AS-85-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-85-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01488-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. V. dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. B. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilkaviškio skyriaus 2014 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-1457 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, projektinis Nr. 400-1 ir projektinis Nr. 400-2, nepardavimo R. B.“; 2) įpareigoti Tarnybos Vilkaviškio skyriaus vedėją pratęsti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, projektinis Nr. 400-1 ir projektinis Nr. 400-2, kadastro duomenų bylų pateikimo terminą 6 mėnesiais.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 5 d. , spalio 11 d. ir 2013 m. spalio 7 d. nutartimis, nustatė, kad Tarnybos Vilkaviškio skyrius nusprendė neparduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, projektinis Nr. 400-1 ir projektinis Nr. 400-2, bei išbraukti pareiškėją iš asmenų, kuriems suprojektuoti perkami iš valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai sąrašo. Teismas darė išvadą, kad ginčas dėl valstybinės žemės pardavimo yra civilinio teisinio pobūdžio, nes susijęs su pareiškėjo reikalavimu realizuoti subjektinę teisę įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir pašalinti kliūtis šios teisės realizavimui, todėl teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Kadangi ginčas nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, teismas skundą atsisakė priimti.

Skundo reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, teismas laikė išvestiniu iš reikalavimo dėl nurodyto administracinio akto panaikinimo, todėl atsisakius priimti skundą dėl pagrindinio reikalavimo, atsisakė priimti skundą ir dėl išvestinio reikalavimo (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl ginčo turi teisę kreiptis į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

II. Pareiškėjas R. B. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-5/2012. Pareiškėjo manymu, skundo išvestinis reikalavimas panaikinti viešojo administravimo subjekto Tarnybos Vilkaviškio skyriaus priimtą įsakymą neparduodant pareiškėjui valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ir išbraukti pareiškėją iš asmenų, kuriems suprojektuoti perkami iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, sąrašo, atsižvelgiant į administracinių teismų praktiką taip pat priskiriamas administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. B. ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodęs, kad paduotu skundu kildinamas ginčas kyla iš valstybinės žemės pardavimo ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, pabrėždamas, kad ginčai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pirkimo-pardavimo yra priskiriami administracinių teismų kompetencijai.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs ir numatęs teismų kompetencijas nagrinėti atitinkamos kategorijos ginčus, kurių turi būti laikomasi.

Lietuvos Respublikos teismų įstatyme yra įtvirtinta teismų sistema ir teismų kompetencijos, kurių laikydamiesi jie turi nagrinėti jiems priskirtus ginčus. Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis numato, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas. Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo. Nurodytą teisinį reguliavimą detalizuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnis bei 22 straipsnio 1 dalis, nurodantys, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja inter alia ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.

Pagal Teismų įstatymo 12 straipsnio 4 dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Pastebėtina, jog sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 16 dalies, 3 straipsnio 1 dalies normas darytina išvada, kad administracinių teismų kompetencijai priskiriamas ginčų, kilusių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, nagrinėjimas.Pastebėtina, jog konkreti administracinių teismų kompetencija yra numatyta ABTĮ 15 straipsnyje.

Taigi iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad teismų įgaliojimai nagrinėti atitinkamo pobūdžio ginčus yra apriboti ir teismai privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su įstatymų nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Nurodyto reguliavimo laikymasis yra sąlygotas to, kad, nustačius, jog inicijuojamo ginčo nagrinėjimas yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, skundą yra atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d.).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas panaikinti Tarnybos Vilkaviškio skyriaus 2014 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. 19VĮ-(14.19.2.)-1457 ir įpareigoti Tarnybos Vilkaviškio skyriaus vedėją pratęsti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, projektinis Nr. 400-1 ir projektinis Nr. 400-2, kadastro duomenų bylų pateikimo terminą 6 mėnesiams. Ginčijamu įsakymu nuspręsta neparduoti R. B. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, projektinis Nr. 400-1 ir projektinis Nr. 400-2, ir išbraukti pareiškėją iš asmenų, kuriems Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto šeštajame papildyme, patvirtintame Marijampolės apskrities viršininko 2006 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. ŽV-216, suprojektuoti perkami iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, sąrašo, kadangi R. B. per nustatytą terminą nepateikė Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto šeštajame papildyme, patvirtintame Marijampolės apskrities viršininko 2006 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. ŽV-216, suprojektuotų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, projektinis Nr. 400-1 ir projektinis Nr. 400-2, kadastro duomenų bylų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-72/2014, kurioje sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą dėl iš esmės panašių skundo reikalavimų buvo konstatuota, jog nors keliamas ginčas susijęs su atitinkamų administracinių procedūrų vertinimu, tačiau yra civilinio teisinio pobūdžio, nes susijęs su pareiškėjo reikalavimu realizuoti subjektinę teisę įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir pašalinti kliūtis šios teisės realizavimui. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. T-51, 2013 m. liepos 9 d. nutartis Nr. T-74, 2013 m. liepos 10 d. nutartis Nr. T-84).

Įvertinusi pareiškėjo skundo reikalavimų pobūdį, Specialiosios teisėjų kolegijos suformuotą poziciją dėl rūšinio teismingumo iš esmės analogiškais atvejais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodydamas, jog jo nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas