būtų išreiškęs nesutikimą, priešinęsis R. U. dėl metalinio strypo naudojimo prieš nukentėjusiuosius. Priešingai, įvertinus ištirtus įrodymus konstatuota, kad G. J. matė, kaip jo draugas nešasi metalinį strypą, suvokė, kokiu tikslu jis tą daro, ir tam neprieštaravo, paties G. J. smūgiai sekė iš karto po to, kai jo bendrininkas sudavė smūgius metaliniu strypu. Tai paneigia kasatoriaus teiginius, kad jis neturėjo susitarimo su R. U. veikti kartu. Konstatavus, kad nukentėjusiųjų sveikata buvo sutrikdyta bendrais nuteistųjų veiksmais, kasatorius argumentai, kad jo veiksmai nebuvo atsiradusių padarinių priežastis, nėra pagrindas kasatoriaus veiką perkvalifikuoti pagal lengvesnį baudžiamąjį įstatymą.

Kasatoriaus teiginiai, kad jo veiksmuose nėra chuliganiškų paskatų požymio, nes jis veikė siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, prieštarauja nagrinėjant bylą nustatytoms aplinkybėms. Byloje nustatyta, kad G. J. kartu su R. U., pamatę žvejojančius nukentėjusiuosius, prie jų atvyko savo iniciatyva, apsižodžiavo, o vėliau grįžo nusiteikę konfliktiškai su metaliniu strypu, be priežasties puolė nukentėjusiuosius, kilo muštynės, kurių metu buvo sužaloti du asmenys. Tai, kad nukentėjusieji būtų elgęsi neteisėtai, pažeisdami viešąją tvarką, nuteistųjų ar kitų asmenų interesus, nenustatyta.

Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir kokios išvados remiantis ištirtais įrodymais turi būti daromos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo baigiamasis aktas yra motyvuotas ir neprieštaringas, jame darytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose, buvo konstatuota įvertinus nukentėjusiųjų parodymus, specialisto išvadas, liudytojo parodymus, asmens parodymo atpažinti protokolus, pačių nuteistųjų parodymus. Duomenų apie tai, kad atliekant proceso veiksmus, vertinant bylos įrodymus būtų pažeistos BPK nustatytos taisyklės, byloje nėra. BK 138 straipsnio 2 dalyje 5, 8 punktuose numatytos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismų sprendimuose visi įrodymai išsamiai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atmestinas ir kasatoriaus prašymas pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad konfliktas buvo išprovokuotas pačių nukentėjusiųjų. Kaip minėta, byloje nustatyta, jog konflikto iniciatoriai buvo patys nuteistieji, kurie būdami neblaivūs pradėjo kabinėtis, be pagrindo priekaištauti žvejojusiems nukentėjusiesiems, kaltinti nepagrįstais neteisėtais veiksmais. Taip pat nustatyta, kad būtent nuteistieji pradėjo puolamuosius veiksmus, panaudojo žalojantį įrankį. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą pripažinimo.

Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes nuteistojo G. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip tyčinis nesunkus dviejų žmonių sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktai).

Dėl civilinių ieškinių

Konstatavus, kad kasatoriaus teiginiai dėl neteisingo veikos kvalifikavimo yra nepagrįsti, nepagrįstais laikytini ir argumentai dėl netinkamai išspręstų civilinių ieškinių, nes nesutikimas su priteistos žalos dydžiu kasaciniame skunde daugiausia siejamas su netinkamu veikos kvalifikavimu. Pagrindo kvestionuoti teismų išvadų dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio nėra. Darytina išvada, kad sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą teisės taikymo klaidų nebuvo padaryta. Priteisiant žalos atlyginimą atsižvelgta į veikos pavojingumą, sveikatos sutrikdymo mastą, veikos padarymo būdą, kitas reikšmingas aplinkybes. Teismų išvados dėl civilinių ieškinių išsprendimo yra aiškiai motyvuotos, nepažeidžia įstatymo nuostatų, nenukrypsta nuo teismų praktikos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo G. J. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Dalia Bajerčiūtė

Gintaras Goda